Taiko itin išskirtinį požiūrį į potencialų darbuotoją: įprasti būdai čia nebegalioja ^{išvardino principus, padėjusius versle pasiekti sėkmę}

Komanda reikia tikėti besąlygiškai, o geriausi specialistai – Lietuvoje

Pasak E. Šimelionienės, įmonė netruko suprasti, kad geriausi ir itin aukštos kvalifikacijos specialistai yra visai čia pat – Lietuvoje. Nors įmonės veiklos pradžioje daugelis dalykų buvo daroma pirmą kartą, komanda suprato, kad ne visuomet reikia geriausio iš geriausių specialisto. Tai – pirmoji taisyklė, kuri ir „užkūrė“ verslo sėkmę.

„Pavyzdžiui, vienos iš „Tesonet“ akceleratoriaus įmonių, „Nord Security“ investicijų pritraukimo procese irgi buvo pasvarstymų, kad galbūt reikėtų samdyti žmogų, kuris pasakytų, kaip viską reikia daryti. Galiausiai, išdrįsome ir viską padarėme savo vidinėmis jėgomis, neturėdami nė vieno žmogaus, kuris būtų tą dalyką padaręs nuo A iki Ž. Mums pasisekė ir tai mus iškėlė į kitą vidinės motyvacijos lygmenį.

Mes jau seniai supratome, kad vokiečiai nekuria geresnių technologinių produktų, amerikiečiai nepardavinėja jų geriau. Būdami čia Lietuvoje mes juos ir sukuriame, ir parduodame, ir laimime konkurencinėje kovoje. Mūsų ambicija yra siekiamybė, kuri yra labai didelė ir yra toli.

Pavyzdžiui, kai mes pradėjome kurti savo VPN produktą, negalvojome, kad reikia konkuruoti su kažkuo esančiu Lietuvoje ir Baltijos šalyse, mes iškart lygiavomės į tuo metu esančio rinkoje produkto lyderį. Buvome įsitikinę, kad su komanda galime sukurti geriausią produktą ir žinojome, kaip jį reikia parduoti“, – pabrėžia ji.

„Tesonet“ verslo plėtros vadovė Eglė Šimelionienė

© Asm. albumo nuotr.

Kaip pasakoja verslo plėtros specialistė, įmonėje labai stipri lyderystė, kuri veda visą komandą į priekį. Svarbu ir tai, kad ieškant naujų darbuotojų čia negalioja įprasti rinkos būdai, padedantys surasti tinkamą darbuotoją konkrečiai pozicijai. Kartais geram specialistui darbo vieta gali būti sukuriama.

„Prieš keletą metų pradėjome taikyti praktiką, kai pažinę kandidatų stiprybes, pagal jas sukuriame poziciją. Su žmogumi, turinčiu geriausias rekomendacijas, bet norinčiu pokyčių industrijoje ir veikloje, kalbame apie jo poreikius, bandome įsivaizduoti kokioje, net ir naujoje pozicijoje, žmogus išnaudos savo potencialą geriausiomis sąlygomis“, – sako E. Šimelionienė.

Padeda mandagus agresyvumas

Pasak pašnekovės, įmonė vadovaujasi ir įsitikinimu, kad jaučiant kompetencijų ar žinių stygių tam tikruose verslo vystymo etapuose – vis dėlto privalu prašyti pagalbos, nebijant, kad plėtros idėją kažkas pasisavins. Anot E. Šimelionienės, baimė čia nėra pagrįsta, o šiais laikais svarbu nebijoti kontaktuoti ir komunikuoti.

„Labai svarbu pripažinti, kad tu nežinai visko ir kai nežinai – nebijoti bandyti visų klausti, nes kai nebijai klausti – sutaupai laiko, labai greitai priimi sprendimus ir greičiau kuri inovatyvias idėjas. Versle padėti gali net ir socialinės medijos – mes galime kelių mygtukų paspaudimu susirasti reikiamus kontaktus ir juos užmegzti. Šiais laikais užtenka telefono numerio arba vardo ir pavardės. Gyvename tokioje mažoje šalyje, kurioje tikriausiai per du žmones gali susipažinti su daugeliu kitų reikalingų žmonių.

Mums irgi rašo, bet nebūtinai jiems visiems atrašome asmeniškai – kiek įmanoma bandome nukreipti, pasiūlyti, pasakyti, kad parašykite vienam ar kitam asmeniui, kuris galės padėti. Suprantame, kad patys užaugome, nes buvome drąsūs, todėl neuždarome durų ir kitiems. Svarbiausia nebijoti ir bandyti” , – sako ji.

© DELFI / Josvydas Elinskas

Paklausta, kaip neišsigąsti po pirmųjų užtrenktų durų, kai įmonės vadovas ar reikalingas kontaktas atsisako bendrauti ir dalintis patarimais, E. Šimelionienė sako – patikėkite, duris užtrenkia ir tiems, kurie turi gerą vardą rinkoje. Vis dėlto, net ir užsidarius vienoms durims – atsidaro kitos.

