Iš Japonijos atkeliavusi ligų prevencijos ir reabilitacinės terapijos praktika tirta ne vieną dešimtmetį. Šiuo metu yra įrodyta, kad miško aplinka išties teigiamai veikia ne tik žmogaus psichologinę, tačiau ir fizinę būklę.
Psichologinėms ir fizinėms problemoms spręsti
„Spa Vilnius“ kurortinio gydymo specialistė, miško terapeutė Ala Masevičienė pasakoja, kad šiais laikais dauguma žmonių dirba itin daug, tad natūraliai lieka vis mažiau laiko poilsiui. Žmonės jaučiasi nutolę nuo gamtos arba tiesiog nebemoka joje būti.
„Japonų profesoriaus Qing Li taikomas „Miško maudynių“ metodas yra būdas išmokti gamtoje būti dėmesingai bei sąmoningai, panirus į ją visomis juslėmis. Juk gamtoje galima ne tik leisti laiką, tačiau ir gerinti sveikatą. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad miško terapija mažina arterinį kraujo spaudimą, širdies susitraukimo dažnį, vėžio susirgimo riziką, stresą, įtampą, nerimą. Miško terapija gerina miego kokybę, kvėpavimo ir endokrininės sistemos darbą, suteikia veržlumo, energijos, padeda atsikratyti nereikalingų kilogramų“, – teigia pašnekovė.
Diplomuota miško terapeutė mokslus baigė Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU). Ji paaiškina, kad šios profesijos atstovai gali padėti žmonėms pastebėti juos supančią ir kas akimirką besikeičiančią miško aplinką, paskatinti pajusti gamtą.
Kviečia pasitelkti prigimtinius pojūčius
A. Masevičienė žmones kviečia į šią unikalią terapiją Anykščiuose. Jos trukmė – 3 valandos. Vedama terapija grupei norinčiųjų.
„Aš visą laiką būnu šalia klientų, jiems pasakoju terapijos eigą, ką mes veiksime miške. Tai – jokia ne edukacija, o aš nesu gidė. Tai – lėtas bei sąmoningas buvimas miške, pasitelkiant visus penkis savo pojūčius: regą, klausą, uoslę, skonį bei lytėjimą“, – pasakoja specialistė.
Ji teigia, kad tokiu būdu jie lyg „atranda“ gamtą, atsipalaiduoja, mokosi neskubėti ir mėgautis šia akimirka.
„Pradžioje pakviečiu žmones pasitelkti vien regą. Tai reiškia, kad skiriamas laikas yra tik sąmoningam aplinkos stebėjimui: medžiams, lapams, spygliams. Galima atsitūpus žiūrėti į mikro pasaulį: samanas, vabaliukus. Taip žmonės suvokia, kad pasaulyje nuolat „verda“ gyvenimas, kažkas vyksta, o mes visi miške esame tik svečiai“, – supažindina pašnekovė.
Vėliau klientai turi pasitelkti uoslę. Terapeutė žmones ragina uostyti miške randamus augalus, pagalvoti, ką tie kvapai jiems reiškia. Pavyzdžiui, eglių spygliai dažniausiai klientams primena Šv. Kalėdas.
„Tai žmogų atpalaiduoja. Jis pradeda jausti ramybę. Kiek vėliau pasitelkiame ir klausą. Vieni žmonės klausosi gamtos garsų prisiglaudę prie medžio, kiti – atsigulę. Užsimerkus tereikia klausytis miško ošimo, medžių šnaresio“, – dalinasi patirtimi specialistė.
Taip pat terapijoje dalyvaujantys žmonės mokomi pasitelkti ir lytėjimą. Liesti galima viską, kas yra gamtoje. Čiupinėjant svarbu suprasti, ką šis jausmas primena, kokias emocijas suteikia.
Terapijos kulminacija – tradicinis arbatos gėrimas
Paskutinis pojūtis, kurį miško terapijos metu žmonės pasitelkia – skonis. A. Masevičienė būna pasiruoši japoniškos arbatos ir dalyvius pakviečia į jos ragavimo ceremoniją.
„Aš žmonėms papasakoju apie žoleles ir mes, būdami rate, arbatą geriame. Žmonės jau būna atsipalaidavę, kartais nori pasidalinti ir savo mintimis, jausmais. Aš pati nieko nekomentuoju. Žmonės tiesiog gali pasidalinti savo jausmais, o jei nenori, gali būti tyliai“, – pasakoja pašnekovė.
Prieš ragaujant arbatą atliekama ir tradicinė ceremonija, kurios metu šiek tiek gėrimo yra nupilama ant žemės. Tai – lyg auka žemei.
Kiekviena terapija – vis kitokia
Specialistė sako, kad terapijos metu ji ragina dalyvius miške susirasti jaukų ir malonų kampelį, kuriame galėtų būti net jų namai.
