– Kodėl nutarėte namus statytis patys?
– Norėjome svajonių namų ir nusprendėme statyti 2 aukštų, dideliame sklype, ganėtinai toli nuo Vilniaus, nors aplinkiniams tai neatrodė protinga. Norėjome aplink matyti gamtą bei turėti pakankamai žemės įgyvendinti kitus projektus. Ieškojome nusipirkti, tačiau supratome, kad mūsų svajonių namo dar niekas nepastatė. Pradėjome ieškoti sklypo 15 km spinduliu aplink Vilniaus centrą, tačiau atstumas ilgainiui padidėjo iki 25 km, nes didesni sklypai, kokio mes norėjome, buvo labai brangūs.
– Iš kur žinojote, kaip ir ką daryti, nuo ko pradėti?
– Žinių apie statybas turi mano vyras, nes jis gavęs tam reikiamą išsilavinimą. Taip pat teko patiems labai daug domėtis šia tema. Tai – gyvenimo mokykla, žinios neįgaunamos per vieną dieną. Iš pradžių parengėme dokumentus, patvirtinome projektus, kad galėtume pradėti lieti pamatus. Užtruko netrumpai, kad išsirinktume, susidėliotume medžiagas ir kitas detales. Daug skaitėme, ieškojome informacijos internete. Susisteminę visą informaciją pradėjome statybas.
– Su kokiomis problemomis susidūrėte, kokių klaidų padarėte?
– Statant namą susiduriama ne su bėdomis, o su labai daug reikalų. Manau, kiekvienas tai daręs pritartų, kad nėra tokio namo, kuris buvo pastatytas būtent taip, kaip planuota ir už tokią sąmatą, kokia buvo sudaryta. Mums nutiko įvairių netikėtumų. Pavyzdžiui, vidury kiemo sudužo didieji mūsų langai, įvairūs skaičiavimai buvo netikslūs. Esu esu finansininkė, viską skaičiavau, bet galiu pasakyti, kad sutaupyti pavyko tik vienoje vietoje – langams ir durims. Visa kita kainavo ženkliai brangiau, nei numatyta.
– Kokiems darbams samdėte pagalbą, o ką įgyvendinote patys?
– Statybas pradėjome savo jėgomis, pamatus liejome su šeimos ir draugų pagalba. Viską kūrėme savo rankomis iki stogo. Jo dengimą pradėjome žiemą ir tam reikėjo įgudusių meistrų. Todėl tam darbui samdėme meistrus. Atvežėme jiems šildomą vagonėlį, kuriame galėjo gyventi ir sutiko tai padaryti. Kadangi statybos vyko visais metų laikais, mums tai padaryti pavyko pakankamai greitai.
– Kiek laiko užtruko darbai?
– Pastatyti namą mums užtruko apie dvejus metus. Uždengus stogą darbus atlikome kombinuotai. Vienus darėme patys, kitiems samdėme specialistus. Skolinantis iš banko norisi viską atlikti efektyviai ir paskaičiuoti, ar savas darbas nekainuoja brangiau, negu samdomi darbuotojai, kai paskola jau mokama.
– Galbūt skaičiavote, kiek sutaupėte?
– Kiekvienas darbas, kuriam samdėme meistrą, preliminariai, kainavo dvigubai. Šiuo metu metu įrenginėjame svečių namelį ir priepirtį, tad plytelių klojimas kainuoja tiek, kiek ir medžiagos. Tarkime, kvadratinio metro plytelių klojimas kainuoja apie 20 eurų, tad jei klijuos meistras – mokėsi 40 eurų (įskaičiuojant medžiagas). Panaši situacija yra atliekant daugumą darbų. Jeigu namo statyboms turima 200 tūkstančių eurų, galima pasistatyti savo jėgomis, pasamdžius keletą būtinų specialistų. Jeigu norima, kad statytų tik specialistai, statybos kainuos ženkliai daugiau.
– Ar pasitaikė dalykų, kurių patys negalėjote padaryti, tarkime, elektros, vandens tiekimas?
– Yra dalykų, kurių patys gyventojai tiesiog negali atlikti, tarkime – išgręžti gręžinį, pamatuoti elektros varžas – tam būtini sertifikuoti meistrai. Statant namą yra darbų, kurie turi atitikti saugumo reikalavimus, tad jiems būtini kvalifikuoti žmonės. Ne tik atlikti darbą, bet ir organizuoti procesą, rinkti, pirkti medžiagas, ieškoti reikiamų specialistų – tai yra didžiulis darbas.
– Kaip manote, kodėl žmonės nutaria patys pastatyti, įrengti ar atnaujinti savo namus?
– Manau, žmonės dažnai nutaria patys pasistatyti ar atsinaujinti namus vedami ekonominių sumetimų. Tai kainuoja tikrai brangiai. Tokių projektų eigoje būna akimirkų, kai pagalvoji, kad reikėjo samdyti meistrą. Bet kai viską baigi, rezultatas būna neįtikėtinai džiuginantis ir akivaizdžiai matomas savų rankų darbas.
