Elektrovizija 20XX: kada Lietuvos elektromobilių rinkoje įvyks esminis lūžis?

2023 metų lapkričio mėnesio duomenimis, Lietuvoje užregistruota daugiau nei 11 tūkstančių elektromobilių ir dar apie 7 tūkstančiai įkraunamų hibridinių automobilių. Tai daug ar mažai? Kada Lietuvos elektromobilių rinkoje įvyks esminis lūžis?

Daug ar mažai?

Norintiems įsigyti ekologišką automobilį jau kurį laiką taikomos paskatos, tačiau kas laukia ateityje? Ar Lietuvoje prigis elektromobiliai, o gal tikrą revoliuciją transporto srityje sukels vandeniliu varomi automobiliai?

„Deals On Wheels“ įkūrėjas Laurynas Boguševičius sako, kad vienpusiškai įvertinti, ar Lietuvoje daug, ar vis dar mažai elektromobilių, sunku.

„Nelygu, iš kurio kampo žiūrėsi. Nuo bendros automobilių rinkos 11 tūkstančių yra labai mažai. Jei žiūrėsime, kokiais tempais elektromobilių pardavimai auga paskutinius 3 metus ir kokios yra prognozės, tada tai yra daug. Taigi jei žiūrėsime iš perspektyvos, kiek pati rinka auga paskutinius 2 metus ir kiek mes galvojame, kad dar augs, tai yra gana geras skaičius. Lietuvoje per metus fiksuojame „Regitroje, rodos, apie 1,6 milijono automobilių transakcijų, tai tie 11 tūkstančių atrodo labai mažai. Taigi, labai priklauso, iš kurio kampo žiūrėsi“, – sako automobilių verslo atstovas.

Anot pašnekovo, Susisiekimo ministerija iki 2030 metų turi siekį, kad Lietuvoje tuo metu elektromobiliai sudarytų apie 50 procentų viso turimo automobilių parko. L. Boguševičius neslepia abejonių, ar tai įmanoma, ir skaičiuoja: per ketverius metus Lietuvoje jau užregistruota 11 tūkstančių elektromobilių, tad pagal norimą planą dar per 6 metus turėtų būti jau 789 tūkstančiai registruotų elektromobilių.

Pokyčiai akivaizdūs

„Swedbank“ Vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento direktorius Tomas Pulikas itin gerai mato pokyčius.

„Tendencijos keičiasi. Per pastaruosius kelerius metus skaičiai didėja. Tiesa, mes matome tuos automobilius, kuriuos finansuojame, o dar yra tie, kuriuos įsigyja už savas lėšas, bet elektromobilių skaičius didėja, jų vis daugiau įsigyjama naujų. Jei kalbame apie finansuojamus senesnius automobilius, tai didžioji dalis dar benzininiai arba hibridiniai. Lietuvoje yra viena įdomi tendencija – esame hibridų mylėtojai. Lyginant su kitomis šalimis gal ir keista, bet gal ir paaiškinama: žmogus nori jaustis saugus, kad privažiuos savo tikslą. Finansuojamų elektromobilių skaičius pas mus tikrai didėja. Įdomus faktas, kad tam tikrais mėnesiais pagal naujų automobilių finansavimo vidurkį elektromobiliai jau aplenkė dyzeliu varomus automobilius. Tai – pirmas lūžis. Visi kiti didžiąja dalimi yra hibridai ir benzininiai“, – dalijasi T. Pulikas.

L. Boguševičius priduria, kad po truputį Lietuvoje atsiranda ir naudotų elektromobilių rinka. Anksčiau to nebuvo, nes patys elektromobiliai dar gana nauji.

„Kiekvienais metais atsiranda vis daugiau elektromobilių, nes jie tampa įperkamesni. Tai kiekvienais metais tendencingai augs“, – pastebi pašnekovas.

Pasaulis tampa vis labiau elektrinis

Kokį automobilį pirkti geriausia, kuo jis turėtų būti varomas ir kaip priimti tinkamiausią sprendimą?