„Kviečiu juos rasti vietą, kuri trauktų. Vieni atsisėda ant kelmo, kiti atsigula ant samanų. Taip žmogus atranda būtent jam skirtą vietą, kurioje gali įsivaizduoti save gyvenant ilgą laiką. Po kiek laiko paprašau dalyvių vienas kitą pasikviesti į naujuosius savo „namus“. Tai – lyg žaidimas“, – pasakoja A. Masevičienė.
Miško terapija – kūrybiškas procesas, kuris atpalaiduoja. Pašnekovė teigia, kad jei miške šviečia saulė ir daug šešėlių, jie žaidžia net su jais. Kiekviena terapija – skirtinga.
„Kartais einame iš lėto ir stebime tik tai, kas juda. O judėti gali medžio viršūnė, lapeliai, šakelės. Tačiau būna ir taip, kad, atrodo, nejuda niekas. Bet greitai lyg „įsijungia“ smegenys ir žmogus supranta, kad iš tiesų aplinkui mus juda visiškai viskas“, – patirtimi dalinasi ji.
Miško terapeutė pabrėžia, kad dalyvių ji visada paprašo išjungti mobiliuosius telefonus. Terapijos metu žmonės raginami negalvoti apie laukiančius darbus, niekur neskubėti, atsipalaiduoti.
„Tik pačioje pabaigoje paprašau dalyvių pasiimti telefonus ir nupaveiksluoti, pavyzdžiui, tris skirtingų spalvų dalykus. Jie gali ieškoti, nagrinėti. Tų nuotraukų niekam rodyti nereikia. Jos nėra aptarinėjamos“, – sako A. Masevičienė.
Naudingų medžiagų pliūpsnis miške
Terapijoje dalyvavę žmonės greitai pajaučia teigiamą poveikį kvėpavimo takams, psichologinei būklei. Miško terapijos specialistė teigia, kad jie prisisotina ir fitoncidų, kurių gausu augaluose.
„Tai – augalų išskiriamos biologiškai aktyvios medžiagos, kuriomis augalai patys save apsisaugo nuo juos puolančių kenkėjų. Miške jaučiamas kvapas – tai ir yra fitoncidai, mes juos jaučiame jau artėdami prie miško. Žmogus, kuris būna miške, įkvepia fitoncidais prisotinto oro ir taip sveikatinasi“, – paaiškina ji.
Pašnekovė nurodo, kad miške būti yra itin naudinga. Ji pataria tam skirti bent tris valandas per savaitę. Teigiamą poveikį, anot jos, pajaus kiekvienas.
„Miške organizmas lyg pasikrauna. Susidaro organizmo apsauga, gerėja ir psichologinė būklė, nuotaika“, – pabrėžia specialistė.
Anot jos, visame pasaulyje žmonės labai skuba, yra pasimetę, nemoka atsipalaiduoti. Dėl šių priežasčių buvimas miške ir gali tapti ta veikla, kuri padės susigrąžinti vidinę ramybę ir pusiausvyrą.
Miškui galima papasakoti slapčiausias paslaptis
Specialistė teigia, kad miško terapija yra mokslas, kurio išmokti gali kiekvienas norintis. Ji sako, kad jei žmogus sudalyvavo terapijoje, jam vėliau tampa žymai paprasčiau miške atsipalaiduoti būnant vienam, ieškant ramybės.
„Juk su mišku galima kalbėtis, pasakoti jam slapčiausias paslaptis. Miške galima verkti, juoktis, išsakyti savo baimes ir nuogąstavimus. Čia galima išsakyti viską, kuo negali pasidalinti net su artimiausiu žmogumi. Tokiu būdu atsipalaiduojama, „paleidžiamos“ nuoskaudos“, – sako A. Masevičienė.
Ji įsitikinusi, kad terapija gali padėti atsiskleisti žmonių gebėjimams, kurių jie nė nemanė turintys.
Pagalba net ir onkologiniams ligoniams
Miškas – pats geriausias terapeutas pasaulyje. Tuo įsitikinusi A. Masevičienė, kuri sako, kad padėti ši praktika gali patiems įvairiausiems žmonėms. Anot jos, net ir onkologinėmis ligomis sergantys žmonės greitai pajaučia teigiamus pokyčius.
„Japonijoje gydytojai neretai pacientams skiria gydymą miško terapija. Tai – vienas iš būdų, kuris gali padėti pasijusti geriau. Juk tu vaikštai miške, kvėpuoji švariu oru. Natūraliai „prisipildai“ pozityvumu ir geromis emocijomis“, – teigia pašnekovė.
Ji rekomenduoja kiekvienam žmogui rasti laiko, kurį galėtų skirti nors trumpam pabuvimui miške. Pasivaikščioti, giliai pakvėpuoti ir tiesiog pabūti pačiam su savimi – geriausias poilsis, kuris gali padėti kovojant su įvairiomis fizinėmis bei psichologinėmis sveikatos problemomis.