Vos prieš metus sostinėje įvyko viena kraupiausių avarijų – Vilniuje, T. Narbuto gatvėje per pėsčiųjų perėją ėjusią 19-metę parbloškė dideliu greičiu lėkęs „Opel Tigra“, kurį vairavo nukentėjusios bendraamžė.
Partrenkta pėsčioji žuvo vietoje. Smūgis buvo toks stiprus, kad nublokšta mergina atsidūrė už keliolikos metrų nuo perėjos. Nors šiandien šioje perėjoje įrengti specialūs ženklai, naudojami šviesos signalai, bendra šalies nesaugių perėjų problema išlieka.
Kelių ir transporto tyrimo instituto Saugaus eismo skyriaus grupės vadovės Dovilės Krasauskaitės teigimu, eismo įvykių statistika pėsčiųjų perėjose yra iš tiesų bauginanti. „Šalyje net ketvirtadalis įskaitinių eismo įvykių, kuriuose žūsta ar būna sužalojami žmonės, įvyksta būtent pėsčiųjų perėjose. O Kaune bei Panevėžyje statistika dar kraupesnė - ten trečdalis įskaitinių avarijų įvyksta perėjose. Tai rodo, kad pėstieji saugiai kirsti gatvės kartais netgi ir neturi galimybės“, - sakė specialistė.
Vis dėlto išskirti vieną kraupius eismo įvykius perėjose sukeliantį veiksnį yra itin sunku. Avarijas sukelti gali ir netikusi inžinerija, ir žmogiškasis faktorius. Taip pat perėjų saugumui svarbus ir tinkamas jų apšvietimas.
Anot saugaus eismo specialistės, pavojingiausios perėjos yra tos, kuriose vyrauja dideli dideli transporto priemonių faktiniai važiavimo greičiai.
„Pavojingos ir tos perėjos, kuriose pėstiesiems reikia kirsti daug eismo juostų, t.y. plačias važiuojamąsias dalis. Taip pat itin nesaugios perėjos, įrengtos išvažiavimuose iš žiedinių sankryžų, kur vairuotojai stebi transporto priemones ir pamiršta apie pėsčiųjų eismą“, - teigė D. Krasauskaitė. Pastarosios problema bene dažniausiai pastebima T. Narbuto g. važiuojant žiedu link Geležinio Vilko g.
Pėsčiųjų perėjose yra taikoma nemažai specialių inžinerinių priemonių saugumui užtikrinti. Saugumo salelės, greičio mažinimo kalneliai, vadinamosios „iškilios perėjos“ – tokios priemonės priverčia vairuotojus sumažinti greitį. Tiesa, pašnekovės nuomone, kiekvieną gatvę reikėtų vertinti pagal esamas eismo sąlygas ir tik tuomet nuspręsti, kokią inžinerinę priemonę reikėtų taikyti.
Tenka daryti išvadą, jog nesaugių perėjų problema yra itin kebli. Kaltinti vien inžinerines spragas ar pėsčiuosius bei vairuotojus būtų klaidinga. Primename, kad perėjose papildomo budrumo ir atsargumo reikėtų visiems eismo dalyviams. Prisiminkite, jog kiekvienas esate atsakingas už save – elkitės saugiai gatvėje ir kelyje.