„Dažnas elektromobilio savininkas, būsimas ar esamas, natūraliai iš karto galvoja ir apie saulės elektrinę, apie būdą gamintis elektrą. Atsižvelgdami į praeitų metų situaciją galime pasakyti, kad saulės elektrinių savininkai tikrai džiaugiasi laiku padarytu sprendimu ir tuo metu, kai kiti žmonės mokėjo didelę kainą už elektrą, saulės elektrinių savininkai naudojo savo pačių pasigamintą elektrą, – sako „Saulės grąžos“ direktorė Deiminta Noreikienė. – Pasaulis tampa vis labiau elektrinis, elektromobiliai yra to įrodymas. Elektromobilio sąnaudos stipriai padidina elektros sąnaudas, taigi vienas sprendimų yra turėti savo elektrinę ir taip sukontroliuoti tas sąnaudas.“

Atlikti skaičiavimai parodė, kaip skiriasi automobilių sąnaudos, kai naudojamas dyzelinas ir elektra.

„Jei važiuoti dyzeliniu automobiliu vidutiniškai 100 kilometrų kainuoja apie 9 eurus, tai su nuosava saulės elektrine, dauguma atvejų kraunant namuose, – nuo 1,5 euro iki 3–4 eurų 100 kilometrų, tai mažiausiai dvigubai“, – dalijasi D. Noreikienė.

Įmanoma važiuoti ir už 0 eurų

L. Boguševičius atvirauja, kad pats turi saulės elektrinę ir elektromobilį, tačiau nuolat elektromobilio sąnaudų neskaičiuoja. Visgi, vedinas smalsumo buvo atlikęs skaičiavimus anksčiau.

„Kažkada iš smalsumo esu pasiskaičiavęs, kiek man kainuos 100 kilometrų. Skaičiavau labai grubiai. Pirma, norėjau padėti savo kolegoms, kad aš bei mano kolegos galėtume paaiškinti, ko tikėtis. Mes skaičiavome „juodžiausią“ įmanomą scenarijų, kai važiuoji ir nelabai taupai, turi ne pačią pigiausią saulės elektrinę, ne patį pigiausią tarifą, – skaičiavome 20 ct už kilovatvalandę. Suskaičiavome, kad užtenka 4 eurų. Norime valdyti klientų lūkesčius ir nesukelti jų per didelių, sakome, kad 100 kilometrų tikrai nekainuos daugiau nei 4 eurus. Jei klientas klausia, ar galima pigiau, na, tada mes jau pradedame: „jeigu važiuosi vasarą“, „jeigu važiuosi labai taupiai“, „jei krausi tik vidurdienį, kada į saulės elektrinę patenka tiesioginė energija“; tada gali ir nieko nekainuoti. Bet ar tu nori savo gyvenimą „statyti“ aplink savo saulės elektrinę, savo elektromobilį ir jam tarnauti? Na, ne. Tu tiesiog nori gyventi patogiai“, – apie taupymo galimybes ir pasirinkimus pasakoja L. Boguševičius.

Banke dirbantis T. Pulikas sako, kad jam taip pat teko paskaičiuoti sąnaudas.

„Dirbu banke, turbūt, skaičiavimas įaugęs į kraują, – nusišypso banko atstovas. – Jei žiūrėtume į 5–6 centų tarifą, kuris yra už pasaugotą elektrą, net naudojant 20 kilovatų 100 kilometrų tikrai gali užtekti ir 1 euro; taigi kas užsiima sportiniu azartu ir nori už nulį važiuoti – irgi galima, nes vis dar gali įkrauti nemokamai tam tikrose stotelėse. Su saulės elektrine daug taupiau, bet galima ir be savo elektrinės važinėti praktiškai už nulį“, – įvardija T. Pulikas ir priduria, kad nuosava elektrinė, turint elektromobilį, leidžia gyventi patogiau.

Energetikos krizės šokas truko apie savaitę

Dėl energetinės krizės elektros kainos keletą mėnesių kėlė nerimą, bet, anot L. Boguševičiaus, elektromobilių rinką tai palietė labai trumpam.

„Nerimas truko gal savaitę, kai visi buvo ištikti šoko. Vieni, turbūt, tą savaitę puolė įsirengti saulės elektrinę, kiti visus pirkinius, kurie vartoja elektrą, dėjo į šoną, įskaitant ir brangesnį arbatinuką. Šokas truko gal savaitę ar 10 dienų ir tada visi suprato, kad tai laikina, kad tai nebus amžinai, galų gale, jei neturi savo saulės elektrinės, gyveni bute, yra nutolusių saulės elektrinių parkų. Galima rasti daug sprendimo būdų. Lietuviai yra skaičiuojanti tauta ir tikrai moka pasiskaičiuoti, tai labai greitai susižiūrėjo, kad gali turėti alternatyvą, ir ta šoko terapija greitai praėjo, viskas grįžo į įprastas vėžes“, – sako „Deals On Wheels“ įkūrėjas.

