Istoriniam įvykiui pasibaigus, tarnybos grįžta į įprastą darbą.
„Ruošėmės įvairiausiems scenarijams, įskaitant ir labai blogus scenarijus. Skaičiavome pajėgumus, resursus ir rezervus, susidėliojome planus“, – LNK žinioms teigė Greitosios medicinos pagalbos tarnybos vadovas Nerijus Mikelionis.
Ne tik pareigūnai, bet ir medikai dirbo sustiprinę pajėgas, padėjo ir Karo medicinos tarnyba. Brigados budėjo delegacijų kortežų važiavimo kelyje, senamiestyje, prie viešbučių, dalis budėjo ir prie Lietuvos parodų ir kongresų centro „Litexpo“. Ar svečiams prireikė pagalbos?
„Keletas įvykių (buvo, aut. p.). Lyg galvą kažkam skaudėjo, sąnarius skaudėjo. Tai visiškai elementarūs, kasdieniai dalykai. Kreipimųsi į greitosios medicinos pagalbos tarnybą iš delegacijų lyderių neturėjome. Juolab, kad didžioji dalis delegacijų turi ir savo medikus. Į mus būtų kreipęsi tik kritiniu atveju“, – kalbėjo N. Mikelionis.
Greitoji darbo turėjo tik minioje laukiančių JAV prezidento Joe Bideno kalbos. Buvo, kas neatlaikė eilės ir karščio. Ėmė alpti.
„Trejetą pacientų turėjome, belaukiant J. Bideno kalbos“, – pasakojo Greitosios medicinos pagalbos tarnybos vadovas.
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Skubiosios pagalbos skyriaus vedėjas Paulius Uksas LNK žinioms sakė, kad kaip bebūtų keista, nors tikėjosi bent kelių užsieniečių pasikreipimų, renginys praėjo sklandžiai.
„Užsienio klientų nesulaukėme praktiškai nei vieno“, – sakė P. Uksas.
Jis teigė, jog jų ligoninėje per NATO viršūnių susitikimą pacientų buvo net mažiau nei įprastomis dienomis. O tie, kam pagalba buvo suplanuota, ją ir gavo.
„Visi pacientai, kurie buvo suplanuoti paguldymui, dauguma jų atvyko, atsigulė ir buvo planiškai išoperuoti. Realiai visos paslaugos, ir konsultacinės paslaugos buvo teikiamos įprasta tvarka. Tai gal pacientams buvo kiek kebliau iki mūsų ligoninės patekti“, – teigė jis.
„Nei pareigūnai, nei saugumo tarnybos tikrai jokių kliūčių atvykti pas pacientus, net ir griežtai saugojamoje senamiesčio zonoje nedarė. Ir greitoji medicinos pagalba tikrai pasiekdavo visus, kuriuos reikėdavo“, – pabrėžė Greitosios medicinos pagalbos tarnybos vadovas N. Mikelionis.
Ir dėl sustiprinto pareigūnų darbo buvo skelbiama, kad Vilnius pastarosiomis dienomis buvo kone saugiausias miestas pasaulyje. Tačiau smulkių nusikaltimų gatvėse kaip vagysčių, nebuvo išvengta.
„Visokių smulkių įvykių tikrai buvo. Pareigūnams darbo tikrai netrūko, buvo, ką veikti. Bet tikrai labai smagu, kad rimtų incidentų kažkokių, rimtų nusikaltimų, eismo įvykių tikrai nebuvo. Už tai galime padėkoti tiek pareigūnams, kurie užtikrino viešąją tvarką, tiek gyventojams“, – LNK žinioms sakė Lietuvos policijos atstovas Ramūnas Matonis.
Be kibernetinių atakų buvo sulaukta ir melagingų pranešimų apie neva užminuotus pastatus. Žmonės skambino ir dėl įtartinų daiktų. Rasta ir muliažinė granata.
Itin atsidavusiai budėjo ir ugniagesiai.
„Pamainų tarpe pasitaikė žmonių, kai po budėjimo žmogus tikrai nevažiavo namo, o pasiliko tarnyboje ir toliau laukė savo budėjimo eilės“, – sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kanapickas.
Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys sako, kad per paskutines dienas Lietuvoje buvo patiriamos nuolatinės kibernetinės atakos. O tam tikros veiklos buvo užkardytos.
„Tai ne tik su priešiškomis jėgomis, kas yra susiję – Baltarusijos, ar Rusijos veikimu, taip pat ir kitų grupių veikimu, provokatorių įvairiausių veiklos. Buvome iš anksto nusimatę visą spektrą galimų rizikų“, – teigė jis.
Incidentų, kurie būtų sutrikdę renginį buvo išvengta. Į procesą buvo įsitraukę sąjungininkai, už saugumą atsakingi NATO padaliniai.
Visą LNK žinių reportažą žiūrėkite čia:
