Šiuos skaičiavimus atliko Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija (LAIEK). „Kiekviena atidėta darbo diena mažinti naftos produktų vartojimą skaudžiai kainuoja. Mūsų vertinimu, jei Lietuvoje nebus imamasi veiksmų ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimai iki 2030 m. transporto sektoriuje liks 2023 m. lygyje, tokiu atveju Lietuva ŠESD kvotą viršytų 14,87 mln. tonų CO2, o biudžetui tai reikštų apie 1,49 mlrd. eurų praradimą. Šis scenarijus yra realus, nes naftos produktų vartojimas ir toliau nemažėja“, – pranešime spaudai teigė LAIEK prezidentas Martynas Nagevičius.
Pagal ES Pastangų pasidalijimo reglamentą, šie praradimai reiškia, kad Lietuva turės įsigyti ŠESD kvotos skirtumą iš kitų ES valstybių, kurios savo kvotas įvykdė. Tai reikštų reikšmingas išlaidas Lietuvos valstybės biudžetui. Dalį šių praradimų, kaip nustatyta reglamente, Lietuva patirs jau 2027 m. (atsiskaitant už 2021-2025 m.), likusią dalį – po 2030 metų.
Siekiant atkreipti dėmesį į galimus milijardinius nuostolius, LAIEK šiandien kreipėsi laišku į premjerę Ingridą Šimonytę su raginimu palaikyti teigiamą Vyriausybės išvadą Seime registruotiems Alternatyviųjų degalų Atsinaujinančių išteklių įstatymų pakeitimo projektams, kuriuose įstatymu įtvirtinamas valstybės tikslas – iki 2030 m. sumažinti naftos degalų vartojimą 41 proc.
Esama situacija – karo finansavimas per aplink
Anot M. Nagevičiaus, prieš metus pradėta iniciatyva „41 proc. mažiau naftos“, prie kurios šiuo metu jau prisijungė virš 200 įmonių. Šios įmonės kreipėsi į Vyriausybę ir Seimą, ragindamos valstybės mastu prisiimti naftos degalų vartojimo transporto sektoriuje mažinimo įsipareigojimus, naftos degalų vartojimą sumažinti 41 procentu iki 2030 m. lyginant su 2021-ųjų vartojimu. Iniciatyva pasiekė Seimą, tačiau kol kas iš to maža naudos – pernai lapkritį įstatymo projektas buvo pateikimo fazėje, o Vyriausybės išvada dėl šio projekto turėjo būti pateikta sausio 9 d. Deja, išvados iš Vyriausybės iki šiol nėra. Negana to, kovo 21-ąją, per Žemės dieną, pasirodė Energetikos ministerijos parengtos išvados, kuriose siūloma nepritarti tokiai iniciatyvai.
„Pagal jų skaičiavimus, planuojama ne 41 proc. naftos degalų vartojimą sumažinti, o su esamomis priemonėmis – 39 proc. Kita priežastis – dar keistesnė – kam reikalingas įstatymo projektas, jei galima degalų vartojimą sumažinti ir nekeičiant įstatymo“, – ministerijos pateiktais argumentais spaudos konferencijoje dalinosi M. Nagevičius.
Visgi, anot LAIEK prezidento, iniciatyva gimė vertinant geopolitinę situaciją pasaulyje – naftą eksportuojančios šalys, tarp jų ir Rusija, gauna daug pajamų, tad iš esmės tokiais kiekiais vartodami naftą finansuojame karą. Net nepirkdami naftos tiesiai iš Rusijos, formuojame šios šalies biudžetą, nes naftos srautai prasidėjus karui tiesiog pasikeitė, tačiau žaliavos eksportas iš Rusijos niekur nedingo.
„Atsakymas padėtas ant lėkštutės – mes vystome aukštos pridėtinės vertės projektus ir čia galima sufokusuoti visą įstatymo ir politinės valios dėmesį. Kokia situacija dabar – dabar mes, beveik visi, kurie su ta pramone susiję, prieinamumas prie viešųjų finansų ar kitų finansų yra labai sudėtingas, kartelės iškeltos taip aukštai, kad mes jų tiesiog nepasiekiame. Mums tai yra tragedija, nes daugelis mūsų srities įmonių yra patiriantys labai stiprius finansinius trūkumus. Dėl to esame gan sudėtingoje situacijoje, nors tai, ką jau padarėme, yra nepamatuojamai stipru ir technologiškai, ir kitais požiūriais“, – konferencijoje kalbėjo Alvydas Naujėkas, įmonės , gaminančios elektra varomus autobusus „Vėjo projektai“ vadovas.
