Negana to, ekspertai pastebi, kad nors senesni automobiliai dažniau genda, lietuviai nėra linkę daug dėmesio skirti transporto priemonės priežiūrai ir automobilius taiso tik tada, kai gedimas jau įvykęs. Dažnas vairuotojas neatkreipia dėmesio ir į nuolatinius saugumo sistemų patikrinimus.
Lenkia Latvija ir Estija
Remiantis statistiniais duomenimis, Lietuvoje eksploatuojamų lengvųjų automobilių parko amžius siekia 15 metų. Tuo tarpu kaimyninė Latvija mus lenkia dvejais, o Estija net ketveriais metais jaunesniu automobilių parku.
Prognozuojama, jog iki šių metų pabaigos mūsų šalyje iš viso bus nupirkta apie 239 tūkst. automobilių, iš kurių nauji sudarys vos 8 proc. Kitose Baltijos šalyse – Latvijoje ir Estijoje – bus įsigyta atitinkamai 74 tūkst. ir 125 tūkst. automobilių, tačiau abejose šalyse kone kas penktas automobilis bus naujas. Bendrovės „Datacenter“ duomenimis, per pirmus septynis šių metų mėnesius, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, Lietuvoje naujų automobilių pardavimai augo apie 16 proc.
Nors atrodo, kad augimas rodo, kad situacija šalyje pamažu keičiasi, tačiau Lietuvos bankų asociacijos lizingo komiteto pirmininkas ir „UniCredit Leasing“ generalinis direktorius Laimonas Belickas pastebi, kad tokio augimo nepakanka, jog įvyktų esminis lūžis. Jo nuomone, tokį pokytį paskatintų pasikeitęs požiūris į automobilio pirkimą.
„Automobilio pirkimas nėra tas pats kas investicija į nekilnojamąjį turtą. Technologijos sparčiai vystosi, gerėja ne tik automobilio saugumo, ekonomiškumo, bet ir techniniai, galiausiai – komforto parametrai. Todėl renkantis automobilį, tikslingiau ieškoti varianto ne dešimčiai–penkiolikai metų, o galvoti, ar konkretus automobilis patenkins poreikius per artimiausius 3–5 metus ir praėjus tokiam laikotarpiui automobilį vėl keisti naujesniu“, - teigia L. Belickas.
Serviso „Vaidota“ vadovas Vaidotas Paškevičius teigia, kad dažnai lietuvius senesnius automobilius verčia rinktis finansinės galimybės. Tuo tarpu L. Belickas pastebi, kad prie tokio požiūrio prisideda ir nepatiklus požiūris į lizingą. Jo teigimu, šiuo metu lietuviai yra susiskirstę į dvi stovyklas – tuos, kurie perka naujus automobilius (remiantis statistika jų grupė gerokai mažesnė) ir tuos, kurie įsigyja senesnius nei 8-erių metų automobilius. Anot specialisto, nemaža dalis įsigyjančiųjų senesnes transporto priemones pagal gaunamas pajamas galėtų įsigyti kur kas naujesnius automobilius.
Genda dažniau, bet remontuoja ne visi
Lietuviai, įsigiję senus automobilius, toli gražu neskuba jų remontuoti, kol tai nėra būtina. Serviso „Vaidota“ vadovas V. Paškevičius pastebi, kad nors senų automobilių dalys ir remontas atsieina gerokai pigiau nei naujų, tačiau nauji automobiliai genda nepalyginamai rečiau. Be to, anot specialistų, reikėtų nepamiršti ir paskaičiuoti – dažnais atvejais naujas automobilis daug ekonomiškesnis.
„Finansiškai ir ekonomiškai, jei automobiliu važiuoji 50 tūkst. kilometrų per metus, labiau apsimoka pirkti naują. Mašinos nuvertėjimas ir jo eksploatacinės išlaidos gaunasi beveik tokios pačios kaip turint seną automobilį, kurį tenka dažniau remontuoti“, - teigia V. Paškevičius.
