JAV prekiauti kai kada yra lengviau nei Europoje

Mokesčių konsultacijas teikiančios įmonės „1stopVat“ Netiesioginių mokesčių vadovė Rūta Švobienė sako, kad Lietuvos verslams „turbūt nėra kažkur taškelio pasaulyje, kur būtų neįvykę produktų pardavimai.“

„Jeigu kalbame apie fizinį produktą, tai turbūt vienareikšmiškai pagrindinės šalys bus tikrai Vokietija, Lenkija, Prancūzija, Italija ir Jungtinė Karalystė (JK). Jeigu kalbėsime apie fizinius produktus Amerikos rinkoje, už Europos ribų, tai iš esmės tada jau nėra ribos, kurioje valstijoje prekiauja – apima visas valstijas. Jeigu kalbėsime apie skaitmeninį produktą, tai iš esmės tada išsigryninti kažkokią konkrečią šalį nelabai pavyktų, nes irgi labai priklausys nuo produkto. Jeigu tai yra kažkoks produktas, tarkime, saugumo kategorijoje, pavyzdžiui, slaptažodžių kaupimo programa ar programėlė, tai tikėtina, kad pardavimai bus didesni tokiose šalyse kaip Vokietija, JK, o jeigu kalbėtume apie Ameriką, tai bus Vašingtonas ir Kalifornija“, – sako ji, paklausta, kokios šalys Lietuvos verslams yra patraukliausios.

Asociatyvi nuotr.

Su fizinių produktų prekyba už Lietuvos ribų lietuviai itin aktyviai pradėjo žengti COVID-19 pandemijos fone. Kaip sako pašnekovė, plėtėsi net ir tie verslai, kurie niekada neplanavo prekiauti per įvairias platformas, pavyzdžiui, tokias kaip „Amazon“ ar „eBay“. Taip nutiko dėl labai paprastos priežasties – verslai savo turimose internetinėse platformose ar prekiaudami B2B (verslas – verslui) principu nepasiekdavo tokio pardavimų potencialo, kokio tikėdavosi.

„Nuo to periodo verslai pradėjo žengti sparčiai į tą B2C (verslas – klientui) rinką ir aktyviai pradėjo, bent jau kaip papildomą pardavimų kanalą, naudoti įvairias platformas. Faktas, kad prekiaujant platformose siūlomi tie vadinamieji „Fulfilment“ centrai, sandėliavimo, prekių apdorojimo centrai, kurioje produkcija ir yra sandėliuojama tose išvardintose šalyse. Kitas dalykas – faktas, kad tos rinkos Europoje, turbūt, yra tinkamos tiems parduodamiems produktams ir į jas nėra taip sudėtinga įžengti ar pasiekti klientą. Aišku, apskritai Europoje prekių judėjimas yra gerokai laisvesnis negu kažkur už Europos ribų, kada atsiranda visokie importai ir panašiai“, – tikina mokesčių ekspertė, kalbėdama apie tai, kodėl populiariausios Lietuvos verslų prekybos kryptys yra būtent jos išvardintos rinkos.

Rūta Švobienė

O štai kalbėdama apie Jungtines Amerikos Valstijas (JAV) ir aiškindama, kodėl verslai žengia į šią rinką, pašnekovė svarsto, kad tai didžiąja dalimi lemia galimybė šioje valstybėje prekiauti būtent per įvairias internetines platformas, kurios palengvina prekybos procesus. Kaip aiškina ji, visos mokestinės prievolės tuomet tenka tai platformai, kurioje verslas prekiauja, todėl pastarajam nuo pečių nukrenta daug laiko ir pastangų reikalaujantys prievolių vykdymo procesai.

„Kas liečia Europą, tai iš tikrųjų yra sudėtinga. Pavyzdžiui, Ispanijoje registracija, norint būti mokesčių mokėtoju, iš tikrųjų yra labai biurokratiška – procesai užtrunka labai ilgai. Nepaisant to, kad tai yra Europa, netgi nėra įmanoma tiesiogiai vietinei institucijai įvykdyti PVM apmokėjimo iš Lietuvos – būtinai reikia vietinio atstovo. Iš esmės, Europoje kai kuriais atvejais netgi yra sudėtingiau teisingai vykdyti prievoles negu kažkur už Europos ribų. Europoje galėtų būti patrauklu tai, kad kai kuriems parduodamiems produktams taikomas mažesnis PVM dydis arba nėra taikomas išvis. Sakykime, įvairios vaikų prekės, pavyzdžiui, rūbai, nemažoje Europos dalyje yra neapmokestinami, šiuo klausimu labai patraukli Airija, ten PVM tokiems produktams nėra taikomas. Arba, pavyzdžiui, prekiavimas knygomis taip pat yra patraukliau dėl paties PVM dydžio, nes nemažoje dalyje Europos jis net nėra standartinis“, – aiškina pašnekovė.