Pašnekovas patikina, kad elektromobilių rinkoje krizės nebuvo.

Tik atsiradus elektromobiliams Lietuvoje, jų pirkėjams buvo siūloma nemažai paskatų – nuo finansinių iki galimybių nemokamai mieste statyti automobilius ar važiuoti viešajam transportui skirta juosta. Ar vėliau įsigijusiems elektromobilius dar bus taikomas tokios pat paskatos, ar jų sumažės?

„Europos Sąjunga yra iškėlusi tikslą, Lietuva taip pat prie jo prisidės, kad 2035 metais visi nauji parduodami automobiliai turėtų būti varomi nebe taršiais degalais – turėtų būti vien elektromobiliai. Kaip tą pasiekti? Yra du svertai, kuriais gali vadovautis politikai: skatinimas arba kokie nors draudimai, spaudimai. Skatinimas per įvairias subsidijų programas, paramas ir panašiai. Kitas dalykas – taršos mokesčiai, kurie jau yra, galbūt jie bus didinami, galbūt bus tam tikrų ribojimų, kaip įvažiuoti į tam tikras miesto dalis, kaip kai kuriuose Europos miestuose jau padaryta. Taigi svertai yra du. Ar pavėlavote, ar ne – sunku pasakyti, nes svertai, turbūt, dar ne visi išnaudoti. Nežinau, kiek per paskatas tai toliau bus daroma. Gali būti pereita prie griežtesnių etapų, kai likusius gyventojus vers per mokesčius ar taršos mokesčius rinktis tokias alternatyvas“, – sako T. Pulikas.

Vartotojai nori saugumo

L. Boguševičius teigia, kad kiekvienas vartotojas, kuris renkasi bet kokį produktą, visuomet nori saugumo jausmo. O elektromobilio kaina dar nėra patraukli kiekvienam vartotojui.

„Elektromobilis – žiūrėkite, kaip norite, yra gana brangi prekė. Bet kurioje šalyje tas automobilis iš esmės nėra pigus daiktas. Jei pažiūrėsime į bet kurią Europos Sąjungos šalį, kuri turi padoresnį elektromobilių skaičių, tai tas procentas praktiškai proporcingai lygus tam, kiek agresyvi valstybė buvo skatindama vartotojus. Labai mėgstu naudoti tokį juoda ir balta pavyzdį, tuomet visiems būna paprasta atskirti. Imame Norvegiją. Nebuvo agresyvesnės politikos visame pasaulyje: Norvegijoje yra žvėriški mokesčiai ir juos panaikino, buvo PVM lengvata, papildomos subsidijos, nemokamos stovėjimo aikštelės, įkrovimo stotelės, tai praktiškai tu turėtum būt idiotas, kad nepirktum elektromobilio Norvegijoje tiesiog elementariai sudėjęs skaičius. Norvegija savo tikslą – 50 procentų naujų elektromobilių – pasiekė per dvejus metus. Imame Lietuvą, kuri eina gana atsargiu, lėtapėdišku žingsniu, ir matome: buvo vienokios paramos – turėjome tam tikrą registracijų skaičių, pasikeitė paramos – turėjome dar vieną registracijų skaičių. 2023 metais verslas gavo PVM lengvatą iki tam tikros sumos – turime dar naują, šokantį registracijų skaičių. Tai labai aiškiai parodo, kad valstybės agresija į paramas siekiant rezultato yra absoliučiai lygi tam rezultatui“, – vardija L. Boguševičius.

Tiems, kurie svarsto, ar dar nepavėlavo įsigyti elektromobilio, pašnekovas primena, kad, kaip minėjo T. Pulikas, yra ne tik paskatų, bet ir suvaržymų, didinami mokesčiai, ir tai rodo ne tik Lietuvoje įvestas registracijos mokestis, bet ir kitų valstybių turimi taršos mokesčiai. O laukti, kol, galbūt, atsiras vandeniliu varomų automobilių, L. Boguševičius sako, tikrai neverta.