Anot L. Belicko, išsamesni skaičiavimai prisidėtų ir prie automobilių parko atnaujinimo, esą žmonės suvoktų, kad vairuoti ir prižiūrėti seną automobilį yra ne taip pigu kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
„Reikėtų prisėsti ir suskaičiuoti visas eilutes: ar senesnis automobilis nepareikalaus papildomų išlaidų, kad juo būtų galima pradėti važiuoti; kiek kainuos senesnio ir naujesnio automobilio priežiūra; kokios bus išlaidos kurui, padangoms, techninėms apžiūroms, remontui, ką padengs garantinis aptarnavimas ir pan. Tiesa, dažniausiai praleidžiamas svarbiausias momentas – pamirštama paskaičiuoti, kokia bus automobilio likutinė vertė po kelerių metų“, - teigia L. Belickas.
V. Paškevičius pasakoja, kad net suprasdami, jog senas automobilis reikalauja daugiau priežiūros ir genda dažniau, nuodugniai apžiūrėti ir sutaisyti automobilį atvažiuoja tik retas klientas.
„Atvažiuoja klientas ir sako, kad pradėjo kažkas barškėti, o tu pažiūri į išdėvėtą detalę ir supranti, kad tas garsas turėjo būti jau kokia pusė metų. Yra rašytinė ir nerašytinė taisyklė, kad automobilį patikrinti reikia du kartus per metus. Prieš žiemą ir po žiemos. Kai pradeda sklisti kažkokie pašaliniai garsai, automobilį tikrai reikia varyti į servisą ir patikėti specialistams“, - teigia V. Paškevičius.
Pašnekovo teigimu, kaip automobilį prižiūri jo savininkas neturi nieko bendro su vairuotojo amžiumi, esą labiau tai lemia žmogaus būdo savybės ir požiūris.
„Čia tas pats, kas namų tvarkymas. Vienas dulkes valo kasdien, o kitas kambarį susitvarko kartą per mėnesį. Taip ir su automobiliais. Vieni į servisą varo kilus menkiausiam neaiškumui, kiti atvažiuoja tik tada, kai muzika neužgožia pašalinių garsų“, - sako serviso vadovas.
Negana to, kartais, anot jo, pasitaiko ir tokių klientų, kuriems net pirštu parodžius gedimą nė motais – numoja ranka ir važiuoja toliau.
Nori „elitinių“ automobilių
Visi specialistai pastebi, kad lietuviai dažnai linkę rinktis senesnius, bet gerai žinomų gamintojų automobilius, tokius kaip BMW, „Audi“ ar „Mercedes“, nei įsigyti naujesnius vidutinės klasės automobilius. V. Paškevičius pastebi, kad visi nori važinėti prabangesnės klasės automobiliais, o naujų jų įpirkti neleidžia turimi finansai.
Tuo tarpu L. Belicko teigimu, dėl retai keičiamų automobilių itin gajūs tampa stereotipai, kurie ir lemia senesniu, tačiau „elitinių“ automobilių pasirinkimą.
„Kadangi dabar automobilius keičiame retai, tampa sunku atsiriboti nuo vyraujančių stereotipų apie konkrečius „negendančius“ ir „patikimus“ automobilių modelius. Būtent todėl Lietuvoje vis dar ryški tendencija pirkti senus, didelius ir galingus, netgi sportiškus automobilius, nors dabartinės technologijos leidžia su mažesnio galingumo automobiliais greitai ir manevringai startuoti iš vietos, tik tai daryti daug ekonomiškiau“, - teigia specialistas. Jam antrina ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto Saugaus eismo laboratorijos vedėjas Vidas Žuraulis.
„Galbūt toks lietuvių įprotis – rinktis keletu metų senesnį automobilį, bet labiau žinomo gamintojo, negu keletu metų naujesnį, tačiau ne prestižinės klasės automobilį. Be to, vyrauja toks įsitikinimas, kad didesnis automobilis yra saugesnis, tačiau tai negali būti taisyklė. Automobiliai turi zonas, kurios absorbuoja smūgį. Didesnieji automobiliai gali turėti didesnes zonas deformavimuisi, mažesni paprastai yra stambesnio kėbulo ir turi mažiau erdvės deformavimuisi. Į tai dabartiniai gamintojai ir inžinieriai orientuojasi“, - aiškina V. Žuraulis.
