aA
Nuo naujų augalų rūšių iki biodegalų. Toks platus naujų produktų kūrimo spektras taikomas Kaune esančiame slėnyje „Nemunas“. Šis slėnis išskirtinai orientuojasi žemės ūkio srityje. Pagal veiklos sritis, šis slėnis - vienintelis toks Lietuvoje.
Slėnis "Nemunas"
© DELFI (R. Achmedovo nuotr.)

Slėnis „Nemumas“ yra integruotas mokslo, studijų ir verslo centras išskirtinai Lietuvos žemės, miškų ir maisto ūkio sektoriui plėtoti. Šio slėnio pradžia galima laikyti 2008 metų kai Vyriausybės nutarimą sutelkti žemės, miško ir maisto ūkio mokslinių tyrimų, studijų ir žinioms imlaus verslo potencialą, turintį bendrą ir tinklinę mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros infrastruktūrą ir kryptingai prisidedantį prie žemės, miškų ir maisto ūkio plėtros, žinių ekonomikos kūrimo, Lietuvos ūkio konkurencingumo didinimo.

„Pati veiksmo pradžia buvo 2007-ieji metai, kai buvo patvirtinta slėnio kūrimo idėja. Kitas labai svarbus žingsnis buvo programos patvirtinimas“, - DELFI teigė slėnio „Nemunas“ vadovė Inga Adamonytė.

Slėnio idėja buvo sukurti šiuolaikinę infrastruktūrą bendrosioms Lietuvos žemės, miškų ir maisto ūkio sektorių mokslinių tyrimų, studijų ir technologinės plėtros reikmėms, mokslinių rezultatų komercializavimui, technologijų perdavimui, naujų, žinioms imlių ūkio subjektų kūrimuisi, sudaryti sąlygas žemės, miškų ir maisto ūkio įmonėms, kurios imlios žinioms, bendradarbiauti su mokslo ir studijų institucijomis, tyrėjų grupėmis, didinti Lietuvos žemės, miškų ir maisto mokslo ir technologijų konkurencingumą tarptautinėje rinkoje.

Slėnis nuolat plečiasi

Slėnis „Nemumas“ duris atvėrė 2010 metų gegužę.

„Mes išsikiriame tuo, kad esame susikoncentravę Kauno rajone. Turime atskirą ir išskirtinę aplinką, kur yra koncetruotas žmogiškasis potencialas, pakankamai didelė infrastruktūra, pakankamai didelės erdvės, kurios patrauklios investicine, inovacijų ir mokslo plėtros prasme“, - sako I. Adamonytė

Šiuo metu slėnis vis dar plečiasi. Numatyta, kad Slėnio plotas ateityje sieks beveik 40 ha.

“Dalis infrastruktūros įgyvendinta. Kitas etapas būtų statybų procesas, kai verslo subjektai, inovatyvios įmonės bendradarbiaudamos su mokslininkais kurtų konkrečius objektus ir prisidėtų prie mūsų bendrųjų tikslų. Būtent mūsų slėnis yra ypatingas tuo, kad mes turime konkrečias veiklos kryptis – agrobiotechnologija ir bioenergetika miškininkystė, bei maisto technologijos sauga bei sveikatingumas. Tai yra labai konkrečios veiklos“, - teigia I. Adamonytė.

Šiuo metu Slėnyje dalyvauja 19 dalyvių – pradedant verslo bendrovėmis ir baigiant mokslo institucijomis.

„Slėnis iš esmės jungia mokslą, verslą ir studijas. Pasaulyje didžiausią progresą duoda mokslas, mokslinė veikla, inovacijos. Tačiau inovacijos turi būti tiksliai orientuotos į verslo poreikius. Todėl simbiozė ir bendradarbiavimas tarp šių dviejų sričių yra vienas iš svarbiausių progeso elementų“, - sako I. Adamonytė.

Įdiegtos naujausios technologijos

Slėnis „Nemunas“ buvo įkurtas naudojant jau esamą A. Stulginskio universiteto (ASU) ir buvusios Veterinarijos akademijos bazes, tačiau iškilo ir visa eilė naujų pastatų, įdiegtos naujausios technologijos. Skaičiuojama, kad investicijos į „Nemuną“ siekia apie 230 mln. eurų.

