„Medaus kainą galėtume kelti, kiek norėtume. Pasakojama, kad tokį medų iš Baškirijos veža į Maskvą ir kilogramas kainuoja 100 dolerių. Lietuvoje jis galėtų kainuoti 70 eurų. Tokia kaina susidaro įvertinus visą darbą ir kiek medaus išgaunama. Bet pardavinėjame už 6-7 eurus“, – sako vienintelis drevine bitininkyste Lietuvoje užsiimantis bitininkas Romas Norkūnas.

Pas bites reikia eiti nusiraminus

Noras išvysti kaip atrodė bitininkystė iki 19 amžiaus mus atvedė į Dzūkijos glūdumose esantį Musteikos kaimą. Čia yra įkurtas drevinės bitininkystės muziejus – toks vienintelis Lietuvoje. Žinome, kad ką čia teks išvysti, vargu, ar kur kitur Europoje pamatytume.

Įvažiavus į Musteiką, tenka pasiskambinti Romui ir paklausti tikslesnių nurodymų. Bitininkas kiek nustemba ir į telefono ragelį kukliai pasako, kad dažniausiai žmonės žino, kur jį rasti.

Atvykę pažiūrėti, lieka sužavėti: Dzūkijos glūdumose atgaivino seną amatą
© DELFI / Andrius Ufartas

Radus muziejaus teritoriją, išlipame iš automobilio ir atsargiais, ramiais žingsniais nutapename iki Romo. Kodėl atsargiai? Ore dūzgia begalės bičių. Romas perspėja, kad bitės įgelti gali, jei būsime susijaudinę ar daug mojuosime rankomis. „Jos gelia į rankas arba kojas. Bet, pirmiausia, jas pajunta šunelis“, – ramiu tonu sako Romas, o šalia jo kojų ištikimai sėdi mažas šuo.

Muziejus teturi vieną pastatą, visa kita – po atviru dangumi. Trobelės viduje prikrauta visokių, su bitininkavimu susijusių, senovinių rakandų: virvių, geinių, dūminių. Pasiteiravus, ar viskas čia autentiška, Romas šypteli ir sako, kad dalis daiktų suvežta iš Kernavės ar kitų vietų.

Atvykę pažiūrėti, lieka sužavėti: Dzūkijos glūdumose atgaivino seną amatą
© DELFI / Andrius Ufartas

Vyro žodžiai, judesiai ramūs, tačiau užtikrinti. Galbūt todėl jis taip gerai susigyveno su bitėmis.

„Bitininkauju nuo tada, kai atsirado šitas muziejus. Jau 12 metų. Aš vienas dirbu su drevine bitininkyste, kartais padeda Algis Sirvelis. Yra takas, muziejus ir aviliai. Turime 30 bičių šeimų“, – pasakoja Romas. Tik vėliau suprantame, kad bitininkauti padedantis Algis yra tas pats gidas, kuris mus vedžiojo po Zervynų kaimą.

Atvykę pažiūrėti, lieka sužavėti: Dzūkijos glūdumose atgaivino seną amatą
© DELFI / Andrius Ufartas

Lenkai ir vokiečiai tegali pavydėti

Romas pasakoja, kad 19 amžiuje įvyko labai greita bitininkystės revoliucija. Iki tol nebuvo avilių ir žmonės medų kopinėjo iš drevių taip, kaip jis: virvių ir geinio pagalba įkopdavo į medį ir ten peiliu išpjaudavo korį, o nuo grobuonio besiginančių bičių apsisaugodavo dūmų pagalba. „Dūmų bitėms daug nereikia, pajaučia pavojaus signalą ir tada pasiruošia bėgti. Bitės apskritai būna prie medaus: kiek gali, tiek saugo, siurbiasi jį į pilvelius“ , – sako Romas. Bitininkas tikina, kad dūmus naudoja tik tada, kada būtinai reikia.

O dūmų prireikia, sako jis, esant netinkamam orui aplankyti avilius: karštą dieną bitės būna irzlios. Tada jos ilsisi, nedirba, todėl jų būna labai daug drevėje. „Gynyba stipresnė“, – sako Romas. Prie bičių, anot jo, nereiktų lįsti ir lietingą dieną. Jos tada irgi piktos būna. Pasirodo, net bitės ilsisi. „Bitės turi laisvadienius, jie priklauso nuo gamtos. Bet jos gali dirbti ir sekmadienį“, – juokiasi bitininkas.

