Lietuvos Vadovybės apsaugos tarnybos (VAT) direktoriaus pirmasis pavaduotojas Paulius Nemira anksčiau spaudos konferencijoje sakė, kad tokio renginio Lietuvoje dar nebuvo.
„Planuojama, kad iš viso atvyks net 48 delegacijos iš užsienio, kurias sudarys apie 2400 narių. Tarp jų bus 40 valstybių vadovų. NATO viršūnių susitikimo metu bus saugomi ne tik valstybių vadovai, – dalyvaus maždaug iki 150 kitų aukšto rango politikų, kurie tarptautiniu mastu irgi yra saugotini“, – anksčiau sakė P. Nemira.
JAV prezidentas Joe Bidenas, Turkijos prezidentas Tayyipas Erdoganas, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Rishis Sunakas bus tarp 31 NATO lyderių, dalyvausiančių viršūnių susitikime Vilniuje.
NATO generalinis sekretorius
Bene svarbiausias asmuo NATO susitikimų metu – generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Į Lietuvą jis atvyko jau šiandien. Šiemetinis renginys sekretoriui reikšmingas ne tik dėl itin svarbių sprendimų visam pasauliui įtemptu laikotarpiu, bet ir dėl jo paties karjeros. Mat anksčiau J. Stoltenbergas paskelbė norintis išeiti į pensiją, tačiau jo pareigos buvo pratęstos ir bent šių metų susitikimui jis dar vadovaus. Generalinio sekretoriaus poziciją turėtų palikti šių metų rugsėjį.
Buvęs Norvegijos premjeras NATO generaliniu sekretoriumi dirba nuo 2014-ųjų, tad visą laiką sprendžia klausimus, susijusius su neramumais Ukrainoje. J. Stoltenbergui vadovaujant, NATO reagavo į sudėtingesnę saugumo aplinką įgyvendindama didžiausią kolektyvinės gynybos sustiprinimą nuo Šaltojo karo laikų, padidindama savo pajėgų parengtį ir dislokuodama kovines pajėgas rytinėje Aljanso dalyje. J. Stoltenbergas tiki patikimu atgrasymu ir gynyba išlaikant dialogą su Rusija. Jis taip pat pasisakė už didesnes išlaidas gynybai ir konstruktyvesnį finansinės naštos pasidalijimą Aljanse bei didesnį dėmesį naujovėms. Per jo karjeros metus NATO taip pat sustiprino savo pastangas kovojant su terorizmu.
JAV prezidento Donaldo Trumpo išrinkimas prezidentu tapo dideliu iššūkiu NATO, nes Donaldas Trumpas grasino pasitraukti iš NATO ir pakenkti Aljansui. 2021 m. atliktame tyrime buvo teigiama, kad J. Stoltenbergas atliko pagrindinį vaidmenį užkertant kelią Trumpui pakenkti Aljansui. Stoltenbergas padėjo pakeisti Trumpo poziciją dėl naštos pasidalijimo, taip pat išlaikyti tvirtą atgrasymo politiką Rusijos atžvilgiu.
Stipriausios sąjungininkės prezidentas
Dar vienas itin svarbus NATO suvažiavimo Vilniuje dalyvis – JAV prezidentas Joe Bidenas, turintis gana griežtą nuomonę pagrindiniu šių metų suvažiavimo klausimu – Ukrainos narystės Aljanse. 2021-aisiais išrinktas prezidentas pernai, likus keturioms dienoms iki Rusijos invazijos į Ukrainą metinių, lankėsi Kyjive ir susitiko su prezidentu Volodymyru. Ten jis pažadėjo daugiau karinės pagalbos Ukrainai ir pasmerkė karą.
1949-aisiais prie Aljanso prisijungusių JAV vaidmuo NATO sudėtyje – labai reikšmingas. Vis didėjanti jos parama suteikia galimybę daugeliui šalių, įskaitant Lietuvą, stiprinti kariuomenės pajėgumus, įgyvendinti NATO reikalavimus gynybai bei įsigyti trūkstamų resursų. Nuo karo Ukrainoje pradžios JAV aktyviai remia prieš Rusiją besiginančius kovotojus. Taip pat JAV – strateginės Lietuvos sąjungininkės. Itin svarbus Lietuvai – nepertraukiamas JAV karinis buvimas, įskaitant ir oro erdvės saugojimą.