„Čia kaip naują telefoną pirkti. Nėra „gero laiko“. Tu niekada neturėsi geriausio, naujausio, nėra taip, kad nusipirksi ir bus geriausias pirkinys daug metų, nes telefonai gana dažnai keičiasi. Taigi niekada neturėsi naujausio ir švaistysi pinigus kiekvienais metais pirkdamas vos vos naujesnį daiktą už daugiau pinigų. Su mašinomis – lygiai tas pats. Nėra tobulo laiko. Nemanau, kad galima praleisti ar prašauti kažkur, tai tiesiog brangus pirkinys, kurį kažkuriuo metu įsigysi ir anksčiau ar vėliau visada bus vienodai geras arba blogas“, – teigia pašnekovas.

Banko atstovas T. Pulikas sako, kad paskatų Lietuvoje yra, o didesnių pokyčių kol kas nenumatyta.

„Labai jautėsi, kai atsirado paskatų, tuo metu tikrai buvo daugiau paskolų ir lizingų. Galiu pateikti pavyzdžių su Latvija. Pas juos, jei neklystu, 2022 metas buvo įvestos subsidijos. Iki tol elektromobilių buvo parduodama labai nedaug, pavieniai, visiškiems pionieriams, kam įdomios tokios technologijos. Dabar tie skaičiai auga ir tam tikrais mėnesiais jie lenkia ir mus, lietuvius. Latviai daugiau finansuoja elektromobilių“, – sako banko atstovas ir priduria, kad ir jie turi elektromobilių pirkimo skatinimo programą, taikomos mažesnės palūkanos nei įprastam automobiliui.
Anot pašnekovo, prie ekologiškesnio transporto prisideda ne tik valstybė, elektromobilių įsigijimą skatina ir verslas.

Skeptikų vis dar netrūksta, tačiau trūkumų pasitaiko visur

Į elektra varomų transporto priemonių įsigijimą dar skeptiškai žiūrinčių žmonių pasitikėjimo nedidina ir kartais socialiniuose tinkluose platinami šmaikštūs įrašai. Socialinių tinklų naudotojai neseniai pasidalino didžiulės spūsties iliustracija žiemos metu su prierašu „Sėkmės tiems, kam baigia išsikrauti baterija.“ Ar tai – ne mitas?

„Nėra buvę tokio dalyko, bet feisbukas tikrai žino, – nusijuokia automobilių pardavimo srityje besisukantis L. Boguševičius. – Nėra tobulo produkto. Tą paveikslėlį mačiau. Kai stovi pūgoje ir visiškai nejuda eismas, fiziškai negali dėl stichijos, bet koks vidaus degimo variklis naudoja gana daug degalų stovėdamas. Lygiai taip pat galima pasakyti – „sėkmės tiems, kam reikia įsipilti degalų“, nes tu taip pat negali pajudėti. Beje, degalų gali privežti, tai ir su generatoriumi tau gali automobilį įkrauti.“

Pašnekovas pabrėžia, kad nėra visiškai tobulo vieno dalyko. Visi vidaus degimo varikliai turi tam tikrų trūkumų: jiems taip pat gali pasibaigti degalai, įvykti gedimas, kaip ir kalbant apie elektromobilius. Vandenilis, kuris galėtų būti naudojamas ekologiškesniems automobiliams, yra itin sprogus.

Anot L. Boguševičiaus, bene pagrindinė elektromobilių problema, vos jiems atsiradus rinkoje, buvo kelionės atstumas. Dabar tokių automobilių gamintojai gerokai ištobulino technologijas ir savotiškomis lenktynėmis pasiekė itin aukštų rezultatų.

„Mes jau pasiekėme, kad nuvažiuojame 800 kilometrų viena įkrova, tai tikrai daug. Tai lygu vidaus degimo varikliu važiuojančiam kad ir dyzeliniam automobiliui. Dabar jau prasidės, turbūt, kitos lenktynės, kas tokį atstumą nuvažiuojantį elektromobilį pagamins pigiau, kaip kažkada buvo vidaus degimo variklių lenktynės dėl degalų sąnaudų, paskui prasidėjo lenktynės dėl kainos, kad būtų galima laimėti vartotoją. Taigi galioja tos pačios žaidimo taisyklės“, – vardija automobilių prekybos atstovas.

Neretai elektromobilis atsiranda kaip antra šeimos mašina

D. Noreikienė prisipažįsta, kad jų šeimoje iš dviejų turimų automobilių tik vienas elektromobilis, nors įsigijus pirmąjį užvaldė stiprios emocijos.