Anot jo, viešasis transportas atsakingas už beveik trečdalį taršos miestuose, o paskutinį dešimtmetį situacija Lietuvoje tik blogėja – keleivių mažėja, jie renkasi savo automobilius, viešasis transportas nepatogus ir nepatrauklus, o tai dar labiau didina taršą. „Tai reiškia, kad žmonės juda varomi iškastiniu kuru – perka pigesnes mašinas, pasirenka kitus kelius, užsikišę miestai ir iš to išeiti galima tik per aiškius reguliavimus, aiškiai juos pakeičiant ir nedelsiant“.
Verslas laukia teigiamo signalo
Pasak M. Nagevičiaus, šio įstatymo itin laukia Lietuvos verslas – pavyzdžiui, įmonės svarstančios investuoti į atsinaujinančios energetikos plėtrą, tačiau kol kas to nedarančios dėl valdžios neryžtingumo, mažinant naftos vartojimo lygį. „Jei Vyriausybė ir Seimas pritartų konkrečiam naftos mažinimo tikslo nustatymui įstatymų lygiu, tuomet verslui būtų pasiųstas teigiamas signalas – investuoti daugiau į žaliąją energetiką, energijos efektyvumo sprendimus.
„Reikalinga rimta politinė valia, priešingu atveju tai gresia nuostoliais tiesiogiai Lietuvai iš kiekvieno mūsų kišenės. Tai gresia mokslo nesivystymu, mokslo ir praktikos nebendradarbiavimu arba nepakankamu bendradarbiavimu ir tai reiškia, kad Lietuva neišnaudos tų šansų ir galimybių, kurias dabar turime“, – Spaudos konferencijos metu kalbėjo Remigijus Lapinskas, Žaliosios politikos instituto vadovas ir tikino, kad neveikimas šioje vietoje būtų strateginė klaida.
Pritaria ir konferencijoje dalyvavęs ekonomistas Marius Dubnikovas: „Esame ties technologiniu proveržiu, kur pasaulis iš tiesų atsisakinėja naftos produktų. Naftos produktų atsisakymas duoda labai esminį dalyką – naftos produktai ir kuras iš esmės leisdavo šalims, kurios išgauna naftą, centralizuoti energiją ir rinkti pinigus. Kitaip sakant, Rusija, arabai, JAV – didžiausi naftos išgavėjai – dominavo šiame sektoriuje. Atsiradus atsinaujinantiems ištekliams tos jėgos decentralizuojasi. <...>Jei mes į šitą traukinį nepatenkame – mes labai stipriai vėluojame. Tai reiškia, kad išeina visos kitos išvados – žalioji gamyba, žalioji pramonė, žaliasis transportas, kuris yra reikalingas. 2030-aisiais tikrai turėsime elektros perteklių, iš kurio galėsime gamintis tiek el. energiją, tiek biodegalus, e metanolį ir visus kitus dalykus, iš šios energijos pagaminsime žaliuosius produktus, kas jau yra gerai, ES galėsime juos realizuoti palankesnėmis sąlygomis, mums bus spraga transportas. Jei žalią produktą pasigamini – turi jį išvežti vėlgi žaliuoju būdu, nes jei išveži ne žaliuoju būdu – atsiranda CO2 pėdsakas, tai mažina produkto patrauklumą“, – kalba ekonomistas ir primena, kad naftos produktai paprasčiau tariant yra mūsų pinigai, iškeliaujantys už šalies ribų: kiekvienas litras benzino ar dyzelino – lėšos, kurias atiduodame kitiems.
Kita vertus, sprendimas nepalaikyti konkretaus naftos mažinimo tikslo reikštų atidėtas ar nutrauktas investicijas elektromobilių krovimo infrastruktūrą, biometano ir pažangiųjų biodegalų gamybą, švaresnių transporto priemonių įsigijimą, mažesnes viešojo transporto plėtros ambicijas.