Asociatyvi nuotr.

Kaip teisingai žengti į užsienio rinką, kad netektų finansiškai nukentėti?

Paklausta, kokius svarbiausius mokestinius niuansus turėtų išsinagrinėti verslas, prieš žengdamas į bet kurią pasaulio rinką, mokesčių ekspertė R. Švobienė tikina, kad svarbiausia visų pirma yra išsigryninti produktą, su kuriuo jis nori keliauti. O kartu su produktu reikia gerai išnagrinėti jo potencialą toje rinkoje. Vėliau – aiškiai žinoti, ar bus reikalingos sandėliavimo paslaugos, kokie yra pirkėjų lūkesčiai prekės pristatymo klausimais. Taip pat labai svarbu žinoti, kokiais pardavimo kanalais planuojama prekes siūlyti – ar bus prekiaujama tiesiogiai per savo internetinę parduotuvę, ar per platformą, galbūt kitais būdais.

„Jau išsiaiškinus, koks tai bus produktas, reikėtų gerai peržiūrėti tuos regionus, kurie bus nustatyti kaip tinkami mano produktui – koks ten yra PVM dydis, galbūt galima kažkokia lengvata pasinaudoti arba galbūt kaip tik man reikia dar kažkokių specifinių sertifikatų, kad mano tas produktas atitiktų tos šalies reglamentavimą, nes, tarkime, maisto produktams yra atskiras reglamentavimas kiekvienoje šalyje.

Kitas dalykas, ką reikėtų įvertinti, tai ar mano pirkėjai bus tie galutiniai vartotojai – ar mano tikslas yra B2C rinka, ar mano pardavimai bus B2B, lygiai taip pat, jeigu tai yra B2B prekyba, tai jeigu tai yra fizinis produktas, svarbiausia yra žinoti, kaip tas produktas bus gabenamas – ar pirkėjas atvažiuos pasiimti tą produktą, ar aš turėsiu gabenti, kur mano produktas gaminamas – irgi reikėtų žinoti.

Jeigu aš noriu eiti už Europos ribų, reikėtų įvertinti, kokios yra importo sąlygos, ką reikėtų pasiruošti, galbūt irgi reikalingi specifiniai sertifikatai, muitinės tarpininkai, nes reikia turėti mintyje, kad atsiras jau ne tik tiesioginių mokesčių prievolės, bet dar ir muitinės procedūros, ir patys muitai, kurie nėra grąžinami. Tad reikėtų tiksliai žinoti, su kokiu produktu, per kokį kanalą, pas kokius klientus aš einu, išsigryninti regionus ir tada jau pradėti juos analizuoti – kokios konkrečioje šalyje bus taisyklės“, – aiškina R. Švobienė.

Asociatyvi nuotr.

Pavėlavus prievoles atlikti laiku – gresia baudos

Pasak pašnekovės, neretai verslas į šiuos minėtus klausimus prieš pradėdamas prekybą svečioje šalyje neatsako – pradeda prekiauti ir tik tada domisi visomis jo laukiančiomis prievolėmis ir reikalavimais. Su kiekvienu vėlavimu susimokėti reikiamus mokesčius, kaupiasi kiekvienoje šalyje taikomos bausmės. Pasak mokesčių ekspertės, Europa ir kitos pasaulio šalys labai griežtai stebi internetinę prekybą, kiekvienos platformos prašo pateikti metines ataskaitas apie tai, kiek buvo uždirbta pajamų, renka duomenis apie kiekvieną pardavėją ir iš mokėjimo paslaugų teikėjų, tokių kaip, pavyzdžiui, „Paypal“, tad verslui prasmukti praktiškai nėra jokių galimybių.