Atvykę pažiūrėti, lieka sužavėti: Dzūkijos glūdumose atgaivino seną amatą
© DELFI / Andrius Ufartas

Drevinė bitininkystė buvo paplitusi visose miškingose teritorijose. „Kur buvo bičių, ten buvo drevinė bitininkystė. Lietuvoje ji buvo visur. Tai buvo be galo pelningas užsiėmimas: puiki eksporto prekė, ypač vaškas. Medus buvo mažiau populiarus. Dar midų gamino“, – vardija bitininkas. Anot jo, drevinė bitininkystė buvo primityvi, bet labai pelninga.

Aviliai, sako jis, atsirado palyginus neseniai, o nūdienų bitininkai, išvydę, kaip dirba Romas, stebisi, koks tai sudėtingas procesas. Lenkijoje, Vokietijoje, sako vyras, dar žmonės pamena drevinę bitininkystę, tačiau nemoka įkopti į medžius.

Šį sudėtingą procesą Romui parodė senolis iš Marcinkonių kaimo.

Atvykę pažiūrėti, lieka sužavėti: Dzūkijos glūdumose atgaivino seną amatą
© DELFI / Andrius Ufartas

Būtent noras išsaugoti tokį amatą ir paskatino darbų mokytoją imtis bitininkystės. Vyras apgailestauja, kad yra amatų, kurie jau išnykę. Jei galėtų, tai jis visus juos išsaugotų, tikina Romas.

Iš drevės tik 2-3 kilogramai medaus

Pasiteirauju, ar drevinis medus skanesnis nei mums įprastas. „Tai žinoma, – nusijuokia Romas ir į burną įsideda šaukštelį medaus. – Kai šitiek darbo įdedi, tai, medus visai kitokio skonio. Jo nėra tiek daug, kad galėtum jo atsivalgyti. O medus senovėje buvo didelė vertybė. Dabar mes kažkaip kitaip žiūrime, nevertiname.

Mūsų medus natūraliai yra su įvairiomis priemaišomis: žiedadulkės, koriai, vaškas. Kartu sutrinama viskas. Korys yra kaip vaškas. Jo organizmas gal ir neįsisavina, bet jis gerai valo žarnyną. Šiame meduje yra dar pikio. Galima jį ir ant duonos tepti“.

Atvykę pažiūrėti, lieka sužavėti: Dzūkijos glūdumose atgaivino seną amatą
© DELFI / Andrius Ufartas

Tačiau tokio medaus daug nebūna. Romas tikina, kad iš drevės išgriebia po 2-3 kilogramus medaus, kaip iš avilių išimama 30 kilogramų ar nors ir 100. „Dėl to žmonės ir nebevertina medaus. Medus ir tiek“, – sako bitininkas ir priduria, kad jei ir parduoda medų, tai ta pačia kaina kaip įprasta, nors galėtų parduoti ir už 70 eurų.

Romas neslepia, kad jo darbe daug romantikos: gamta, pasivaikščiojimai, bitės.

Kadangi oras tinkamas kopinėjimui, Romas pasiima titnagą ir užkuria dūminę. „Dabar užkurti ugnį lengva, bet prieš 10 metų labai vargome“, – šypsosi bitininkas. Stebėti procesą susirenka ir būrelis vaikų – jiems Dzūkijos nacionaliniame parke suorganizuota ekskursija.

Atvykę pažiūrėti, lieka sužavėti: Dzūkijos glūdumose atgaivino seną amatą
© DELFI / Andrius Ufartas

Užkūręs ugnį Romas į dūminę deda įvairias medžio skeveldras, supuvusią medieną ir net lininės virvės galą. Tokia dūminė, sako Romas, jau yra 21 amžiaus išradimas. Senovėje žmonės tam naudojo skudurus.

Pasiteirauju, kiek laiko bitininkui užtrunka pasiruošimas. Romas gūžteli pečiais. „Argi čia daug trunka? – stebisi jis. – Jei ruošiesi iš vakaro, galvoji, tai ilgai užtruksi. Aš laiko nepastebiu. Kai niekur neskubi, tai viskas atrodo labai greitai“.

Bičių šokis

Lydimi vaikų būrio patraukiame link pirmos drevės, kuri yra ant žemės. Bitininkas visiems išdalina tinklelius, kuriuos turime užsidėti ant galvos. Romas sako, kad jei bitė įgels į akį – galime apakti.

„Čia gyvena pavasarį suleistas bičių spiečius. Jų dar netikrinau“, – rodydamas į drevę sako Romas. Aplink esantys vaikai nustemba ir vienas po kito garsiau pradeda klausti, ar ten tikrai gyvena bitės, juk čia ne avilys.

