Vieni važiuoja į Balio salą, kiti – į Matuizas

Rugpjūčio 27 d. 3 val. nakties lėktuvas, parskraidinęs E. Nasevičių į Lietuvą, nusileido Vilniaus oro uoste, o 9 val. ryto pusketvirtų metų Didžiojoje Britanijoje gyvenęs vyras jau buvo Matuizų pagrindinės mokyklos direktoriaus kabinete.

„Jeigu pasakyčiau, kad grįžau dėl pinigų, tai niekas nepatikėtų. Paaiškinimas labai paprastas – vieni žmonės važiuoja metams į Balio salą, o kiti – į Matuizas mokyti anglų kalbos“ – pasakojo E. Nasevičius. – „Galop, man patiko australų muzikanto ir humoristo Tim Minchin patarimas, kurį išsakė gaudamas garbės daktaro laipsnį savo Alma Mater – būk mokytojas, nes turi grąžinti skolą visuomenei už suteiktą išsilavinimą, o šiemet yra kaip tik 30 metų, kada aš baigiau vidurinę mokyklą“.

Varėnos rajone, Naujuosiuose Valkininkuose, gyvena E. Nasevičiaus tėvai, kur jis laikinai apsistojo, o iš ten iki Matuizų – vos 10 minučių kelio traukiniu. Taip sutapo, kad Egidijus tinkamu laiku išgirdo iš draugų žinią, jog Lietuvos provincijoje pradeda trūkti anglų kalbos mokytojų. Paskambino į Matuizų pagrindinę mokyklą, kurios anglų kalbos mokytoja išėjo motinystės atostogų ir administracija ieškojo, kuo ją pakeisti.

„Iškart pasakiau, kad neturiu jokio pedagoginį išsilavinimą liudijančio dokumento ir patirties, bet moku anglų kalbą. Dvi savaites jie dar ieškojo tam darbui tinkamo mokytojo, bet nieko daugiau neradę surizikavo pasirinkti mane. Kai pasakė, kokio dydžio alga būtų mokama, paklausiau ar tai „ant popieriaus“. Išgirdus, kad „į rankas“, jau nebuvo kaip derėtis“, – kalbėjo E. Nasevičius.

Vyras teigė suskaičiavęs, kad turėdamas kur gyventi ir atidėjęs išlaidas maistui, kurios, valgant mokykloje, išties nėra didelės, galės sau leisti gerokai daugiau, negu kur nors didmiestyje uždirbdamas gerokai didesnę algą, bet brangiai nuomodamasis būstą. Beje, savo mokyklos valgyklos maistą Egidijus giria, o apie jo kainą pataria geriau neužsiminti, kad be reikalo neerzinčiau vilniečių.

Matuizose jam tenka dirbti su labai skirtingo amžiaus vaikais nuo antrokų iki dešimtokų. Klasės nedidelės, daugiausia yra šeštokų, kuriuos suskirstė į 2 grupes po 11 vaikų, kitur po 13–14, didžiausia jau didžkių, bet irgi tik 17, tad su klasėmis nesunku dirbti ir išlaikyti jų dėmesį.

„Daugiau problemų yra, kad specialiųjų poreikių vaikai, kaip ir užsienyje, mokosi kartu su kitais. Labai puiku, bet ten kartu su jais būna socialinis pedagogas arba mokytojo asistentas. O dabar nukenčia tie, kurie gali ir nori mokytis, nes dėmesį reikia kažkaip padalinti“, – sakė naujasis Matuizų mokytojas.

Pirmą dieną susipažindamas su mokiniais, E. Nasevičius angliškai su jais sveikinosi, klausė vardų ir klausinėjo jų apie pomėgius. Per tą pokalbį jis sužinojo, kaip vaikai supranta šnekamąją kalbą, galėjo įvertinti, koks jų žodynas, nesukeldamas streso, kad tai yra kažkoks testas. Antroje pamokos dalyje pasiūlė mokiniams klausinėti jo apie ką tik nori, tik tie klausimai turėjo būti užduoti angliškai.
„Jiems buvo labai smagu, o aš labai gražiai pasitikslinau, koks jų kalbos mokėjimo lygis“, – teigė buvęs emigrantas.

Paaiškino, kaip veikia pasaulis

Padirbęs vos mėnesį jis teigia supratęs, kad suomiai, nerašydami mokiniams pažymių, yra teisūs. E. Nasevičius įsitikinęs, kad tiksliųjų mokslų metodais neįmanoma įvertinti humanitarinių mokslų ir ypač filologijos žinių.

