Lietuvos kaimiškose teritorijose veikiančios 49 vietos veiklos grupės (VVG) turi parengusios vietos plėtros strategijas (VPS), kurios remiamos pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginio plano (SP) priemonę „Bendruomenių inicijuota vietos plėtra – LEADER“.
Nevyriausybinį, verslo ir vietos valdžios sektorius partneriškai vienijančios VVG, pasitelkusios principą „iš apačios į viršų“, sprendžia savo vietos bendruomenių socialines, ekonomines, kultūrines ir aplinkosaugines problemas.
Vietos plėtros strategijų temos – plačios, o kiekviena VVG akcentuoja savo krašto savitumus, pranašumus bei iššūkius ir yra suplanavusios savitas priemones, kuriomis siekiama suaktyvinti ir pagerinti vietos bendruomenių gyvenimą.
Skatins tradicijų ir naujovių sinergiją
VVG „Pajūrio kraštas“, apimančios Klaipėdos rajono kaimiškąsias teritorijas, 2024–2028 m. vietos plėtros strategija skirta verslumui bei sumanių kaimų („Smart village“ – angl.) kūrimui. Moto: Klaipėdos rajonas – atviras partnerystei, naujovėms ir inovatyvioms technologijoms.
Vietos plėtros strategijai įgyvendinti „Pamario kraštas“ yra gavęs 1 767 088 Eur.
VVG „Pajūrio kraštas“ pirmininkė, VPS administravimo vadovė Raimonda Damulienė pabrėžė, kad naujoji strategija iš esmės skiriasi nuo anksčiau buvusių pirmiausia tuo, kad paraiškos bus priimamos ne iš pavienių subjektų, o iš ne mažiau kaip trijų partnerių grupės.
„Anksčiau, pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonę „LEADER programa“ buvo galima prašyti lėšų kaimo verslo pradžiai ar plėtrai, buvo įsipareigojimai sukurti ir išlaikyti darbo vietas, naujojoje strategijoje to nebebus. Šioje strategijoje akcentuojamas ir skatinamas įvairių subjektų bendradarbiavimas, tam ir bus skiriamos lėšos“, – aiškino VVG „Pajūrio kraštas“ pirmininkė.
Pasak jos, vietos bendruomenių lyderiai ir gyventojai supranta, kad būtina ieškoti naujų, kaimo gyvybingumą užtikrinančių sprendimų. „Į mūsų gyvenimą skverbiasi naujosios technologijos, jas tinkamai panaudojus, galime susikurti savo bendruomenėse daug naudingų dalykų. Nors ir atokiame kaime gyvuojanti bendruomenė labai sumaniai ir kūrybiškai gali spręsti ne tik įsisenėjusias problemas, bet ir susikurti bendruomenei naudingą verslo modelį. Pavyzdžiui, dalijimosi ekonomika – tai nauja ir technologijų amžiuje greitai populiarėjanti verslo forma“, – teigė R. Damulienė.
Sukūrė skaitmeninę platformą vartotojams
Kiekvienas kaimas turi savo pranašumų: čia rasime ir amatininkų, vietos tradicijų ir kultūros puoselėtojų, ir ūkininkų bei verslininkų, taip pat ir patrauklių gamtinių išteklių, tinkamų turizmui ar poilsiui.
„Kodėl neapjungus šias visas jėgas bendrai veiklai, kuri vietos gyventojams atneštų daug naudos? Tradicijų ir naujausių technologijų sąsajos sudaro palankias aplinkybes kurti naujas ekonominės vertės grandines“, – įsitikinusi VVG „Pajūrio kraštas“ pirmininkė ir VPS administravimo vadovė.
Ji akcentavo, kad jų krašto kaimiškose teritorijose aktyviausias yra nevyriausybinis sektorius, todėl čia įgyvendinama daug bendruomeninio ir socialinio verslo projektų.
„Patys išbandėme modelį veikti kartu, įgyvendindami teritorinio bendradarbiavimo projektą „Maistas, kurį galima valgyti“, kuris įgyvendintas pasitelkiant kaip partnerius dar keturių aplinkinių rajonų VVG, ūkininkus. Be kitų veiklų, buvo sukurta ir pradėjo veikti skaitmeninė platforma ukininkubirza.lt . Šioje platformoje vartotojai gali susirasti kur nusipirkti ekologiško, natūralaus kaimiško maisto: mėsos, pieno, daržovių, vaisių, uogų, medaus“, – partneriškos veiklos rezultatais džiaugėsi R. Damulienė.
Įkvepiantys pavyzdžiai kitose šalyse ir pas mus
Kokie galėtų būti pažangaus ir sumanaus kaimo vystymo principai ir pavyzdžiai? Pasak VVG „Pajūrio kraštas“ pirmininkės, nemažai įkvepiančių pavyzdžių galima pamatyti Europoje. „Nuosavas kaimo saulės energijos parkas, viešbutis turistams, „išsibarstęs“ kaimo namų savininkų namuose, žuvų ferma, jas maitinant vabzdžiais, išaugintais ant daržovių atliekų ir naudojant saulės energiją, sutarus su gydymo įstaiga nuotolinis kaimo gyventojų prevencinis sveikatos stebėjimas, įvairūs e. mokymai, skaitmeninės produktų platformos ir kt. Tokių pavyzdžių daugėja visose šalyse, taip pat ir Lietuvoje. Jau esame girdėję apie labirintų, paukščių kaimo, levandų, sveikatingumo sodo, atostogų biurų, „gyvosios“ bibliotekos, socialinio taksi ir kitokius sėkmingus teminius ir ekonominius projektus“, – vardijo R. Damulienė.
Ji tęsė, kad ilgalaikę gerovę vietos bendruomenėms gali užtikrinti ir tikslusis ūkininkavimas, skaitmeninės ir kitos inovacijoms atviros platformos, atsinaujinanti energetika, taip pat ir žiedinė ekonomika, padedanti mažinti atliekas ir tausoti išteklius.
Svarbi sritis – kaimo turizmas, apimantis ekologinį, sveikatai palankų maistą ir poilsį, rekreacinį turizmą. O kur dar socialinės inovacijos kaimo paslaugų ir verslumo srityje, bendros socialinės infrastruktūros, partnerystės organizacinio mechanizmo kūrimas ir diegimas.
Išplečia VVG galimybes
2014–2020 m. KPP priemonės „LEADER programa“ įgyvendinimo principas „iš apačios į viršų“ skatina socialinę įtrauktį, skurdo mažinimą ir ekonominę plėtrą kaimo vietovėse.
Strateginis planas išplečia VVG galimybes – galima įgyvendinti atsinaujinančios energetikos, bioekonomikos, aplinkai draugiškus ir klimato kaitai neutralius projektus.
2023–2027 m. VVG vietos plėtros strategijos remti suplanuota beveik 76,08 mln. Eur. Vidutinė paramos suma VPS – 1 500 000 Eur, o didžiausia suma vietos projektui – 200 000 Eur.