„Ta patirtis buvo tokia įspūdinga, kad jau tikrai planavome pirkti antrą, tik paskui pagalvojome, jog gal susilaikysime, planus atidėsime. Gal dar nepribrendo tas sprendimas, bet nėra rimtų priežasčių, dėl ko galėtume neturėti dviejų elektromobilių, jei jų nuvažiuojamas atstumas jau yra toks“, – atvirauja pašnekovė.

„Deals On Wheels“ įkūrėjas sako, kad tokie sprendimai šeimoje nėra reti, nes žmonės, kaip jis ir minėjo, nori saugumo jausmo, mat elektromobiliai vis dar gali turėti minusų dėl nuvažiuojamo atstumo, o kartais iškyla poreikis nuvažiuoti daugiau.

„Šiandien dar logiška turėti vieną ne elektromobilį. Labai trumpo laiko klausimas, kada ir antrasis bus elektromobilis, bet, mes, elektromobilių vėliavos nešėjai, nesmerkiame, nesakome, kad dabar visi turi būti. Ne. Neprivalo“, – teigia L. Boguševičius.

Elektromobiliai ir tarša

Elektromobilių privalumas pabrėžiamas dėl tvarumo, aplinkos neteršiančių variklių. Tačiau kalbant apie elektromobilius, būna, neminima kita pusė – gamybos procesas, kuriam vykti reikia išties nemažai ir iškastinio kuro, gamybos metu į aplinką išmetamo CO2 kiekio. Be to, elektromobiliams naudojamos baterijos turi ribotą galiojimo laiką, o tapusias atliekomis reikės kažkam saugiai tvarkyti.

„Kiek girdžiu, domiuosi, skaitau, tai, pavyzdžiai, tos baterijos tarnauja daug ilgiau, nei buvo tikėtasi. Tikrai kils klausimas, ar utilizuoti, ar perdirbti. Nesu tos srities ekspertas, bet, mano akimis, paties automobilio pagaminimas paprastesnis: ir mazgų, ir detalių visokių mažiau. Lieka tik baterijos klausimas, kur cheminių elementų daug daugiau nei paprastame automobilyje, bet, manau, nebūtų pasirinkta ta elektrifikacijos kryptis, jei nebūtų atlikta skaičiavimų ir įvertinimų, kad tai kryptis, kuria mums reikia judėti, – sako T. Pulikas. – Žiūrėdamas į priekį, matau didesnį iššūkį, – kiek rinka bus pasiruošusi tos elektros pagaminti, taip pat žaliosios elektros energijos. Žiūrėjau tokią studiją „Bloomberg“ apie tai, kad naftos išgavimo ir panaudojimo automobilių pramonėje pikas jau pasiektas ir turėtų mažėti, bet elektros – tik pradžia, kiek planuojama elektromobilių pagaminti ir kiek reikės elektros jiems aprūpinti, – man tai įdomu.“
Pašnekovas teigia, kad tam tikrai bus įdarbintos saulės ir vėjo elektrinės. Jų po energetinės krizės Lietuvoje padaugėjo, nemažai lietuvių ėmė rūpintis, kad galėtų elektrą gaminti patys.

Žmonių poreikiai kinta

„Saulės grąžos“ direktorė neslepia, kad sunku tiksliai prognozuoti elektros poreikį ateityje, tačiau akivaizdu, kad elektromobilių daugėja, kinta žmonių gyvenimo būdas, kinta ir elektros poreikiai.

„Mes tampame vis labiau susiję, vis labiau priklausomi nuo elektros tinklų – tiek vartojimo, tiek elektros atidavimo prasme. Manau, kalbant apie Lietuvą, per artimiausius metus būsime pajėgūs pasigaminti reikiamą elektros energijos kiekį, jei valstybė įdės pastangų įgyvendinti investicijas į tinklų plėtrą, kad būtų užtikrina galimybė prijungti saulės ir vėjo jėgaines. Rinkoje dalyviai yra pasiruošę, nusiteikę, tai jei veiksime pagal planą, bus įmanoma. Kam kartais kelia klausimų geografinė padėtis, ar pakanka saulės, ar yra vėjo, tai buvo paminėta Norvegija – šiaurės pusė, o veikia visokio pobūdžio elektrinės, taigi viskas yra įmanoma“, – sako D. Noreikienė.

Dar vienas postūmis iš elektromobilių gamintojų pusės – naujausi gaminiai kuriami taip, kad daugumą detalių būtų galima dar kartą panaudoti. L. Boguševičius sako, kad jau yra sukurtas modelis, pagal kurį 99 proc. detalių perdirbamos.