„Jei pavyks išsisukti galbūt vienerius metus, tai nereiškia, kad antrais metais pas jus neateis mokesčių inspekcija ir nepasakys, kad prekyba vyko 2–3 metus atgal ir prievolės yra ne nuo šiandien, o prieš tai buvusius trejus metus, todėl dabar reikia susimokėti ne tik mokestines prievoles, bet ir baudas papildomai. Tai jeigu netyčia įvyksta tokia situacija, kad matote, jog tie pardavimai tikrai dideli ir kažkokių problemų gali būti, tai geriau patiems nuspręsti viską susitvarkyti, atgalios visas prievoles susimokėti, nes, tikėtina, kad taip galima išvengti ir papildomų baudų. Kiekviena šalis visą laiką žiūri gerokai atlaidžiau į tokias situacijas, kada pati įmonė, kuri turėjo prievolių, bet laiku neindikavo, laiku neužsiregistravo ir nesumokėjo, užsiregistruoja ir indikuoja savo klaidą. Jeigu pati šalis nustato, kad prievolės buvo, tada išvengti baudų praktiškai neįmanoma“, – aiškina R. Švobienė.

Asociatyvi nuotr.

Už kiekvieną pavėluotą registraciją, laiku nepateiktą deklaraciją ar vėluojantį mokėjimą gali būti paskirtos ne tik baudos, bet skaičiuojami ir delspinigiai. Vienos šalys į tokius atvejus žiūri atlaidžiau, kitos – netaiko jokių išlygų. Kaip pasakoja R. Švobienė, šiuo klausimu itin jautriai reaguoja Jungtiniai Arabų Emyratai. Didelės baudos ir palūkanos gresia ir JAV.

„Bet būtent Amerika taiko papildomas procedūras, kuriose verslai gali dalyvauti. Anglišku terminu tai vadinasi „Voluntary disclosure procedure“. Ką tai reiškia? Verslai gali per tam tikrą programą eiti į kiekvieną valstiją ir sakyti, kad vėluojame, norime susimokėti. Tuomet baudos yra nurašomos, paliekami tik delspinigiai. Kitos šalys už Europos ribų taip pat dažnai taiko panašų procesą, kad tiesiog įmonė pati ateina ir pasako, kas įvyko, turi argumentą, tuomet baudos yra eliminuojamos. Jos svyruoja nuo tūkstančių, dešimčių tūkstančių, netgi iki šimtų tūkstančių. Tikrai labai priklauso nuo įmonės veiklos ir kokio dydžio yra pardavimai ir pati įmonė“, – teigia mokesčių ekspertė.

Vis dėlto, kaip sako pašnekovė, skaudžiausia verslams būna tada, kai prekiaujant per internetinę platformą dėl mokesčių vengimo yra baudžiami pačios platformos. Kaip aiškina ji, platformos yra griežtai reguliuojamos todėl, kad už mokesčius atsakingoms institucijoms kur kas paprasčiau kontroliuoti vieną subjektą nei mokesčių išieškoti iš visų jame prekiaujančių pardavėjų, todėl atitinkamai pati platforma yra suinteresuota laiku pastebėti nemokius partnerius ir juos bausti.

Asociatyvi nuotr.

„Tuomet platformos tiesiog neleidžia toliau vykdyti veiklos – įšaldo pinigus ir prekes. Tokie veiksmai verslams būna bene skaudžiausi. O tokių situacijų ypač dažnai turime metų pabaigoje, kada vyksta visi kalėdiniai išpardavimai, prekyba yra turbūt pačiame pike ir įmonės kasdien skaičiuoja nuostolius dešimtimis tūkstančių, nes tiesiog negali vykdyti prekybos dėl to, kad kažkur nesumokėjo mokesčių, gavo baudų ir negali tol aktyvuoti paskyros, kol viskas nebus išspręsta. O, kaip žinia, kiekviena šalies mokesčių institucija nėra linkusi labai greitai komunikuoti ir greitai pateikti reikiamus raštus“, – pasakoja R. Švobienė.

Todėl ji verslams rekomenduoja šiuos visus klausimus išsiaiškinti dar prieš pradedant prekybą, nes, kaip sako ji, verslas praras daugiau nemokėdamas mokesčių nei tinkamai sutvarkęs visus procesus iš anksto.

„Kiekvieną regioną išmanyti, nes vis tiek tai yra ir kalbos barjeras, ne tik kad pačios informacijos kiekis, yra tikrai sudėtinga ir pačiam verslui susirasti vietinius atstovus kiekvienoje šalyje, komunikuoti su 20–30 skirtingų šalių paslaugų teikėjų, tikrai yra sudėtinga, todėl rekomenduojama bent jau pasitarti, pasikonsultuoti su profesionalais ir bent jau pasitvirtinti, ar ta informacija, kurią surinkai, yra teisinga, ir visos tos sąlygos yra įvertintos“, – aiškina ji.

