Rugpjūtį Vilniuje į lengvąjį automobilį taip pat rėžėsi vilkikas, užmušęs automobilio keleivį. Praėjusią savaitę už vilkiko vairo sėdėjęs baltarusis užmigo ir nuvažiavo nuo kelio. Šiandien, rugsėjo 7-ąją sunkvežimis trenkėsi į „Opel Astra“ ir sužalojo moterį bei du vaikus. Pastaraisiais atvejais aukų išvengti pavyko, tačiau eismo įvykiai, į kuriuos patenka vilkikai, dažniausiai baigiasi mirtimi. Nuovargis, rutina – nuolatinis šių vairuotojų palydovas, be to, ne taip ir retai policijai jie įkliūna išgėrę.
Kiekvieną dieną – per plauką nuo tragedijos
Lietuvos automobilių kelių direkcijos Eismo saugumo skyriaus vedėjas Nemunas Abukauskas tvirtina, kad klausimas, kodėl į eismo įvykius taip dažnai papuola vilkikai, yra tolygus klausimui, kodėl žmonės Lietuvoje yra pikti. „Gali būti labai daug priežasčių. Galima pradėti nuo vairavimo kultūros, kad jos nebuvimas daug ką lemia, gal žmogui mažai algos duoda, todėl jis lekia, skuba, bando padaryti kuo greičiau viską, gal policijos kontrolės trūkumas. Policininkų alga nedidelė, jų trūksta, tai gal atsipalaiduoja žmonės dėl to“, - svarsto jis.
N. Abukauskas piktinasi, kad visi pradeda šaukti ir apie eismo kultūrą kalbėti tik tada, kai per vieną parą įvyksta du itin skaudūs eismo įvykiai, kuriuose dalyvauja vilkikų vairuotojai. Jis tvirtina, kad priežasčių, kodėl vairuotojai važiuoja neblaivūs, pavargę, nedėmesingi, reikia ieškoti daug giliau, vadina tai ne saugaus eismo, o visos visuomenės problema.
„Įsivaizduokite, kiek kasdien tokių važinėja, esame kiekvieną dieną per plauką nuo tragedijos. Jei vaikai žaidžia su degtukais, tai nereiškia, kad visur kils gaisras, žaidžia gal tūkstantyje vietų, bet gaisras gali kilti tik vienoje iš jų ir tada visi pradeda rėkti – vaje kokia problema“, - sako jis.
Situaciją Eismo saugumo skyriaus vedėjas siūlo spręsti pradedant nuo socialinių problemų, atsižvelgi į priežastis, kodėl vairuotojai nevengia taurelės, nesirūpina kitais, esančiais kelyje. „Žmones reikia skatinti mąstyti, kodėl tai vyksta, kas tai lemia. Juk alkoholikas nepaklausys, jei sakysi jam negerti. Tai sudėtinga socialinė problema, tai, kaip elgiamės kelyje, yra savotiškas visuomenės veidrodis“, - tvirtina jis.
Prie vairo užmiega
Viena didžiausių problemų, ypatingai aktuali vilkikų vairuotojams, yra ta, kad žmonės vairuoja pavargę. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytoja neurologė – miego specialistė Raminta Masaitienė sako, kad vairuotojai neatsakingai vertina savo galimybes, prie vairo dažnai sėda nepailsėję, todėl mažėja dėmesingumas, vairuotojas gali užmigti. Ji ragina rimtai žiūrėti į privalomąjį poilsio režimą, rekomenduoja per parą miegoti vidutiniškai 7-8 valandas.
„Galbūt tai laikmečio, greito gyvenimo problema. Esi spaudžiamas socialinės sistemos gyventi greitai, užsidirbti pinigų, todėl visi skuba, lekia, yra nervingi“, - sako ji. Nepailsėjęs ar turintis miego sutrikimų vairuotojas tampa potencialia grėsme kelyje, gydytoja atkreipia dėmesį, kad žmonės nesilaiko ir darbo poilsio režimo. Po aštuonių darbo valandų be pertraukų žmogaus koncentracija sumažėja, tačiau tai nėra rimtai vertinama, vis tiek sėdama prie vairo.