Pašnekovas patikina žinantis 3–4 startuolius, kurie iš panaudotų ir elektromobiliams nebetinkamų baterijų kuria savotiškas išorines baterijas namui, jose būtų galima saugoti saulės elektrinės pagamintą elektrą. Tiesa, kol kas sukurto gaminio dar nėra, tačiau procesas jau vyksta.

Tiek daugiabučio, tiek nuosavo namo gyventojai gali įsigyti saulės elektrinę, tad savo pagaminta elektra ir vieni, ir kiti gali naudotis įkraudami įsigytą elektromobilį.

„Vertiname, kad tai bus papildomai 3–4 kilovatai prie saulės elektrinės, bet priklauso nuo to, kiek nuvažiuoja, ypač jei toliau už miesto gyvena. Esmė ta, kad reikia numatyti žymiai didesnės galios saulės elektrinę, jog būtų padengtos vieno ar dviejų automobilių, šilumos siurblio arba kondicionierių sąnaudos, nes mes norime vis patogiau gyventi, tingime keltis ir kūrenti krosnį. Toks paprasčiausias sprendimas yra nuosavo namo gyventojams, jie gali elektrinę įsirengti ant stogo. Na, o daugiabučių gyventojams yra galimybė rinktis elektrinę iš saulės parko ir tada – inžinerinis sprendinys, kaip įsirengti įkrovimo stotelę ir panaudoti tą saulės energiją elektromobiliui įkrauti“, – sako D. Noreikienė.

„Aš pirmiausia įsirengiau elektrinę, kitas pirkinys buvo elektromobilis, viskas nuosekliai. Dėl stotelės dar nenusprendžiau, ar man ji būtina, nes jei krauni lėtai naktį, tai ir užtenka“, – atvirauja T. Pulikas.

Ar įmanoma visai atsisakyti automobilio?

Ar pakeisti dyzelinu arba benzinu varomą automobilį elektromobiliu yra tvarus sprendimas?

„Lietuvoje diskutuoti apie automobilių atsisakymą būtų ganėtinai keista dėl to, kad mūsų viešasis transportas nėra išvystytas patogiai. O kad būtų patogus, jis turėtų būti labai brangus. Mes neturime labai daug alternatyvų – yra troleibusai ir autobusai. Galėčiau lyginti su Londonu. Tai daugiamilijoninis miestas ir pirmose keliose zonose tikrai neapsimoka turėti automobilio, nes per ilgai trunka kelionė, bet viešasis transportas suplanuotas taip, kad beprotiškai patogu juo naudotis ir labai greitai nuvyksti iš taško A į tašką B. Reikia atkreipti dėmesį, kad bet kuris vartotojas rinksis patogiausią būdą. Šiandien vilniečiams ar kauniečiams patogiausias ir greičiausias kelionės būdas yra automobilis. Jei man kas nors pasakytų padaryti nuo manonamų tiesioginį metro į Vilnių, tai būtų faina, viskas, nuo rytojaus važiuoju metro. Ar tai optimalu miestui? Ne. Ar kiti mokesčių mokėtojai turėtų mokėti už mano nenormalų patogumą? Irgi ne“, – sako L. Boguševičius.

Pašnekovas paaiškina, kad kol miestų valdytojai neras būdo, kaip organizuoti viešąjį transportą, kuris vartotojams bus patogesnis už automobilį, tol pokyčiai sunkiai įmanomi.

„Esu linkusi pritarti, nes sunkiai įsivaizduoju, kad būtų galima Lietuvoje turėti patogesnį keliavimo būdą. Patogumas yra ne tik greitis“, – priduria D. Noreikienė.

Tie, kurie važinėja viešuoju transportu, puikiai žino, kad kartais ne itin maloniu oru autobuso ar troleibuso tenka laukti apie 20 minučių. Tai išties neretai žmonėms atima norą naudotis viešuoju transportu.

Viena viešojo transporto alternatyvų yra automobilio dalijimosi paslauga. Be to, tvarumo vedami žmonės kooperuojasi važiuoti vienu automobiliu bei paima pakeleivius ar bendradarbius.