Ryžtingai mažinti naftos vartojimą valdžią ragina į pilietinę iniciatyvą „41 proc. mažiau naftos“ susibūrusios įmonės ir organizacijos. Prie iniciatyvos jau prisijungė ir savo palaikymą naftos produktų vartojimo mažinimui išreiškė jau daugiau nei 200 šalies bendrovių ir organizacijų. Iniciatyva „41 proc. mažiau naftos“ siekiama paskatinti Seimą priimti reikalingas įstatymų pataisas, kuriose būtų įtvirtintas konkretus tikslas – 41 proc. sumažinti naftos produktų vartojimą iki 2030 m., palyginus su 2021 m. lygiu.
M. Nagevičius neabejoja, kad Vyriausybės vangumas imantis veiksmų ne tik formuos neigiamą jos įvaizį verslo akyse, bet lems ir didesnes strategines šalies klaidas. „Neigiamas sprendimas rodytų labai aiškų signalą rinkai, kad šitai Vyriausybei naftos degalų vartojimo mažinimas tikrai nėra pirmasis prioritetas. <...> Jeigu Vyriausybė bijo išsikelti tikslus – natūralu, kad kai tu bendražmogiškai bijai tikslą pasiekti – tu to tikslo aišku kad ir nepasieksi“, – konferencijoje konstatavo M. Nagevičius. Tam, kad situacija būtų dar aiškesnė ir vizualesnė – sukurta skaičiuoklė, kuri rodo vis augančią valstybės skolą už nevykdomus įsipareigojimus mažinti, per kiekvieną sekundę prieaugis siekia 8,4 Eur.
„Šitus pinigus būtų geriau panaudoti ne sumokėt Švedijai už savo įsipareigojimų nevykdymą, o investuoti į tą patį žaliąjį transportą. Būtų žymiai patogiau“, – konferencijoje finalizuoja M. Nagevičius.
Didžiulių investicijų į patogią infrastruktūrą Lietuvoje turintiems elektromobilius vis dar reikia, tačiau kuomet stinga Vyriausybės atkaklumo siekiant naftos vartojimo mažinimo, investuoti į infrastruktūros elektromobiliams plėtrą tampa pakankamai rizikinga, įsitikinęs konferencijoje dalyvavęs didžiausio Lietuvoje elektromobilių krovimo tinklo „In Balance grid“ vienas įkūrėjų Aurimas Pauga. Tinkami sprendimai Lietuvoje leistų didinti technologijų eksportą į kitas šalis, o nauda grįžtų ne tik baudų stabdymu, bet ir ekonomikos augimu.
Lietuva – naftos nelaisvėje
Lietuvos transporto sektorius ypač priklausomas nuo naftos degalų, kurie sudaro 95 proc. visos transporte sunaudojamos energijos. 41 proc. sumažinus naftos produktų vartojimą iki 2030 metų, būtų galima sustiprinti šalies energetinę nepriklausomybę ir žengti didelį žingsnį kovojant su klimato krize.
Lietuvoje atsinaujinančių energijos išteklių dalis transporte vos viršija 5 proc., pagal šį rodiklį mūsų šalis lenkia tik kelias ES valstybes. Beje, naujoji Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyva (REDIII) įpareigoja ES šalis pasiekti 29 proc. atsinaujinančių išteklių dalį transporte – žvelgiant į dabartinį progresą ir nesant konkretaus tikslo mažinti naftos degalų naudojimą, pasiekti direktyvos reikalavimus Lietuvai bus ypač sunku, teigiama pranešime žiniasklaidai.
Pasak M. Nagevičiaus, nustatytą 41 proc. naftos mažinimo tikslą iki 2030 m. pasiekti yra realu – tam reikia iškastinį kurą transporte keisti atsinaujinančiais energijos ištekliais – biometanu, pažangiaisiais biodegalais, elektra, o ateityje – sintetiniais degalais ar žaliuoju vandeniliu. Be to, siekiant dekarbonizacijos tikslų svarbu propaguoti mažiau aplinką teršiančias transporto priemones, miestuose skatinti darnaus judumo iniciatyvas.