Vilkiko vairuotojai prie vairo užsnūsti gali dėl važiavimo monotoniškumo, ilgą laiką besitęsiančiu tiesiu keliu. Pajutus nuovargį ir mieguistumą gydytoja pataria sustoti ir penkiolika minučių nusnūsti, tada išgerti stiprios kavos. Kelyje esančius vairuotojus R. Masaitienė perspėja stebėti kitus eismo dalyvius ir būti atidžiais: „Gal jis viena ranka vairuoja – kita laiko puodelį ar mobilųjį, gal jis užmigo ar yra neblaivus. Netolygus vairavimas iš karto turi būti signalas kitiems vairuotojams.“
Pamačius užmigusį vairuotoją reikia bandyti kaip nors jį įspėti, laikytis nuo jo didelio atstumo. Paprastai tokios situacijos ilgai netrunka, kadangi kelių sekundžių klausimas, kada jis nuvažiuos nuo kelio ar įriedės į griovį.
Miego sutrikimus išduoda viršsvoris ir prasta potencija
Gydytoja neurologė – miego specialistė R. Masaitienė tvirtina, kad mieguistumas yra itin rimta problema ir priežasčių, kodėl vairuotojai užmiega yra labai daug. Tai gali būti susiję su skydliaukės funkcijos sutrikimais, psichikos ligomis. Ji tvirtina, kad pastebėjus pasikartojantį mieguistumą dienos metu reikia visų pirma ieškoti priežasčių ir jas gydyti.
Ypatingą dėmesį turi atkreipti garsiai knarkiantys žmonės, ypač jei knarkia netolygiai. Miego sutrikimus dažnai išduoda miego apnėjos sindromas, kai miegančiam žmogui naktį trumpai sustoja kvėpavimas ir tokios pauzelės kartojasi. „Tokiu atveju, pauzelių metu nukrenta deguonies įsisotinimas, tai gali netgi baigtis mirtimi“, - sako gydytoja neurologė.
Miego sutrikimai trukdo žmogui gyventi ir dirbti, didėja kraujagyslių ligų rizika, todėl R. Masaitienė ragina į tai žiūrėti rimtai. Ji atkreipia dėmesį, kad vyrams sergant miego apnėja smarkiai sumažėja potencija ir tik tada, kai jie dėl to išsigąsta, pradeda rūpintis sveikata.
Sutrikęs miegas būdingas ir didesnio svorio žmonėms, todėl, anot gydytojos, vilkikų vairuotojų darbdaviams tai turi būti įspėjamasis signalas. Stambūs, antsvorio turintys žmonės dažnai turi padidėjusį kraujospūdį, priklauso tam tikrai rizikos grupei.
Kovoja „šukomis“
Kadangi užmigimas prie vairo ir neatidumas yra gana didelė problema, didžiuosiuose keliuose yra įrengtos triukšmo juostos, dar kitaip vadinamos „šukos“. Kelių direkcijos Eismo saugumo skyriaus vedėjas Nemunas Abukauskas sako, kad ant jų užvažiavus jaučiamas ūžimas, ganėtinai nemaloni vibracija.
Tokios „šukos“, prasklaidančios važiavimo monotoniją, įrengtos automagistralėse, intensyviuose keliuose. Jos gali buti išfrezuotos asfalte, taip pat gali būti padaromos iš termoplastinės medžiagos ir kelis milimetrus iškilusios virš kelio. N. Abukauskas sako, kad prieš aštuonerius metus kelyje Klaipėda – Kaunas, netoli IX forto buvo išklotos įvairaus gylio ir formos triukšmo juostos, buvo tikrinama, kuri yra efektyviausia.
„Reikėjo išsiaiškinti, kuri veikia labiausiai erzinančiai. Tai patikėkit, važiuojant tuo keliu tai vos ne kaip himnas koks grojo, įspūdis buvo labai įdomus“, - sako jis. Atradus efektyviausią formą, juostos buvo išklijuotos daugelyje intensyvių Lietuvos kelių.
N. Abukauska atkreipia dėmesį, kad į naujus automobilius jau pradėtos diegti sistemos, kurios atpažįsta vairuotojo nuovargį. Iš akių mirksėjimo tempo, skaičiaus automobilyje įdiegta funkcija, kuri turi prabudinti vairuotoją, atstatyti budrumą. Jis prognozuoja, kad tokių sistemų automobiliuose ateityje tik daugės, todėl tai gali prisidėti prie problemos mažinimo.
