Spėlionės ir nerimas dėl D. Trumpo grįžimo į Baltuosius rūmus jau kurį laiką kankina tiek dalį amerikiečių, tiek daugumą europiečių ir ne tik – neprognozuojamas, aikštingumu, skandalingais pareiškimais, prieštaringais sprendimais pagarsėjęs turtuolis turi realias galimybes užimti bene galingiausio žmogaus pasaulyje pareigas.
Ir net pats D. Trumpas neslepia, kad jei tai nutiks, šį kartą viskas atrodys kitaip nei per pirmąją jo kadenciją, kai tuometinio prezidento impulsyvumus pavykdavo suvaldyti amerikiečių diplomatams, pareigūnams, jo patarėjams, kurie keitėsi greičiau nei įprasta.
Vienas tokių patarėjų buvo pats prezidentines ambicijas puoselėjęs, tiesmukumu garsėjantis JAV diplomatas J. Boltonas, jis iš visų D. Trumpo patarėjų nacionalinio saugumo klausimais išsilaikė ilgiausiai – metus ir 154 dienas.
„Kai pradėjau dirbti, maniau, kad Trumpas, kaip ir bet kuris kitas JAV prezidentas, bus sudrausmintas tų atsakomybių ir pasekmių naštos, bent jau nacionalinio saugumo srityje. Bet aš klydau“, – išskirtiniame interviu „Delfi“ tinklalaidei „Su kuo kariausim?“ tikino J. Boltonas. Jis tapo aršiu ir negailestingu savo buvusio viršininko kritiku. Amerikai ir pasauliui dabar nepaliauja kartoti: dabartinė JAV administracija yra bloga, bet jūs tikrai nenorite, kad į prezidento kėdę sėstų D. Trumpas.
Apie buvusį vadovą – labai atvirai
Viena vertus, J. Boltono antipatiją buvusiam viršininkui galima suprasti: D. Trumpas per savo pirmąją ketverių metų kadenciją yra pakeitęs šešis patarėjus nacionalinio saugumo klausimais – visus juos buvęs prezidentas iš pradžių liaupsino, o tada, kai pasidarydavo netinkami, skambiai atleisdavo.
J. Boltonas tikina pasitraukęs pats, o naujausiame D. Trumpo interviu leidiniui „Time“ tai iš dalies pripažino ir pats buvęs JAV lyderis. Jis tikino, kad turi širdį ir neva nenorėjo nieko žeminti, o per antrąją savo kadenciją žadėjo nebūti toks švelnus – atleisti visus, kas su juo nesutinka.
„Būkime atviri dėl Donaldo Trumpo. Jis neturi jokios filosofijos. Jis nemąsto politikos terminais taip, kaip mąsto Vakarų Amerikos politikai, komentatoriai, žiniasklaida, analitikai. Jis galvoja, kad tai yra epizodinės improvizuotos transakcijos, vienkartiniai sprendimai, vienas po kito.
Jo sprendimai pirmosios kadencijos metu iš esmės yra taškų salynas, tiesiog kažkur ten. Galite nubrėžti liniją tarp jų, pabandykite. O jis negali nubrėžti linijos“, – vaizdžiai savo buvusį vadovą apibūdino J. Boltonas. Jis yra dirbęs ir dar dviejų buvusių JAV prezidentų – Ronaldo Reagano ir George’o W. Busho – administracijose.
J. Boltonas save vadina senamadišku respublikonu, kuris dabartinę protrumpišką, izoliacionistinę – atribojant JAV nuo sąjungininkų partijos – politiką vadina pavojingu kultu.
„Tas izoliacionizmo virusas plinta Respublikonų partijoje. Daug indėlio dėl to priskirčiau Trumpui, nors ši izoliacionizmo atmaina visada egzistavo mūsų partijoje. Dabar yra blogiau nei anksčiau“, – pripažino J. Boltonas. Esą net jei kova dėl respublikonų vertybių dar nebaigta, o tai įrodė ir dėl paramos Izraeliui, Ukrainai bei Taivanui galiausiai susivieniję respublikonai Kongrese, pats faktas, kad tą paramą tiek ilgai blokavo būtent D. Trumpo prispausti respublikonai, anot J. Boltono, yra iškalbingas.
„Trumpo įtaka iš tikrųjų mažesnė, nei žmonės galvoja. Jis gąsdina žmones“, – tikino J. Boltonas.
Ko verti grasinimai dėl NATO?
Vien bauginimais D. Trumpas gali daug ką pasiekti. Tai J. Boltonas tikino savo knygoje, kurioje užsiminė, kad per vieną NATO viršūnių susitikimą JAV prezidento grasinimai pasitraukti iš Aljanso ne juokais sukėlė nerimo sąjungininkams.
Net jei pačią kritiką sąjungininkams dėl nepakankamo finansavimo bei ryžto stokos J. Boltonas ir remia, jis tikino supratęs, kad D. Trumpas ne šiaip naudoja derybinę taktiką, kurią jam priskiria jo rėmėjai, bet ir pats blaškosi, nesuvokia sąjungininkų, NATO kolektyvinės gynybos svarbos.