„Jeigu vaikas pats nenori ta tema šnekėti, tai pasakysi, kad jo labai skurdus žodynas. O mes viską stengiamės pakišti po vienu standartu ir įvertinti skaičiais. Tai baigiasi tuo, kad mokymas darosi panašus į maitinimą šaukšteliu, kai mokytojas padiktuoja žodžius, vaikai juos prieš testą „iškala“, gauna 7-8, o gal išsiverkia ir 9 balus, bet kitą dieną jau būna pusę jų užmiršę“, – sakė E. Nasevičius.

Nors ir prisilaikydamas mokymo programos, jis pasakojo feisbuke susirašinėjantis su filologėmis Elžbieta Banyte ir Agne Klim ir bandantis remtis jų idėjomis.

E. Nasevičius mano, kad dabartinis pažymių nerašymas pradinukams yra savęs apgaudinėjimas, nes vis tiek neišvengiama vertinimo – paišė saulutes ir išsišiepusius veidelius, atsirado parašomasis vertinimas, kuriame neišvengiama žodžių „puikiai“, „gerai“ ar „patenkinamai“, dabar žymės šviesoforo spalvomis ar pan.

„Mano tikslas yra, kad iki kitos vasaros, kol aš čia dirbsiu, visi daugiau ar mažiau šnekėtų angliškai, pamiltų anglų kalbą ir daugiau ją vartotų“, – kalbėjo mokytojas.

Jis neturi iliuzijų, kad yra ypatingai geras pedagogas, nes toje srityje, kaip pats sako, dar reikėtų mokytis ir mokytis.

„Man nereikia rėkti ant mokinių, aš tik paaiškinau sistemą, kaip veikia pasaulis. Aštuntokams pasakiau, supraskit, man už valandas vis tiek sumokės, galiu gerti arbatą arba įsijungti feisbuką. Kadangi esu priverstas rašyti jums pažymius, jums reikės atsiskaityti. Kuo daugiau jūs savo laiko sugadinsite, tuo mažesnė tikimybė, kad gausite gerą rezultatą. Įsivaizduokite, kad pamokos minutės yra jūsų eurai. Jūs galite juos iššvaistyti tarpusavio pokalbiams arba išvis nieko neveikti. Tokiu atveju aš iš jūsų tuos 45 eurus pasiėmiau, o jūs mainais nieko negavote. Jei tai būtų gryni pinigai, tai jūs vienas per kitą manęs klausinėtumėte, kaip čia tie veiksmažodžių 16 laikų aktyvioje formoje kaitomi“, – pasakojo E. Nasevičiaus.

Matuizų pagrindinė mokykla neatitinka stereotipinės provincijos mokyklos, kuriose dirba vien priešpensinio amžiaus moterys, įsivaizdavimo. Pasak E. Nasevičiaus, mokykloje dirba daug jaunų mokytojų, be jo ir direktoriaus yra dar keletas vyrų – technologijų bei dailės mokytojai, o taip pat fizikas ir informatikas viename asmenyje.

Emigrantai palieka Britaniją

Paskutinis Egidijaus darbas Didžiojoje Britanijoje buvo apsaugos srityje, bet „Brexit“ sugriovė šią rinką. 2017 m. jis Barselonoje baigė asmens apsaugos mokymus, kad galėtų gauti licenciją. O kai grįžo į Britaniją, pamatė, kad Theresos May vyriausybė sumažino kariuomenę ir į apsaugos darbo rinką plūstelėjo daug gerai apmokytų jaunų vyrų. Negana to, po Skripalių apnuodijimo suvaržytas Rusijos oligarchų atvykimas, o saugoti jų žmonas ir meilužes buvo populiariausias asmens sargybinių darbas iš Rytų Europos, kurie moka rusų kalbą.

„Ją lydi apsipirkti ir į grožio saloną, kad Maskvoje ar Piteryje sėdintis vyras, vagiantis Rusijos valstybės biudžeto pinigus, galėtų būti ramus, kad nieko kito nesusirado. Nebent ji pasiskųs, kad bandei priekabiauti. Tada jo „barygos“ atvažiuos ir tau kojas sulaužys“, – juokiasi buvęs emigrantas.

Kitas variantas – saugoti Rusijos turčių vaikus. Juos reikėdavo nuvežti į privačias mokyklas ir pargabenti namo.