Atvykę pažiūrėti, lieka sužavėti: Dzūkijos glūdumose atgaivino seną amatą
© DELFI / Andrius Ufartas

Romas atsargiais, tačiau užtikrintais judesiais, atidaro drevę. Viduje dirba bitės, tačiau medaus Romui šiais metais jos nepririnko: jo užteks tik pačioms bitėms. Tačiau bitininkas džiaugiasi, kad bitės gražiai dirba, jau prinešusios ir gauromečio žiedadulkių.

Kadangi bitės nėra apdujusios nuo dūmų, Romas sako, kad galime išvysti bičių šokį. „Va, šita demonstruoja šokį. – vyras pirštu parodo į vieną iš bičių – ji informuoja kitas bites, kur yra žiedadulkių. Ji judina sparnelius ir eina tam tikrą atstumą. Tas nueitas atstumas atitinka atstumą nuo avilio iki žiedadulkių. Kitos bitės stebi. Taip perduodama informacija, tai gana sudėtingas dalykas“.

Atvykę pažiūrėti, lieka sužavėti: Dzūkijos glūdumose atgaivino seną amatą
© DELFI / Andrius Ufartas

Bitininkas kiek nustemba, kad drevėje dar gyvena tranai – vyriškos lyties bitės. „Jie apvaisina motinėlę. Tokia jų funkcija. Jie nedirba, maitinasi. Kai juos išveja, jie žūva“, – pasakoja Romas.

Aplink dūzgiančios bitės nepiktos, prie stebėtojų net neskrenda. Tačiau Romas sako, kad kopinėti nėra lengva. „Aš dabar nepademonstruosiu, kaip išimti medų, bet jūs įsivaizduojat, koks čia malonumas? Imi peilį ir pjauni. Jos pajunta, kad jas puola grobuonis. Pradeda gintis. Šiuolaikinis bitininkas ištrauktų, pasižiūrėtų, kur tranai, kur kiaušinėliai, kur medus. O aš nieko negaliu kontroliuoti“, – sako Romas ir uždaro drevę.

Atvykę pažiūrėti, lieka sužavėti: Dzūkijos glūdumose atgaivino seną amatą
© DELFI / Andrius Ufartas

Lietuviškas medus skanesnis

Toliau patraukiame miško takeliu link drevės, kuri yra medyje. Romas pademonstruos jau beveik išnykusį laipiojimo būdą. „Senai jau kopiau, žiūrėsime, kaip gausis“, – šypteli vyras. Iš medžio, sako pašnekovas, yra iškritęs tik kartą – rūpinosi po medžiu stovinčios dukros saugumu, o ne savo ir tai pakišo koją. Tačiau, tikina jis, niekas nelūžo.

Kopimui Romas nešasi linines virves ir krepšelį, kuriame yra dūminė, peilis ir kirvis. Vyras tarsteli, kad tokių žaidimų Amerikoje nebūna. Pasirodo, jis 2007 metais bitininkavo Kalifornijoje.

Atvykę pažiūrėti, lieka sužavėti: Dzūkijos glūdumose atgaivino seną amatą
© DELFI / Andrius Ufartas

„Ten yra pramoninė bitininkystė. Ten, kur dirbau, buvo 4 tūkstančiai bičių šeimų. Daug darbo, nugaros neatlaiko. Amerikoje bitės naudojamos ne dėl medaus, o dėl augalų apdulkinimo. Pelną duoda tai, kad atveži ūkininkams bites, jos apvaisina agurkus, moliūgus, saulėgrąžas“, – pasakoja bitininkas.

Lietuviško ir amerikietiško medaus skoniai, anot Romo, skiriasi. „Taip yra dėl augalų, iš kurių neša nektarą. Jei yra monokultūra, tai ir bus neturtingas medus. Pas mus įvairovė didesnė. Kuo daugiau medžiagų, tuo geriau“, – teigia jis.

Ekstremalus kopimas

Prieiname prie medžio, kurio drevėje jau 5 metus gyvena bitės. Romas tikina, kad natūraliai drevėje bitės gyvena apie 14 metų.

Atvykę pažiūrėti, lieka sužavėti: Dzūkijos glūdumose atgaivino seną amatą
© DELFI / Andrius Ufartas

Pastatęs krepšelį šalia medžio, vyras virvėmis apjuosia medį ir pradeda kopti. Virvės ir mazgų pagalbą pasiekęs drevę, Romas pasiima geinį. Stebint iš žemai, sunku pasakyti, kaip jis ten supančiojo virves, bet ant žemės vyras nusileidžia jau sėdėdamas ant lentos, kuri pakabinta ant virvės. „Visas tas darbas, kad pasiruoščiau drevės atidarymui“, – pamatęs mūsų nustebusius veidus, nusijuokia jis. Aplink susirinkę stebėtojai aikčioja, kad Romo darbas yra itin ekstremalus.