Nors J. Bidenas skatina ir vykdo paramą karo krečiamai Ukrainai, jo požiūris dėl šalies narystės NATO – griežtas. JAV Vyriausybė perduos Ukrainai kasetinės amunicijos, kad šalis galėtų gintis toliau, tačiau prezidentas pareiškė, kad Ukrainos stojimo į NATO klausimas gali būti svarstomas tik pasibaigus karui.
Neapsisprendžiantis Turkijos vadovas
Turkijos prezidentas, einantis pareigas nuo 2014-ųjų ir perrinktas 2022-aisiais, Recepas Tayyipas Erdoganas, dažnai vertinamas kontroversiškai. Jo pasisakymai NATO sąjungininkes liečiančiais klausimais ne kartą sulaukė nepritarimo bei kritikos. Turkijos išstojimas iš NATO buvo svarstomas net šalies viduje.
R. T. Erdoganas prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą uždarė Bosforo sąsiaurį Rusijos kariniam jūrų laivynui pastiprinti bei tarpininkavo Rusijos ir Ukrainos susitarimui dėl grūdų eksporto, taip pat keičiantis kaliniais, su prezidentu Vladimiru Putinu planavo, kad Turkija per „TurkStream“ ir „Blue Stream“ dujotiekius taps visos Europos energetikos centru.
Nuomonę sąjungininkių klausimais Turkijos prezidentas keičia dažnai. Pernai R. T. Erdoganas išreiškė nepritarimą Švedijos ir Suomijos stojimui į NATO – apkaltino šalis toleruojant grupes, kurias Turkija priskiria teroristinėms organizacijoms. Po protesto Švedijoje, kur buvo sudegintas Koranas, R. T. Erdoganas pakartojo, kad nepritars Švedijos siekiui įstoti į NATO.
Suomijos prezidentas Saulis Niinisto šių metų kovą lankėsi pas R. T. Erdoganą, tada jis patvirtino, kad remia Suomijos narystę NATO, ir pareiškė, jog Turkijos parlamentas patvirtins Suomijos narystę prieš Turkijos prezidento rinkimus. Taip ir padarė. Šis sprendimas patvirtino Suomijos įstojimą į NATO. O 2023 m. birželį Erdoganas vėl išreiškė nepritarimą Švedijos stojimui į NATO.
Tiesa, jis pareiškė paramą Ukrainos narystei NATO. „Nėra abejonių, kad Ukraina nusipelno narystės NATO“, – sakė jis liepos 7-ąją Stambule po susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Vokietijos kancleris – Olafas Scholzas
Vokietijai Vilniaus NATO suvažiavime atstovaus šalies kancleris Olafas Scholzas. Ši šalis Aljansui itin svarbi dėl daugybės priežasčių, o ypač – ginklų gamybos. Oficialiai Aljanso nare Vokietija tapo 1955-aisiais.
2021-aisiais O. Scholzas tapęs kancleriu toliau tęsė Vokietijos bendradarbiavimą su Europos Sąjungos ir NATO valstybėmis. 2022 m. vasario 22 d. jis paskelbė, kad Vokietija nutrauks dujotiekio „Nord Stream 2“ patvirtinimą, reaguodama į tai, kad Rusija paskelbė dvi Ukrainos separatistines respublikas. O. Scholzas pasisakė prieš leidimą ES atjungti Rusiją nuo pasaulinės tarpbankinės mokėjimo sistemos SWIFT.
Vasario 27 d. vykusiame nepaprastajame Bundestago posėdyje O. Scholzas paskelbė apie visišką Vokietijos karinės ir užsienio politikos pasikeitimą, įskaitant ginklų siuntimo į Ukrainą pradžią ir Vokietijos gynybos biudžeto padidinimą 100 milijardų eurų. Balandžio 19 d. O. Scholzas jau kalbėjo apie Vokietijos ginklų tiekimo Ukrainai lėtėjimą, o tai, jo teigimu, sumažina politinių pokyčių mastą.