„Dabar mes jau esame tokioje pozicijoje, kai paprašius dažnai gauname rekomendacijų, informacijos, įžvalgų, todėl ir patys mielai tuo dalijamės. Bet tikrai yra buvę situacijų ir jų vis dar būna, kuomet patys atsiduriame už uždarų durų.

Tačiau mes visada buvome ir esame mandagiai agresyvūs. Prieš keletą savaičių užbaigėme sandorį, kurio derybos truko trejus metus. Prieš trejus metus didelė tarptautinė įmonė mums pasakė, jog nemato jokių priežasčių, dėl kurių turėtų keisti savo esamą partnerį – mūsų produkto konkurentą. Trejus metus pardavimų komanda ties tuo dirbo ir praėjusią savaitę mes pasirašėme kontraktą. Bandymai kartais tampa pergalėmis“, – pasakoja organizacijos atstovė.

Ne tik mąsto, bet ir veikia globaliai

Ir paskutinė, tačiau bene svarbiausia sėkmės recepto sudedamoji – globalus mąstymas. Populiarus ir tikriausiai daug kam žinomas posakis „think globally, act locally“ (liet. „mąstyk globaliai, veik lokaliai), padedantis auginti verslą ir siekti sėkmės, šioje įmonėje suprantamas netradiciškai.

Tai, anot įmonės atstovės, yra trečiasis principas, kuris organizacijai padeda pasiekti geriausius rezultatus ir aplenkti konkurentus. Nuo pat pirmos dienos prie komandos prisijungusiems darbuotojams čia sakoma – „mąstyk globaliai, veik globaliai“. Beveik visi produktai, kuriuos kuria ir į kuriuos investuoja įmonė, – iškart pristatomi užsienio rinkose.

„Šiandien vis dar labai daug žmonių, turinčių puikius produktus, ateina ir sako, kad jų produktas yra pardavinėjamas Lietuvoje ir dvejų metų perspektyvoje planuojama plėtra Baltijos šalyse, galbūt prijungiant Lenkiją. Iš tikrųjų didžioji dalis TOP Lietuvos technologijų verslų iš karto pradėjo savo kelionę užsienio rinkose. Tad labai svarbu ne tik mąstyti globaliai, bet ir iš karto eiti ir nebijoti“, – tikina E. Šimelionienė.

© Bendrovės archyvas

Norintiems tvirta koja žengti į užsienio rinkas, ir vėl sužiba ta pati E. Šimelionienės minėta svarbi taisyklė – ieškoti kontaktų žmogaus, kuris įsitvirtino užsienio rinkoje ir gali pasidalinti turimais patarimais ir patirtimis.

„Ir tai nebūtinai reiškia, kad jeigu aš esu picerijos tinklo savininkas Lietuvos regione, man būtinai reikia rasti kitą picerijos tinklą, kuris išplėtė savo verslą globaliu mastu. Taip nėra. Kūrimas ir investavimas į labai skirtingus produktus mums leido suprasti, kad nebūtinai mokant parduoti picas, tu nemokėsi parduoti telefono dėkliuko ar kito produkto. Ėjimo principai į užsienio rinką yra labai panašūs, kad ir kokį produktą pardavinėtumei.

Mes turime visus marketingo kanalus online, mums nebereikia važiuoti į Jungtines Amerikos Valstijas arba Vokietiją, norint ten kažką parduoti. Europos Sąjunga taip pat turi daugybę palengvinimų verslui, todėl tam tikra prasme Europos Sąjungą galėtume traktuoti kaip vieną rinką”, – įžvalgomis dalijasi ji.

Pašnekovė pasakoja, kad turint idėją žengti į užsienio rinkas, reikėtų to ir imtis. Jos nuomone, šimtą kartų apsvarsčius, kaip reikėtų daryti, spėji sugalvoti tūkstantį priežasčių, kodėl to daryti nereikėtų, o tuo metu visi kiti eina į priekį.

„Užsienio rinkose yra keli dalykai, į kuriuos turi atsižvelgti: kalba, kuria pardavinėji, o jeigu tau kažką reikia išsiųsti – logistika. Pasaulis yra atviras ir ten yra visai kitokios galimybės. Ir kai tai pabandai padaryti – padarytas klaidas atsveria turėtas tikslas, kurį tu galų gale pasieki.

Aš nežinau nė vienos kompanijos, kuriai išdrįsus iškart mąstyti ir veikti globaliai, tai nepavyko ar įmonė dėl to sustabdė veiklą. Yra tokių, kurios iš tam tikrų rinkų išėjo, bet jos niekada nebuvo tik Lietuvos bendrovės. Todėl norint tapti pasauliniu žaidėju – iškart ir turi mąstyti kaip pasaulinis žaidėjas. Mums tai pasiteisino ir tapo neatsiejama mūsų mąstymo dalimi“, – pokalbį užbaigia specialistė.

Eglės Šimelionienės pranešimą „Swedbank“ Smulkaus verslo akademijos atidaryme galite klausyti ČIA.