Didmiesčiuose automobiliai jau nėra prabanga

Automobilių versle besisukantis L. Boguševičius sako, kad taip mažinti automobilių skaičių mieste išties logiška, tačiau šeimoms, kurių vaikai lanko darželius ar eina į pradines klases, vargu ar toks sprendimas būtų priimtinas.

„Tarkime, turi du vaikus. Jei važiuoja automobilio gale ant specialių kėdučių, tai nelabai ir prigriebsi kolegų, nes elementariai nėra vietos. Gražios idėjos sveikintina. Jei jos dar būtų ir lengviau įgyvendinamos, kodėl gi ne. Aš tikrai negulsiu kryžiumi tik dėl to, kad tai verslas ir pinigai, jei yra čia kažkokios logikos“, – įžvalgomis dalijasi L. Boguševičius.

Dauguma lietuvių neįsivaizduoja gyvenimo be automobilio. Visgi neretai pabrėžiama, kad Lietuvos automobilių parkas senas ir svarstoma, ar senų vidaus degimo variklio automobilių nepakeis seni elektromobiliai.

„Čia labai svarbu pabrėžti, kad mes turime seną automobilių parką ne dėl to, jog lietuviai labai mėgsta važinėti senomis mašinomis. Ne. Žmonės vairuoja tokius automobilius, kokius gali sau leisti. Nėra taip, kad iš malonumo visi susipirko senus automobilius. Turime tą suvokti, priimti. Ir, greičiausiai, bus daug senų elektromobilių. Vis dėlto, elektromobilis, kad ir senas, CO2 į gamtą neišmeta – vis tiek bus truputėlį geriau, nei yra šiandien“, – vardija pašnekovas.

Pokyčiai jau vyksta, tik reikia laiko

Anot L. Boguševičiaus, elektromobiliai turi mažiau detalių nei įprasti automobiliai su vidaus degimo varikliu, tad remonto mažiau – gamtai jis draugiškesnis.

Anot T. Puliko, darbe matomas paskolų poreikis rodo, kad galimybės žmonėms turėtų leisti įsigyti vis geresnius automobilius.

„Reikia suprasti, kad neatsitinka tai per pusę metų ar metus. Kartais ir dešimtmečiais užtrunka, tačiau, sakyčiau, visuomenės finansinė padėtis gerėja, galime sau leisti vis brangesnius, saugesnius automobilius. Natūralu, kad antrinė rinka bus, bet, manau, iki antrinės rinkos tų taršių benzininių ir dyzelinių automobilių rinka turės kažkur atsidurti. Ir tai užtruks. Turbūt, migruos kaip ir migravo tie pigesni automobiliai į Rytus. Užtruks tikrai ne metus“, – įvardija banko atstovas.

Skaičiuojama, kad visas pokytis, kada elektromobiliai pakeis automobilius su vidaus degimo varikliais, turėtų užtrukti apie 40–50 metų. Skaičiavimai pagrįsti tuo, kad vidutiniškai naujas įsigytas šeimos automobilis tarnauja apie 15 metų, o kai kurie nauji įsigyti automobiliai naudojami ir apie 20 metų. Manoma, kad pusę Lietuvos automobilių parko elektromobiliai turėtų sudaryti apie 2040-uosius metus.

Anot L. Boguševičiaus, atspėti ateitį išties labai sudėtinga, tad tikslių skaičiavimų pateikti neįmanoma.

O nauji vis modernesni elektromobiliai pasaulyje jau sparčiai veržiasi į rinką, kuriami įdomesni ir išmanesni modeliai, jie pristatomi plačiajai visuomenei. Amerikoje jau parduodamas naujausias „Teslos“ gaminys turėtų būti adaptuotas ir Europos rinkai. L. Boguševičius žada pats pristatyti europinį modelį, kai tik atsiras tokia galimybė.

Kokių sprendimų galima tikėtis po 100 metų?

„Nesulauksim tiek“, – šypteli T. Pulikas.

„Nemanau, kad važinėsimės. Manau, kad mes teleportuosimės, – pasvajoja L. Boguševičius. – Taip toli nuėjome per 100 metų. I pasaulinis karas buvo prieš 100 metų, tada apie puikiai važiuojančias transporto priemones dar net nelabai buvo kalbama, kaip ir apie kažkokius fantastinius lėktuvus. Tai, ką mes turime dabar, ir dabartinės technologijos mums leidžia viska daryti dar greičiau, kurti dar progresyviau. Manau, po 100 metų galėsime keliauti mintimis ir viskas bus daug paprasčiau.“