Prieš vėl kopdamas į medį, Romas ant peties pasikabina krepšį. Per kelias minutes vyras pasikelia iki drevės ir ją atidaro – aplink jo galvą dūzgia visas bičių spiečius. „Jei vakar būčiau lipęs ir atidaręs drevę, šiandien taip drąsiai nelipčiau“, – sako jis.

Atvykę pažiūrėti, lieka sužavėti: Dzūkijos glūdumose atgaivino seną amatą
© DELFI / Andrius Ufartas

Su peiliu pjaudamas korį, Romas ramiai pasakoja, kad Ispanijoje bitininkystei yra 7000 metų. Jis spėja, kad būtent iš ten ji ir atkeliavo į Lietuvą.

Išpjovęs tris korius, bitininkas nusileidžia ant žemės. „Gerai jos gyvena. Tik neaišku, kodėl šitame koryje yra neužlipdyta skylutė“, – demonstruodamas korius, sako jis.

Atvykę pažiūrėti, lieka sužavėti: Dzūkijos glūdumose atgaivino seną amatą
© DELFI / Andrius Ufartas

Akyliau pažiūrėjus, galima matyti, kad koriai skirtingų spalvų. Anot Romo, spalvų skirtumą lemia korio senumas. Vienas yra mėnesio senumo, kitas tik savaitės.

Išpjautuose koriuose vargiai yra medaus, tačiau pilna žiedadulkių bei bičių duonelės. Romas patikina, kad iš išpjautų korių išlydys vašką. Tačiau, vargu, ar daug korių liks – aplink esantys vaikai puola jį ragauti ir tikina, kad jiems jis labai patinka.

Pats Romas medų renkasi pagal kvapą – jie gerai kvepia, tai ir perka. Tačiau parduotuvėje jo perkančio medaus niekada nepamatysite. „Drevinis medus yra labai geras. Ne viskas estetiškai atrodo, kas yra gerai“, – šypsosi jis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Orai: artėja nauja šilumos banga (6)

Ketvirtadienį Lietuvos orus lems stiprėjantis aukšto atmosferos slėgio sūkurys. Kaip naktį, taip...

Gydytoja papasakojo, kaip geriausia gydyti pūslelinę: tepalai ir pleistrai – praeityje (96)

Tikriausiai ir jūs esate vienas iš tų, kuris asmeniškai jau susipažino su pūsleline ( herpės...

Taline puikiais įvarčiais pažymėtame Supertaurės finale triumfavo „Atletico“ (28)

Istorinis futbolo vakaras Estijoje neprisvilo: trečiadienį vakare Taline UEFA Supertaurės finale...

Šiaudiniškius siaubiančio vyro bijo visas kaimas: jis lyg tiksinti bomba (224)

Dar prieš kelis metus Šiaudiniškiuose gyvenantis Julius Švedas buvo pavyzdingas šeimos žmogus,...

Pakvietė į vakarienę restorane – išėjo su pirkiniu už 2 tūkst. eurų (234)

Kaip manote, kiek gali kainuoti pagalvė? O dvi pagalvės ir antklodė? Žurnalistų pagalbos...

Neringos Venckienės tėvas ėmėsi veiksmų: šį kartą dėl anūkės (498)

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) kalėjime kalinčios Neringos Venckienės tėvas kreipėsi į...

Sostinėje pareigūnai per Žolinių reidą ne tik baudė, bet ir teikė pirmąją pagalbą (8)

Trečiadienį, Žolinių dieną, pareigūnai Vilniuje vos spėjo suktis – baudė neblaivius,...

Į restoraną Vilniaus senamiestyje užsukusią moterį išgąsdino ne tik kvapas, bet ir vaizdas (28)

Restorane „Forto dvaras“, esančiame pačioje Vilniaus širdyje – Pilies gatvėje, su šeima...

Įsigijo naują telefono kortelę ir prasidėjo keisti skambučiai (75)

Įsivaizduokite, kad nusiperkate naują telefono SIM kortelę, dar net nespėjate naujuoju numeriu...

Per Žolinę gimęs Natalijos Bunkės sūnus atšventė 7-ąjį gimtadienį: šventėje dalyvavo ir Danielius Bunkus (145)

Šiandien dainininkės Natalijos Bunkės ir verslininko Danieliaus Bunkaus sūnus Kristupas atšventė...