aA
Iš dažno, važiavusio pro kaimynę Lenkiją, galima išgirsti skundų dėl itin blogos šalies kelių būklės. Tačiau, kaip rodo Europos Komisijos surinkti duomenys, per 2010 – 2015 metų laikotarpį žuvusiųjų Lenkijos keliuose sumažėjo 25 procentais, o Lietuvoje – 19 procentų.
Duobės asfalte
Duobės asfalte
© DELFI / Karolina Pansevič

Tiek Lenkijos, tiek mūsų šalies rodikliai vis dar nesiekia Europos Sąjungos strateginio tikslo – nuo 2010 m. iki 2020 m. perpus sumažinti žūčių keliuose skaičių. Nepaisant visų Lietuvos investicijų į kelių tvarkymą, atnaujinimą, infrastruktūros gerinimą, mums sunkiai sekasi pasiekti Vokietijos, Švedijos ar Jungtinės Karalystės rodiklius.

Keiksnojantiems Lenkijos kelius: pažiūrėkite į situaciją Lietuvoje
© DELFI / Domantas Pipas

Rezultatai - ne per vieną dieną

Pasak Lietuvos automobilių kelių direkcijos Saugaus eismo skyriaus vedėjo Nemuno Abukausko, vienas pagrindinių žūčių keliuose rodiklius nulemiančių faktorių yra šalies pragyvenimo lygis. Be to, jo įsitikinimu, mes turime visas būtinas priemones sumažinti nelaimingų atsitikimų skaičių Lietuvos keliuose, idėjomis neatsiliekame nuo kitų Europos šalių, tačiau rezultatai nepasiekiami per vieną dieną.

„Matyt, nedaugelis Lietuvoje gyvenančių žmonių prieš 10 -15 metų iš viso buvo girdėję žodžių junginį „Saugus eismas“, kai tuo tarpu, tokiose šalyse, kurios gali pasigirti geriausiais pasiektais rezultatais šioje srityje, intensyvios, kryptingos ir nuoseklios saugaus eismo veiklos vykdymas skaičiuoja 40 ir 50 metų“, - teigia N. Abukauskas.

Nemunas Abukauskas
Nemunas Abukauskas
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Tačiau pašnekovas tikina, jog Lietuvos kelių būklė gerėja, o infrastruktūra nuolat plečiama. Kiekvienais metais keliuose yra rekonstruojami avaringi ruožai, kuriuose įrengiamos įvairios saugų eismą gerinančios priemonės, pavyzdžiui, žiedinės sankryžos, atitvarai. Taip pat tiesiami nauji pėsčiųjų ir dviračių takai, atnaujinamos perėjos. Šie darbai, pasak N. Abukausko, tuose kelio ruožuose saugaus eismo situaciją ženkliai pagerina.

Geresnė infrastruktūra – mažiausiai 20-yje šalių

Danija, Airija, Ispanija, Nyderlandai, Švedija, Jungtinė Karalystė – tik kelios šalys, kuriose žūčių skaičius keliuose yra kur kas mažesnis nei Lietuvos. Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus viršininkas Dainius Šalomskas teigia, kad kitos Europos šalys turi geresnes kelių infrastruktūras – yra atskirti priešpriešinio eismo srautai, į važiuojamąją kelio dalį dėl esamų atitvarų negali patekti pėstieji, dviračių vairuotojai. Tačiau mūsų šalyje daug valstybės lėšų reikalaujančius kelių projektus bandoma kompensuoti jaunųjų eismo dalyvių mokymais.

„Kaip ir iki šiol, taip ir toliau policijos pareigūnai tęs jaunųjų eismo dalyvių saugaus elgesio kelyje mokymą ne tik ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigose, bet ir policijos įstaigose. Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus ir Utenos apskričių vyriausiuosiuose policijos komisariatuose veikia saugaus eismo klasės, kur organizuojamos saugaus eismo pamokos“, - vardija D. Šalomskas.

Keiksnojantiems Lenkijos kelius: pažiūrėkite į situaciją Lietuvoje
© DELFI / Andrius Ufartas

Didėja vairuotojų sąmoningumas

Kita vertus, Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus viršininkas Dainius Šalomskas pastebi, kad visų eismo dalyvių sąmoningumas pamažu didėja, eismo kultūra gerėja, tačiau ragina vairuotojų mokyklas atkreipti dėmesį ir į dorovinį ugdymą. Lietuvos kelių direkcijos duomenimis, esminės 2015 m. eismo įvykių priežastys daugiausiai buvo susijusios su vairuotojų neatsargumu ir aplaidumu: užvažiavimas ant pėsčiojo (dėl vairuotojo kaltės), pačių pėsčiųjų neatsargumas, greičio viršijimas su pasekmėmis, pavojingas lenkimas ir priešpriešinis susidūrimas, pavojingas ir chuliganiškas vairavimas, neblaivūs vairuotojai.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Skelbia radę, kur nufilmuotas keistas Cichanouskajos kreipimasis į baltarusius (150)

Kandidatės Baltarusijos prezidento rinkimuose Sviatlanos Cichanouskajos kreipimasis į šalies...

Razmuvienė: galbūt po gausių pasibuvimų pajūryje reikėtų paprašyti dirbti nuotoliniu būdu (140)

Savaitgalį socialinius tinklus apskriejo nuotraukos iš sausakimšo Palangos paplūdimio. Pirmadienį...

Per tarptautinę operaciją smogė Ispanijoje įsikūrusiai gaujai: nusikaltimus organizavo emigrantai iš Lietuvos ir Lenkijos (5)

Per tarptautinę operaciją Ispanijoje sulaikyta nusikalstama grupuotė, kurią įkūrė Lietuvos ir...

Ragina studentus sukilti dėl brokerių tarpininkavimo mokesčio: reikia kritinės masės (30)

Nekilnojamojo turto paslaugų įmonės „Resolution“ vadovė Džiuginta Daujotaitė sako, kad...

„Eurovaistinės“ vaistininkei nustatytas koronavirusas (8)

Kauno rajone, Ringauduose, esančios „Eurovaistinės“ vaistininkei pirmadienį nustatytas...

OMON vaiko žmones iš protestų dalyvio žūties vietos Minske (7)

Minske riaušių policijos OMON pareigūnai vaiko žmones, atėjusius atnešti gėlių į vietą,...

Cichanouskaja į šalį atvyko paryčiais: ji turi vizą metams būti Lietuvoje (545)

Į Lietuvą atvykusi baltarusių opozicijos simboliu vadinama Sviatlana Cichanouskaja tikina pati...

Ekspertas: keistas Cichanouskajos kreipimasis į protestuotojus išgautas jėga (238)

Keistas kandidatės į prezidentus Sviatlanos Cechanouskajos kreipimasis į baltarusius su raginimu...

Palangos vėl laukia iššūkis: po trumpo atokvėpio – vasariškų karščių sugrįžimas (11)

Po trumpo gaivesnių orų laikotarpio, į Lietuvą grįš vasaros karščiai.

FIBA įspraudė į kampą Prienų klubą: niekur nedingsime, reikės mokėti (3)

Prienų „Cbet“ ekipa pateko į Tarptautinės krepšinio federacijos ( FIBA ) nemalonę. Praėjusio...

|Maža didelių žinių kaina