Kai statai pats, namai turi istoriją. Gali daryti daug dalykų ne pagal nusistovėjusias taisykles. Gali panaudoti medžiagas, apie kurias specialistai galbūt nepasako, pritaikyti medžiagas, kurios nėra skirtos tam tikram dalykui. Tarkime, mūsų namuose yra pritaikytos fasadinės lentelės. Supjaustėme likučius 60 cm ilgio lentelėmis ir dekoravome vidaus sienas. Taip namo išorę susiejome su vidumi. Esu patenkinta šiuo sprendimu, nors jos turėjo tapti atliekomis.
– Ar namuose pritaikėte inovatyvių sprendimų?
– Mūsų namai – gana įprasti, daug naujovių nediegėme. Įsirengėme šilumos katilą ir saulės elektrinę, mat elektra yra vienintelė komunalinė paslauga, už kurią mokėjome. Ateityje planuojame įsirengti elektromobilio įkrovimo stotelę, nes norime elektromobilio, tam jau pasididinome saulės elektrinės galią. Taip pat pirtyje įsirengėme elektrinę krosnelę, kuriai naudosime savo pagamintą elektrą.
Svarbiausi sprendimai – dar prieš statybas
Nors gali pasirodyti, kad daugiausia rūpesčių kyla vykdant pačias statybas ir atliekant fizinius darbus, specialistai sako, kad svarbesni sprendimai turi būti priimti prieš tai. „Releven“ tvarumo ir inovacijų vadovas Guido Wolfas sako, kad visų pirma, sunkumų padėtų išvengti tinkamos lokacijos pasirinkimas. Net ir centrinėje miesto dalyje yra neišnaudotų teritorijų, kurių potencialas po truputį realizuojamas. Anot mokslininkų, miesto plėtra ne į plotį, o į aukštį tampa ir Vilniaus realybe.
Pagal centrinės dalies gyventojų tankumą, Vilnius keliskart nusileidžia ne tik Skandinavijos sostinėms, bet ir Rygai. Išnaudojus teritorijų potencialą naujakuriams teks mažiau sukti galvą dėl infrastruktūros ar socialinių įstaigų stygiaus ir, juo labiau, rečiau pakliūti į loteriją „kiek užtruksiu spūstyje šiandien?“.
Pastaruoju metu Lietuvos miestai, o ypač sostinė, plečiasi dideliu tempu, ypač į pakraščius. Tai reiškia, kad naujakurių galvosopiu tampa ne tik būsto įrengimas, bet ir aplinkinė infrastruktūra.
Miesto pakraščiuose esančiuose kvartaluose įprastai sklypų savininkai nesusitaria dėl centralizuotų sprendimų, o jų nebuvimas lemia neigiamas naujakurių patirtis. Pavyzdžiui, kvartale nepasirūpinama tinkamu lietaus nuotekų surinkimu, šviesolaidiniu internetu, saugiais pėsčiųjų takais, ką jau kalbėti apie netoliese esančias ugdymo įstaigas. Norėdami patogaus gyvenimo gyventojai iš anksto turi įvertinti šiuos aspektus ir neretu atveju investuoti papildomai.
„Įrengiant būstą svarbūs yra ne tik naudojami sprendimai, bet ir medžiagos. Reikia suvokti, kad kurdami namus šiandien siekiame, kad ir po 10 ar 20-ies metų juose būtų patogu gyventi, o pastatas pasižymėtų aukšta išliekamąja verte. Todėl svarbu pasikonsultuoti su specialistais, ar būsto įrengimui naudojami sprendimai yra ilgaamžiai, atitinka keliamus poreikius ir yra tvarūs“, – pataria G. Wolfas.
Namų remontui ar statyboms lietuviai nesibodi ir skolintis. Paskolų skaičius rodo, kad dėl šio tikslo į bankus kreipiamasi itin dažnai. Pavyzdžiui, SEB banko gyventojams suteikiamos vartojimo paskolos dažniausiai yra imamos būtent būsto remontui ar baldams įsigyti. Istoriškai tokios paskolos sudaro apie pusę suteikiamų vartojimo paskolų. Tam galima skolintis nuo 500 eurų iki 40 tūkst. eurų. O paskolos laikotarpis gali siekti nuo vienerių iki septynerių metų. Vidutiniškai banko klientai būstui remontuoti ar baldams pirkti skolinasi apie 6,2 tūkst. eurų ir paskolą atiduoti planuoja per kiek ilgiau negu ketverius metus.
„Pastebime, kad pastaruoju metu sparčiai populiarėja ir paskolos, skirtos ne tik įprastam namų remontui, bet ir namų energinio efektyvumo gerinimui. Tokios paskolos šiuo metu sudaro 11 proc. visų naujai suteikiamų vartojimo paskolų. Šiems tikslams gyventojai skolinasi ir didžiausias vartojimo paskolas, vidutiniškai 8,5 tūkst. eurų.“, – sakė SEB banko Privačių klientų finansavimo departamento vadovas Modestas Kieras.
Pasiskolinti būsto remontui galima ir imant būsto paskolą, pavyzdžiui, jei perkamas būstas su daline apdaila. Jei žmogus jau turi būsto paskolą ir papildomai nori pasiskolinti būsto remontui, jam gali būti suteikta paskola su įkeitimu ir remontui atlikti. Lietuvos banko Atsakingojo skolinimo nuostatai numato, kad paskolų mėnesio įmokų dydis negali būti didesnis nei 40 proc. asmens ar šeimos mėnesio pajamų.