2022 m. birželį O. Scholzas pareiškė, kad jo Vyriausybė tebėra įsipareigojusi palaipsniui atsisakyti branduolinės energijos, nepaisant kylančių energijos kainų ir Vokietijos priklausomybės nuo energijos importo iš Rusijos. Jis sakė: „Žinojome ir žinome, kad mūsų solidarumas su Ukraina turės pasekmių.“
O. Scholzo požiūris į Ukrainos narystę NATO nėra labai aiškus, anot jo, „Ukrainos Vyriausybė pati pasakė, jog jos narystė NATO negalima, kol Rusija tęsia karą prieš Ukrainą. Taigi siūlau, kad Vilniuje sutelktume dėmesį į tai, kas dabar yra absoliutus prioritetas – stiprinti Ukrainos kovinę galią“.
Volodymyras Zelenskis atvyksta ne pramogauti
Vilniuje laukiama ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio. Jis pareiškė, kad Ukraina, prieš prisijungdama prie Aljanso, NATO viršūnių susitikime turi gauti aiškias saugumo garantijas. Jis taip kalbėjo interviu „ABC News“, praneša „Ukrinform“.
„Vilniaus viršūnių susitikimas labai svarbus. Jei nėra vienybės dėl techninio kvietimo Ukrainai prisijungti prie Aljanso, tai yra politinės valios reikalas rasti tinkamą formuluotę ir pakviesti Ukrainą. Būtų svarbi žinia pasakyti, kad NATO nebijo Rusijos. Ukraina turėtų gauti aiškias saugumo garantijas, kol ji nėra NATO“, – sakė Zelenskis. Tai labai svarbus dalykas, pabrėžė jis. „Tik tokiomis sąlygomis mūsų susitikimas būtų prasmingas. Priešingu atveju tai – tik politika“, – sakė Ukrainos prezidentas.
Zelenskio teigimu, Ukraina dirba su savo partneriais dėl saugumo garantijų ir padeda partneriams padaryti tam tikras išvadas NATO viršūnių susitikimui. „Šiuo atveju akivaizdu, kad aš būsiu šalia ir darysiu viską, ką galiu, kad, taip sakant, paspartinčiau tą sprendimą, kad susitartume su mūsų partneriais. Nenoriu vykti į Vilnių pramogauti, jei sprendimas buvo priimtas iš anksto“, – sakė Zelenskis.
Ne visos narės pritaria, kad Ukraina būtų priimta
NATO narės Rytų Europoje išreiškė tvirtą Ukrainos pozicijos paramą, tvirtindamos, kad Kyjivo įtraukimas į Aljanso kolektyvinio saugumo sutartį yra geriausias būdas užkirsti kelią kitam karui, atgrasant Rusiją nuo pakartotinio puolimo. Tačiau kitos šalys, pavyzdžiui, Jungtinės Valstijos ir Vokietija, kol kas daug atsargesnės ir baiminasi bet kokio žingsnio, kuris gali įtraukti NATO į tiesioginį konfliktą su Rusija ir sukelti pasaulinį karą.
„Tikiuosi, kad mūsų lyderiai dar kartą patvirtins, jog Ukraina gali tapti NATO nare, ir susivienys, kad priartintų Ukrainą prie tikslo“, – sakė NATO generalinis sekretorius J. Stoltenbergas.
Tikimasi, kad NATO per viršūnių susitikimą pateiks paramos Ukrainai paketą, įskaitant patobulintą bendradarbiavimo organą – NATO ir Ukrainos tarybą, ir paketą nemirtinos karinės pagalbos, padėsiančios Kyjivo ginkluotosioms pajėgoms reformuotis bei pasiekti NATO standartus. V. Zelenskis tvirtino, kad Ukraina taip pat nori garantijų dėl narystės, kuri viršytų 2008 metais Bukarešte duotą neaiškų pažadą, jog Ukraina taps Aljanso nare.