Slėnio plėtros programoje nurodyta, kad mokslo, studijų ir verslo interesams derinti kuriama asociacija „Slėnis Nemunas“. Vyriausybės nutarime nurodyta, kad asociacijos steigėjai ir nariai – mokslo ir studijų institucijos, mokslinių tyrimų institutai, verslo subjektai, pareiškę norą dalyvauti kuriant ir plėtojant Slėnį.

Asociacijos „Slėnis Nemunas“ administracija užtikrina, kad būtų organizuojama visiems Slėnio dalyviams pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintas Atviros prieigos centrų kūrimo ir valdymo taisykles atvira prieiga prie MTEP infrastruktūros, sudaro strateginius, plėtros planus, vykdo Slėnio rinkodarą, atstovauja Slėnio dalyvių bendriems interesams savivaldos ir valstybės institucijose, inicijuoja bendrus projektus ir dalyvauja juos vykdant, plėtoja ryšius su kitais Lietuvos integruotais mokslo, studijų ir verslo centrais, užsienio valstybių partneriais, tarptautinėmis organizacijomis, skatina asociacijos. 

Lietuvoje mokslo ir verslo bendradarbiavimą skatina Europos Sąjunga. Praėjusiame ES finansiniame laikotarpyje daugiausia dėmesio ir lėšų, skatinant mokslinių tyrimų ir technologijų plėtrą, teko integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų infrastruktūros projektų įgyvendinimui. 2007 – 2013 m. finansavimo laikotarpiu buvo kuriami tyrimų centrai, mokslo ir technologijų parkai, technologijų perdavimo centrai, įsigyta būtina laboratorinė įranga. Šiuo pagrindu Lietuvoje ir buvo sukurti penki verslo ir mokslo slėniai: „Saulėtekio“ ir „SantarosVilniuje, „Santakos“ ir „Nemuno“ Kaune, taip pat „Jūrinis“ Klaipėdoje.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Darius Kuolys: jie jaučiasi taip, lyg Dievas jiems būtų padovanojęs Lietuvą (180)

Būsimos valdančiosios koalicijos sudėtis po 2020 m. Seimo rinkimų priklausys ir nuo prezidento...

Sinkevičius: tokio didelio palaikymo nesitikėjau papildyta (104)

Ketvirtadienį Seime buvo balsuojama dėl Virginijaus Sinkevičiaus kandidatūros į eurokomisarus....

Opozicija kreipiasi į Konstitucinį Teismą dėl Vyriausybės įgaliojimų legalumo

Nors parašų rinkimas Seime dar nesibaigė, bet opozicija jau yra surinkusi pakankamai parašų...

Prezidentūros atstovas Seime: švedai skambino ambasadai dėl miškų įstatymo Seimas atmetė Nausėdos veto; papildyta (104)

Ketvirtadienį Seimo posėdyje, svarstant miškų įstatymą, Respublikos Prezidento vyriausiasis...

Merkel Borisui Johnsonui davė 30 dienų Prancūzija: blogiausias scenarijus artėja (71)

Berlynas, rugpjūčio 22 d. (AFP-BNS). Vokietijos kanclerė Angela Merkel , trečiadienį...

Milijardierius Caudwellas su Modesta Vžesniauskaite įsirenginėja brangiausią Britanijoje namą: per jį tekės upė (171)

Londono apribotos rizikos fondo lopšys turi naują nekilnojamojo turto karalių. Milijardierius,...

Nuosavo būsto svajonė: po kiek pradiniam įnašui atsideda lietuviai (137)

Norint gauti paskolą būstui, reikia būti sukaupus pradinį įnašą , kuris padengtų bent 15...

Vasaros veltui nešvaistęs Milaknis: ateina tas laikas, kai vėl pasiilgsti krepšinio ketvirtadienį – pirmoji treniruotė (2)

Į Kauną jau atvykę „Žalgirio“ komandos naujokai bei Lietuvoje likę žalgiriečiai...

Psichologė atsakė, kaip po atostogų greitai įsilieti į darbą: štai ką darote blogai (1)

Dažno nuotaika sekmadienio vakarą apkartina jausmas, kad priešaky ir vėl laukia darbo savaitė....

Po metalo laužu – sovietų mokslininkų pasididžiavimas: atidarę šį dangtį, kristumėte žemyn net 12 km (59)

Jei žinote, kur ieškoti, tai giliai vakarų Rusijoje rasite nedidelę surūdijusio metalo laužo...