Dažniausiai patiriame stresą tuomet, kai jaučiame, kad mums keliami reikalavimai neatikinka galimybių šiuos reikalavimus įvykdyti. Paprastai vaikai su juo susiduria mokykloje, jaunuoliai – universitete, suaugę žmonės – darbe, tačiau ne lengviau streso išvengti ir namuose.
Nors stresas yra psichologinis išgyvenimas, jis kenkia ir fizinei žmonių sveikatai. Ypatingai pavojingas jis pasidaro tuomet, kai trunka ilgai.
Kas sukelia stresą?
Tai, kas sukelia stresą, vadinamieji stresoriai, labai priklauso nuo žmogaus asmenybės, požiūrio į gyvenimą bei gebėjimo spręsti problemas. Pavyzdžiui, netikėtas sunkumas darbe vienus gali išvesti iš kantrybės, kiti į tai žvelgia kaip į iššūkį ir jį mielai priima. Arba planuojamos vedybos. Vieniems tai – malonus užsiėmimas, kitiems – pernelyg sunkiai įvaldomas dalykas.
Stresą dažniausiai sukelia svarbūs gyvenimo pokyčiai: skyrybos, nėštumas, persikraustymas, pasikeitusios pareigos, paaukštinimas, vaiko liga, darbo pakeitimas, mokyklos baigimas, pirmosios dienos universitete, finansinės problemos, sunkios ligos diagnozė ir net rytiniai kamščiai.
Stresą gali sukelti ir vidinės priežastys: nepasitikėjimas savimi, pesimistiškas požiūris į gyvenimą, savikritiškumas, nerealūs lūkesčiai, nuolatinis tobulumo siekimas, slopinamas pyktis ir panašiai.
Streso simptomai
Vieniems žmonės pasireiškia fiziniai, kitiems – psichologiniai streso požymiai. Pirmieji dažnai pajunta nugaros, pečių ar skrandžio skausmus, jiems pradeda berti odą. Tuo tarpu antrieji tampa itin jautrūs, nuolatos verkia, jaučia nerimą, juos kankina nemiga.
Tačiau kai mūsų kūnas pradeda siųsti tokius signalus, ignoruoti jų negalima.
1. Raumenų skausmai
Šią reakciją paveldėjome iš savo protėvių. Patirdami raumenų skausmus jie suprasdavo, kad kažkas yra negerai. Streas veikia žmogaus judėjimo ir atramos aparatą, todėl raumenų spazmai arba skausmai gali būti vienas iš pirmųjų sutrikimą rodančių požymių.
2. Užmaršumas
Tyrimai rodo, kad nuolatinis stresas hipokampo – smegenų dalies, atsakingos už prisiminimų saugojimą, dydį. Todėl pradedame darytis užmaršūs. Kad smegenys bet kokiomis aplinkybėmis funkcionuotų optimaliai, patariama kuo daugiau laiko skirti fizinei veiklai ir didinti fizinius krūvius.
3. Pykinimas
Stresas gali sutrikdyti skrandžio darbą, todėl mus pradeda pykinti. Jeigu nerimas kelia šleikštulį, realu, kad jūs patiriate stresą.
4. Mieguistumas
Streso hormonas verčia mūsų kūną išskirti didžiulius adrenalino kiekius, o tai galiausiai sukelia mieguistumą. Taip pat stresas neišvengiamai veikia miego kokybę – tai dar viena priežastis, dėl kurios dažnai nubundame, jau jausdamiesi pavargę ir sudirgę arba negalime užmigti. Mieguistumas gali pasireikšti ir iniciatyvos ar energijos trūkumu.
5. Išsiblaškymas
Gaunate paprastą darbą, tačiau negalite su juo susidaroti, nors prieš mėnesį jį būtumėte atlikę vos per 5 minutes? Nebegėjimas susikaupti arba panikos priepoliai taip pat simbolizuoja, kad patiriate stresą.
6. Žalingi įpročiai
Poreikis daugiau rūkyti ir vartoti alkoholį taip pat gali būti išprovokuotas neįprasto krūvio. Žmogus gali pradėti daugiau valgyti arba netekti apetito, vengti aplinkinių, atsakomybės, itin daug sportuoti ar itin daug laiko leisti parduotuvėse, pyktis su aplinkiniais, imti vartoti alkoholį ar narkotikus, rūkyti, kad atsipalaiduotų.
7. Nervingumas
Stresą patiriančius žmones dažnai aplanko neigiamos mintys. Jie praranda savitvardą, tampa nekantrūs. Keičiasi ir streso veikiamo žmogaus elgesys. Streso varginamas žmogus gali įgyti nervingumą rodančių įpročių: imti kramtyti nagus, griežti dantimis.
8. Fiziniai skausmai
Stresas gali sukelti ir fizinius pojūčius: galvos, nugaros skausmus, viduriavimą arba vidurių užkietėjimą, pykinimą, nemigą, krūtinės skausmus, širdies ritmo pagreitėjimą, svorio netekimą ar padidėjimą, bėrimus, lytinio potraukio praradimą, dažnus peršalimus. Gali atšalti delnai ir pėdos, paraudonuoja veidas, išsdžiūsta burna.
Ar ir jūs patiriate stresą? Kviečiame užpildyti Nacionalinį streso testą.