Net ir kaimyninės šalys turi skirtingus lūkesčius

DHL Lietuva“ Verslo vystymo vadovė Vaida Kuzminskienė aiškina, kad yra ir tokių verslų, kurie vis dar bijo žengti į užsienio rinką, o tai dažnai lemia baimės dėl žinių trūkumo, bet iš karto skuba pastebėti, kad „tikrai yra labai daug sėkmingų istorijų, kur lietuviai puikiausiai prekiauja ir užkariauja tikrai ne vieną, ne dvi, o labai daug rinkų“.

„Ir aš sakyčiau, kad ta tendencija iš tiesų yra tokia smagiai plintanti – jų vis daugiau ir daugiau. Ir tas iš tiesų yra džiugu. Rinkas renkasi irgi pačias įvairiausias. Dalis, tarkime, prekiauja Europoje, kai kurie dairosi ir toliau – į Ameriką ir kitas šalis. Aišku, priklausomai nuo produkto ir kitų specifikų – kuo tas prekiautojas prekiauja. Ir kitas dalykas – kaip ir kokiu būdu jis prekiauja: ar per savo internetinį puslapį, ar tiesiog naudodamasis kažkokiomis platformomis, tokiomis kaip „eBay“ ar „Amazon“, – aiškina ji.

Vaida Kuzminskienė

Pačios populiariausios kryptys, kurias renkasi Lietuvos verslai, jos pastebėjimu, yra Vokietija, Švedija, Prancūzija ir JK. Žinoma, netrūksta prekiaujančių ir su kaimyninėmis šalimis – Lenkija ar Latvija. Vis dėlto, kaip pastebi pašnekovė, kaimyninės šalys, net jei atrodytų turinčios panašumų su Lietuva, nėra identiškos rinkos, kuriose būtų galima veikti tokiais pačiais principais, kaip ir Lietuvoje.

„Žinutė, kurią labai norėtųsi verslui pasakyti, būtų ta, kad pasigilinkite į rinką, kurioje ruošiatės prekiauti. Ar ji yra šalia visai, ar yra kažkur toliau – tiesiog pasigilinkite, nes nėra vienodų lūkesčių, nėra vienodų šalių. Ir kalbant vien tik apie logistikos klausimus, – vėlgi lygiai tas pats. Kiekvienoje šalyje e-pirkėjų [apsiperkančių internetu – aut. past.] lūkesčiai yra skirtingi.

Tam, kad turėtumėte didesnius pardavimus, kad atsižvelgtumėte į tuos e-pirkėjus, reikia žinoti rinką. Tai vėlgi, logistikos prasme galbūt tikrai paprasčiau prekiauti su kaimynais, bet jeigu verslas pasigilina ir žino tolimesnę rinką, tai nėra labai didžiulio skirtumo, todėl, kad šalys yra tikrai labai lengvai pasiekiamos ir pasaulis tikrai yra mažas“, – aiškina ji.

Svarbiausi logistiniai niuansai

Kad vartotojų lūkesčiai itin varijuoja priklausomai nuo kiekvienos šalies ir joje įsišaknijusių įpročių, rodo ir V. Kuzminskienės turimi tyrimų duomenys. Pasak pašnekovės, verslui svarbiausia užtikrinti, kad pirkėjas turėtų galimybę pasirinkti kuo įvairesnį ir gausesnį prekės pristatymo būdų spektrą. Tai, jos teigimu, tikrai padės tapti konkurencingu žaidėju rinkoje.

„Tarkime, svarstant apie tai, koks tas pristatymas turėtų būti – ar greitas, kiek greitas, galbūt ekonominis variantas – tai Europoje 22 proc. e-pirkėjų teigia, kad jiems itin svarbu kitos dienos pristatymas. Visos šalys, kaip minėjau, yra labai skirtingos, todėl Ispanijoje tas procentas būtų apie 30, Italijoje – 29 proc., Švedijoje – tik 18 proc., o mažiausiai greičio poreikį jaučia vokiečiai – jiems kitos dienos pristatymas nėra toks svarbus. Bet vėlgi, jeigu imant bendrai visų Europos e-pirkėjų vidurkį, tuos 22 proc., tai tas procentas nėra mažas – tai yra vieta, kur pardavėjas galėtų būti konkurencingesnis“, – teigia logistikos įmonės Verslo vystymo vadovė.

Asociatyvi nuotr.

Visos šalys labai skirtingai reaguoja į pristatymo terminus, tačiau yra vienas dalykas, kuris jas vienija. Kaip aiškina V. Kuzminskienė, daugiau nei 70 proc. pirkėjų JK ir Europoje atsisakytų pirkinių krepšelio, jei nėra jų pageidaujamos prekės pristatymo parinkties ir ji nėra pasiekiama. Pavyzdžiui, pristatymo į namus, į paštomatus, atsiėmimo parduotuvėje ar kt.