„Eiti dirbti į statybas aš nenorėjau, o visi draugai, kurie ne statybose dirbo, jau grįžo į Lietuvą anksčiau už mane. Iškart matau, kad tai yra „Brexit“ pasekmė. Ypatingai daug grįžo į tėvynę lenkų. Akivaizdžiai matosi, kaip tuštėja atvykusiems dirbti migrantams anksčiau nuomoti butai. Patys britai tai mato, bet dar bando save apgaudinėti, kad čia kažkoks Europos Sąjungos kerštas“, – pasakojo E. Nasevičius.

Jo teigimu, buvo ir tokių, kurie balsavo už pasitraukimą iš ES žinodami, kad jiems bus blogai, bet kitiems bus dar blogiau ir tuo galės džiaugtis. Tad džiaugsmas dėl pastipusios kaimyno karvės yra ne vien lietuvių tautinis bruožas.

Dvigubos pilietybės labiausiai nori JAV lietuviai

Paklaustas, ar yra bent mažiausia tikimybė, kad opozicijai pavyks pasiekti, kad būtų surengtas pakartotinis balsavimas dėl „Brexit“, E. Nasevičius sakė, kad maoisto Jeremy Corbyno vadovaujami leiboristai tuo klausimu turi daugiau pozicijų, negu jų yra „Kamasutroje“.

Trečdaliu nuvertėjęs Britanijos svaras pakirto britų perkamąją galią. Graikijos Koso saloje, kur anksčiau mėgdavo poilsiauti britai ir rusai, o birželį dar spėjo vėl apsilankyti ir palyginti su vaizdu po jų anuometinės krizės, trečdalis viešbučių ir kavinių šią vasarą išvis neatsidarė.

Egidijaus teigimu, tie laikai, kai nuvykę į Britaniją lietuviai uždirbdavo kelis kartus didesnę pinigų sumą, negu gautų už tokį pat darbą čia, negrįžtamai praėjo. Net jeigu uždarbis bus didesnis, didesnės bus ir išlaidos, todėl susitaupyti nepavyks.

E. Nasevičius prisiminė netyčia dar 2015 metais atsivertęs 2014 m. emigrantų laikraštį, kuriame Liberalų sąjūdis žadėjo netrukus surengti referendumą dėl dvigubos pilietybės. Dabar jau 2018 m. vėl šnekame apie tą patį, nors, Egidijaus teigimu, visi supranta, kad referendumas nepavyks.
„Daugelis emigrantų, gyvenančių ES šalyse 8-10 metų, ir taip turi 2 pasus, tik stengiasi neišsiduoti. Lietuvišką pasą jie ištraukia tik tada, kai grįžta atostogų į Lietuvą. Amerikiečiams buvo blogiau, nes Lietuvos ambasada gaudavo informaciją apie priėmusius JAV pilietybę lietuvius ir iš atėjusių prasitęsti pasų galiojimo juos atimdavo. Todėl už dvigubos pilietybės įteisinimą aktyviausiai pasisako JAV lietuviai“, – pasakojo E. Nasevičius.

Prognozuoja naują krizę kitų metų rudenį

Darbas apsaugoje E. Nasevičiui nebuvo visiškai nauja veikla, nes Lietuvoje jis dirbo JAV ambasados saugumą bei bendradarbiavimą su Lietuvos teisėsauga užtikrinančioje tarnyboje The Bureau of Diplomatic Security. Jam nemažai teko prisidėti prie Lietuvoje viešėjusio JAV prezidento George`o W. Busho apsaugos organizavimo ir netgi buvusio „EBSW“ koncerno vadovo Gintaro Petriko pargabenimo į Lietuvą.

Prieš tai Egidijus saugojo Aukščiausiąją Tarybą ir tarnavo Savanoriškos krašto apsaugos tarnybos operatyviniame būryje, tapusiame visų mūsų specialiųjų pajėgų pradžių pradžia.
„Po mūsų atsirado Ypatingos paskirties tarnyba (YPT), o iš jos – „Aitvaras“, – paaiškino E. Nasevičius.

„Išėjau daryti savo verslą – prasidėjo sunkmetis, išvažiavau į Britaniją – atėjo „Brexit“, tai dabar, kai atvažiavau į Lietuvą, beveik neabejoju, kad kitais metais, kai liepą baigsis mano sutartis su Matuizų mokykla ir rudens pradžioje ieškosiu naujo darbo, šalyje kils nauja krizė“, – neslepia optimizmo E. Nasevičius.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (51)