Anot J. Boltono, būtent todėl žmonės turėtų rimtai vertinti D. Trumpo grasinimus pasitraukti iš NATO, net jei įsivaizduojama, kad tokios kalbos tėra blefas, kad suveiks JAV stabdžių ir atsvarų sistema, kurioje svarbų vaidmenį suvaidins Kongresas ir tokie kaip jis pats – „suaugusieji kambaryje“.
„Manau, kad Trumpas Amerikos politikoje yra nuokrypis nuo normos. JAV didele dalimi remia NATO. Taip pat manau, kad būtų katastrofiška klaida pasitraukti iš NATO.
Tačiau jo politika NATO atžvilgiu gali kisti kasdien. Ir nemanau, kad jis suvokia tą dinamiką, kurios reikia, norint išlaikyti Aljanso vienybę. Daugelis žmonių tiesiog atsisako patikėti, kad Amerika galėtų pasitraukti. Bet [man] labai lengva įsivaizduoti, jog Trumpas tai padarytų“, – įspėjo buvęs D. Trumpo patarėjas.
Gali būti ir dar blogiau
Vis dėlto kaip respublikonas, net kaip ir D. Trumpo kritikas J. Boltonas pokalbio metu nesyk įrodė nesantis ir dabartinės JAV administracijos gerbėjas. Joe Bidenas, pats būdamas patyręs politikas, bei jo patarėjai kol kas nepadarė gero įspūdžio. Atvirkščiai, anot J. Boltono, J. Bideno administracija demonstruoja silpnumą visose konfliktinėse situacijose – ar tai būtų Ukraina, ar Izraelio ir Irano konfrontacija, ar Kinijos tikėtina agresija prieš Taivaną.
„Mes JAV, o ir visuose Vakaruose nesugebėjome atgrasyti Rusijos 2022-ųjų vasarį, kai ji įsiveržė į Ukrainą antrą kartą. Bet per tuos dvejus su trupučiu metų, kai vyko karas, patys buvome atgrasyti Rusijos dėl tos nuolatinės platesnio karo baimės.
JAV susilaiko dėl baimės, kad Rusija kažkokiu būdu ras išteklių stoti į platesnį karą. Labai norėčiau sužinoti, kurgi Rusija turi karių, kurie kariautų tą platesnį karą. Ir jei Rusija turi daugiau karių, kodėl jų nėra Ukrainoje ir nekariauja geriau nei dabartiniai rusų kariai?
Branduolinės eskalacijos grėsmė, manau, tebuvo blefas nuo pat pradžių. Aš tai vertinu rimtai. Bet jei tavo priešininkas gali tave atgrasyti potencialių veiksmų grėsme, tai jie pasieks savo tikslus, o tu – ne“, – tikino J. Boltonas ir priminė absurdiškus ribojimus ukrainiečiams, kuriuos taiko ginkluotę Ukrainai tiekiančios Vakarų šalys, įskaitant JAV.
„Kovos taisyklės Ukrainoje yra tokios: Rusija gali atakuoti, ką tik nori Ukrainoje, o Ukraina negali atakuoti to, ką nori Rusijoje.
Kas galėjo sugalvoti tokią „protingą“ karo strategiją? Šiuo metu Rusija mala Ukrainos dalį į dulkes, o jie iš esmės išneša sveiką kailį“, – kritikos savo įpėdiniui Jake’ui Sullivanui, užimančiam patarėjo nacionalinio saugumo klausimais pareigas, pažėrė J. Boltonas.
„Mes juos varžome. Tai kiek mes norime, kad šis karas tęstųsi? Kiek dar žalos turi būti padaryta Ukrainai? Kiek turės žūti ukrainiečių ir rusų? Tai rodo, kad JAV ir NATO yra ryžto stygius. Ir tai padrąsina Kremlių. Jeigu jis atsilaikys gana ilgai, bent tiek, kiek prireiks, iki kol bus išrinktas Donaldas Trumpas, iki galimo JAV pasitraukimo iš NATO, tai kas žino, kas nutiks su JAV parama NATO“, – svarstė pašnekovas. Jo manymu, dabartinė JAV administracija neturi jokios Ukrainos pergalės strategijos.
„Ir tai, manau, įskiepyta Bideno administracijos psichologijoje. Tas faktas, kad Rusija yra branduolinė galybė... Žinote, yra būdas pasiekti dominavimą kalbant apie šią eskalaciją, t. y. aiškiai parodyti Rusijai, kad jeigu ji panaudos taktinius branduolinius ginklus Ukrainoje, tai bus mirties nuosprendis Vladimirui Putinui“, – pridūrė J. Boltonas, bet pripažino, kad perrinkus D. Trumpą nei ukrainiečiams, nei NATO geriau nebūtų vien todėl, jog D. Trumpas yra neprognozuojamas.
Jo sprendimai būtų ypač blogi Amerikos nacionaliniam saugumui, nes nemanau, kad Trumpas suvokia, kas pastatyta ant kortos. Daug labiau tikėtina, kad jis leis tam nutikti, nei tie, kas supranta“, – sakė pašnekovas.