Pamiršta atkreipti dėmesį į saugumą
Kad senesni automobiliai dažnai būna ir prastesnės techninės būklės – vieša paslaptis. O tai lemia ir automobilio saugumą.
Serviso „Vaidota“ vadovas V. Paškevičius pasakoja, kad pasitaiko tokių klientų, kurie atvaro automobilius, kuriai praktiškai nebegalima važinėti, tačiau tokiems vairuotojas galvos dėl to neskauda mat techninės apžiūra praeita ir automobilio techninis pasas dar galioja.
„Atvažiuoja visokių klientų. Kartais net mes sakome, kad tokį automobilį teoriškai netgi draudžiama eksploatuoti, bet žmonės dar turi galiojantį techninės apžiūros pasą ir, taip tariant, važinėja iki galo. Tokių automobilių tikrai būna. Svarbūs automobilio elementai būna stipriai pažeisti korozijos ir panašiai“, - teigia V. Paškevičius.
Vis dėlto, pašnekovo teigimu, lietuviai savo saugumu stengiasi nerizikuoti ir būtiniausius remonto darbus atlieka laiku, tačiau specialistas neslepia – sutvarkyti automobilį nuodugniai dažnas vairuotojas pagaili pinigų.
„Dalykus, kurie gali lemti saugumą kelyje, lietuviai dažniausiai bando suremontuoti, bet kad nesutvarko viso automobilio iki galo – dažnas atvejis. Būna trūkęs „stop“ žibintas, būna nepakeičia beveik susidėvėjusių detalių, pavyzdžiui, kaladėlių arba pagal nuvažiuotą kilometražą būna įtarimai, kad jau reikėtų keisti sankabos diską, bet važiuoja kol važiuoja. Tikrai dauguma lietuvių yra linkę laukti gedimo“, - sako V. Paškevičius.
Būtent dėl laiku nepašalintų ar nepastebėtų gedimų gali įvykti ir nelaimės kelyje. V. Paškevičius primena atvejį, kai praėjusių metų lapkričio mėnesį dėl dingusių stabdžių Vilniuje, Tūkstantmečio gatvėje, sunkiasvoris automobilis nušlavė keliasdešimt automobilių. Buvo skaičiuojama, kad incidento metu susidūrė net 24 transporto priemonės. Kai kurios jų buvo sumaitotos stipriai, žmonėms prireikė medikų pagalbos.
Tuo tarpu L. Belickas mažiau automobiliuose nusimanantiems vairuotojams pataria rūpintis ne tik automobilio kaina, bet ir rūpinantis saugumu pirkti automobilius Lietuvoje ir atidžiai peržvelgti jų techninių pasų įrašus.
„Ne paslaptis, kad į Lietuvą nemažai atkeliauja tokių automobilių, kuriems Vakarų Europoje suteikiamas verdiktas, jog juos remontuoti ekonomiškai netikslinga. Nereikėtų tikėtis, kad kirtus kelių valstybių sienas, automobilio statusas pernelyg pasikeičia. Pirkdamas tokį automobilį niekada negali būti tikras, kad nelaimės atveju apsaugos sistemos suveiks taip, kaip turėtų suveikti, ar saugos pagalvės apskritai dar yra automobilyje. Nėra taip, kad saugumą gali garantuoti tik naujas automobilis, tačiau mažiau apie automobilius išmanančiam žmogui didesnė garantija būtų pirkti automobilį, kuris turėtų knygutę su priežiūros servisuose istorija ir geriausiai – Lietuvoje. Tuomet bent jau galima būti tikram, už kokios kokybės automobilį yra mokami pinigai“, - tikina L. Belickas.
„Ergo Insurance“ duomenimis 2015 metais daugiausiai incidentų patyrė 2004 m. pagamintų automobilių savininkai. Šiais metais buvo registruoti 527 įvykiai, kuriuose nukentėjo arba kurių kaltininkai buvo tų metų automobilius vairuojantys asmenys. Automobiliai, gaminti 1999 m., pakliuvo tik į šiek tiek mažesnį skaičių incidentų – 519.