„Prancūzijoje pristatymą į namus renkasi 82 proc. pirkėjų. Bendrai Europoje pristatymas į namus yra svarbus 64 proc. e-pirkėjų. Ryškiausia žvaigždė, kuri visą laiką pasirinks pristatymą į namus, yra Prancūzija. O mūsų kaimyninėje Lenkijoje 54 proc. renkasi pristatymą į paštomatus. Toliau kalbant apie paštomatus, tai, pavyzdžiui, JK yra šalis, kur e-pirkėjai visiškai nesirenka paštomato paslaugų. Aišku, daugiausiai lemia tai, kad jų ten tiesiog nėra tiek, kad būtų patogu, ir „Royal Mail“ tik dabar planuose turi tai, kad tas paštomatų tinklas bus didinamas, plečiamas. Taigi, kiekviena šalis turi savo niuansus“, – sako ji.

Dar vienas e-pirkėjams svarbus aspektas yra tai, kad jie turėtų galimybę paskutinę minutę nukreipti pristatymus į kitą vietą. V. Kuzminskienė aiškina, kad daugiau nei 75 proc. teigia, jog jiems svarbu turėti galimybę savo prekes palikti kitoje saugioje vietoje, jiems nesant namuose.

Asociatyvi nuotr.

„Vėl šalis šaliai nelygu. Jeigu, pavyzdžiui, čekai visiškai nėra linkę keisti savo pristatymo vietos, jiems nėra taip labai svarbu, tai Austrija yra ta šalis, kuri Europoje daugiausiai keičia savo siuntos pristatymo vietą ar į paštomatą, ar pas kaimyną. Kuo daugiau yra galimybių – tuo e-pirkėjui patogiau. Dar vienas svarbus niuansas yra tai, kad beveik pusė apklaustųjų europiečių e-pirkėjų teigia, kad jiems yra be galo svarbu siuntos stebėjimas nuo durų iki durų – galimybė stebėti visą savo siuntos kelią. Bet jeigu mes kalbėtume apie didesnės vertės prekes, tai tą nemokamą siuntos stebėjimą norėtų turėti daugiau negu 80 proc. respondentų“, – sako pašnekovė.

Pirkėjai taip pat nurodo, kad jiems itin svarbus patikimas verslų logistikos partneris. Pasak V. Kuzminskienės, klientams labai svarbu, kas pristato jų prekes – net 70 proc. jų teigia, kad jiems svarbu žinoti šią informaciją prieš užsakymą.

„Labiausiai svarbu yra ispanams, mažiausiai svarbu olandams, bet tas mažiausiai svarbu olandams, tai yra 50 proc. apklaustųjų olandų. Taip pat dalis, 43 proc., teigia, kad atsisakytų pirkimo, jeigu nepasitikėtų logistikos partneriu. Ir ypatingai tai buvo svarbu skandinavams“, – aiškina ji.

Ir paskutinis, tačiau ne mažiau svarbus klientų lūkestis, – tvarus jų prekės gabenimas. Pasak pašnekovės, šis klausimas pirkėjams kiekvienais metais tampa vis svarbesnis.

„Paskutiniais mano turimais duomenimis, tvarumo svarbą pripažįsta net 64 procentai e-pirkėjų. Viena grupelė jų sutiktų laukti savo prekės ilgiau, kad tik pristatymas būtų tvarus. Kita grupelė, sudaranti daugiau nei trečdalį jaunesnių nei 34 metai pirkėjų, pasiruošę mokėti už pristatymą daugiau, kad tik jis būtų tvarus. Vėlgi, ta pati taisyklė – reikėtų atsižvelgti į šalį atskirai, bet, pavyzdžiui, Italijoje net 75 proc. e-pirkėjų teigia, kad tvarumas jiems yra labai, labai svarbu, Olandijoje – 50 proc. respondentų išskiria, kad tvarumas jiems yra svarbus, tačiau bendrai Europoje žemiau 50 proc. ši kartelė nesileidžia“, – teigia ji.

Apie naujausias e-komercijos tendencijas, strategijas ir praktinius patarimus iš rinkos lyderių siekiant sėkmės globalioje rinkoje jau galima sužinoti „E-Export Nation Lithuania“ akademijoje, o norintys pradėti sėkmingą e-prekybą užsienyje kviečiami registruotis į nemokamą GlobalShop akademiją Inovacijų agentūros svetainėje iki balandžio 24 d.