Naujesnis automobilis – patikimesnės saugumo sistemos
„Naujas automobilis yra 95 procentais saugesnis nei senas“. Tokį verdiktą sako V. Paškevičius. Tuo tarpu V. Žuraulis pastebi, kad įtakos automobilio saugumui turi tiek techninė būklė, kuri neretai glaudžiai susijusi su automobilio metais, tiek automobilio komplektacija.
Specialistas rekomenduoja prieš perkant automobilį pastudijuoti iki šiol pasaulyje atliktus daužymo testus – esą interneto platybėse jų galima rasti ne tik su naujais, bet ir keliolikos metų senumo automobiliais.
„Dabar yra galimybė pakankamai lengvai patikrinti automobilio saugumo lygį tam tikruose testuose. Nepriklausomos organizacijos rengia apžvalgas ir vadinamuosius „crash“ testus. Pagal tai galima patikrinti, kaip tam tikrais standartiniais bandymais įvertintas automobilio saugumas, saugos įranga. Vadovaujantis sukauptais bandymais galima sužinoti ne tik apie naujus, bet ir keliolikos metų senumo automobilių saugumo lygį“, - sako V. Žuraulis.
Šiame vaizdo įraše matyti vienas iš atliktų daužymo testų. Lyginamas dviejų automobilių – seno „Volvo 940“ ir naujo „Renault” – saugumas avarijos metu. „Jūs susiduriate su paprastu pasirinkimu: pirkti seną automobilį ir sutaupyti pinigų juodai dienai arba pasiskolinti pinigų iš banko ir įsigyti geriausią automobilį, kokį tik išgalite. Įsivaizduokite, kad šie automobiliai susiduria vienas su kitu lėkdami 40 mylių (apytiksliai 65 kilometrų) per valandą greičiu. Klausimas – kuriame iš jų jūs rinktumėtės būti avarijos metu?“ - vaizdo įrašo įžangoje klausia vedėjas. Atlikus eksperimentą, akivaizdu, „Volvo“ keleiviai nukentėtų kur kas labiau.
V. Žuraulis pastebi, kad naujų automobilių komplektacijose įdiegta kur kas daugiau saugumo priemonių, kurios avarijos metu leidžia gerokai patikimiau apsaugoti keleivius ir vairuotojus nuo rimtų traumų ir sužeidimų.
„Naujuose modeliuose kai kurios sistemos yra standartinėje komplektacijoje, o jeigu imtume dešimties metų senumo automobilį, jis standartiškai turbūt turėtų ABS, vidinės saugos oro pagalves ir viskas“, - sako specialistas.
Jis taip pat pastebi, kad senesnių automobilių savininkai dažnai apsaugos sistemų neprižiūri techniškai, todėl niekada negali būti tikri, kad ji suveiks avarijos metu. Specialistas tai rekomenduoja daryti reguliariai ir neignoruoti kitų techninių pažeidimų, galinčių lemti transporto priemonės saugumą.
„Pavyzdžiui, seniai naudojama stabdžių antiblokavimo sistema (ABS) yra dažnai gendanti ir neprižiūrima, tačiau pakankamai efektyvi žiemą. Svarbi ir kėbulo būklė. Jei tai senas automobilis, svarbu, ar korozijos židiniai dar nepažeidę pagrindinių automobilio konstrukcijos elementų. Be to, senesnių automobilių oro pagalves reikia tikrinti. Reikia įvertinti jų efektyvumą. Tam reikia važiuoti į autorizuotą servisą, kad specialistai įvertintų, ar, liaudiškai sakant, saugos sistema vis dar budi ir yra visada pasiruošusi. Tačiau, jei tai yra senesnio automobilio savininkas, natūralu, kad savo automobiliu rūpinasi mažiau. Jis labiau rūpinasi, kad tas automobilis iš viso praeitų privalomą techninę apžiūrą ir kad juo būtų galima dar kurį laiką ekonomiškai važiuoti“, - aiškina V. Žuraulis.
