aA
Pasaulis keičiasi greičiau, nei spėjame pastebėti. Pokyčius akceleruoja technologinės naujovės, kurios stipriai plečia verslo galimybes. Pasak „Future Leadership“ inovacijų laboratorijos įkūrėjos ir vadovaujančios partnerės Justinos Klyvienės, anksčiau verslo aplinka buvo sudėtinga ir kompleksiška, greita, kaip „Ferrari“ automobilis. Vis dėlto, šį automobilį mes galime ir surinkti, ir išrinkti, o tai reiškia, kad versle procesai būdavo tokie, kuriuos mes galėjome nuspėti. Deja, šiandien tokios verslo aplinkos mes nebeturime – ji labiau panaši į atogrąžų mišką, kur viskas tarpusavyje labai susiję, kompleksiška, o pradėję iniciatyvas nelabai galime pasakyti, kur tai mus nuves. Šioje verslo aplinkoje veikiantys verslai susiduria su trimis pagrindiniais iššūkiais ir galimybėmis.
Verslo ateities signalai
Verslo ateities signalai
© DELFI montažas

Iššūkis ar galimybė?

Pirmiausia, kaip sako J. Klyvienė, mes gyvename klientų patirties amžiuje. Technologijoms vis labiau tobulėjant, vartotojai tikisi, kad patirtys užsisakant produktus, lankantis parduotuvėje ar naudojantis įvairiomis kitomis paslaugomis, bus labai malonios, be ilgai trunkančių sudėtingų procedūrų.

„Klientai išmoko naudotis „Amazon“, „Bolt“ ar visomis kitomis patogiomis sistemomis, ir jie visiems verslams kelia labai panašius lūkesčius: viskas turi būti paprasta, čia ir dabar, labai nesudėtinga. Netgi ir save galime pagauti, kad kai reikia kažką sudėtingai pildyti, jau reiškiame nepasitenkinimą. Čia slypi milžiniškos galimybės inovacijoms“, – sako ji.

Antra galimybė arba iššūkis, kaip aiškina specialistė, – duomenų analitika. Klientai, pasak jos, žino, kad apie juos renkama informacija, todėl tikisi, jog visos paslaugos bus pritaikytos jų asmeniniams poreikiams.

„Nuėjęs praktiškai bet kur: ar į medicinos įstaigą, ar pas bankininką, labai tikiesi, kad visos paslaugos ir produktai bus personalizuoti, tik jums vienam pritaikyti. Bet deja, tai daugeliui verslų vis dar yra didžiulis iššūkis, nes mes negalime tos analitikos taip lengvai ištraukti – dar negalime tų paslaugų pritaikyti. Čia bus didžiulė transformacija ateityje“, – aiškina pašnekovė.

Ir galiausiai, kaip pasakoja J. Klyvienė, šiandieninėje verslo aplinkoje kuriamos naujos inovacijos turi būti pritaikytos plačiam naudojimui, o ne konkrečiam sektoriui.

„Ar tai būtų transportas, ar gamyba, ar inžinerija. Inovacijos kuriamos tarp sektorių, ir mes į tai turime atkreipti dėmesį, kai kalbame apie naujus dalykus“, – teigia J. Klyvienė.

Justina Klyvienė
Justina Klyvienė
© DELFI / Karolina Pansevič

Pokyčiai intensyvės

Greitai besikeičianti aplinka ir kylantys iššūkiai verslininkams kelia klausimą: kaip inovuoti, kai negalime nuspėti ateities? J. Klyvienė pastebi, kad ir ekonominis sunkmetis prisideda prie abejonių, ar tikrai verta rizikuoti su inovacijomis.

„Aš net tikiu, kad kiekvienas iš jūsų daugelį kartų esate buvęs tokioje situacijoje, kai pas jus ateina žmonės ir sako: kada viskas sulėtės, kada mes turėsime strategiją ir galėsime ja vadovautis bent jau pusę metų, o ne kiekvieną ketvirtį keisime prioritetus? Greitas atsakymas būtų – niekada. Šie pokyčiai dar tik intensyvės. Šiandien mes gyvename tokiu metu, kai didžiulė technologinė kaita vyksta kas septynerius metus. Tada mes, kaip verslų savininkai, turime pradėti galvoti – kaip mums veikti šioje verslo aplinkoje ir kaip išmokti su tuo gyventi?

Kitas svarbus dalykas – mes galvojame, kad labai daug procesų skaitmenizavome ir kur čia dar galima judėti toliau? Tiesą sakant, skaitmenizacijoje mes dar esame tokiame tarsi priešaušryje. Viską, ką galima skaitmenizuoti, mes tikrai skaitmenizuosime. Ir net tai, ką jūs galvojate, kad neįmanoma, mes tikrai skaitmenizuosime per ateinantį dešimtmetį“, – aiškina pašnekovė.

Tad kaipgi veikti šioje aplinkoje ir kaip kurti inovacijas? Pirmiausia, specialistės teigimu, reikia žiūrėti į ateitį ir analizuoti signalus, kurie rodo terpę inovacijoms.

„Signalai, tai – ne mokslinė fantastika, o kažkur kitoje pasaulio šalyje, kitame pasaulio krašte, kažkokioje nišinėje įmonėje realiai pritaikyti sprendimai – kažkoks projektas, kuris mus prajuokina. Jeigu mes tik pažiūrėtume plačiau, kas, kur vyksta ir stengtumėmės ne išrasti dviratį, bet pagalvoti, kas jau yra padaryta, mes pamatytume, kiek daug signalų ir ateities galėtume pastebėti“, – sako ji.

Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
© Shutterstock

J. Klyvienė aiškina, kad pagal tai, kaip įmonės dirba su signalais ir tendencijomis, jos skirstomos į keturias pagrindines grupes. Pirmoji grupė yra tos įmonės, kurios abejoja inovacijų nauda, baiminasi recesijos ir ekonominio nuosmukio. Šios įmonės, pašnekovės teigimu, nepaiso rizikos ir nežiūri į ateitį bei tai, kaip keičiasi vartotojų lūkesčiai ir ko jie tikisi.

„Kita įmonių grupė yra tos įmonės, kurios aiškinasi klientų poreikius, analizuoja klientų patirtis, mokosi ir rimtai svarsto, ką su tuo galima padaryti: kaip sukurti geresnes prekes ar paslaugas, kaip jas patobulinti. Tai yra smalsios įmonės, jų žiūrėjimo į ateitį horizontas yra šiek tiek ilgesnis. Trečia kompanijų grupė – tos įmonės, kur dalis darbuotojų intensyviai dirba su tendencijomis ir signalais: jie analizuoja, kuria scenarijus, prognozes, žiūri, kas gali pasikeisti.

Ketvirtoje grupėje yra tos kompanijos, kurios su ateities signalais ir tendencijomis žaidžia kaip savo smėlio dėžėje. Tai reiškia, yra kuriami skirtingi scenarijai – nuo pačio pozityviausio, iki pačio blogiausio, valdybos ir vadovų komandos galvoja, ką su tuo galima daryti. Tad štai trečios ir ketvirtos grupių įmonės uždirba 33 procentais daugiau“, – pastebi verslus konsultuojanti moteris.

Šiandienos keisti sprendimai – rytojaus ateitis

Tad kokie yra šiandienos signalai ir ką jie mums signalizuoja? Pirmasis signalas, kurį pastebėjo pašnekovė, atkeliauja iš Švedijos. Kaip pasakoja J. Klyvienė, čia „Felix Klimatbutiken“ parduotuvėje kiekvienas klientas gali atsiskaityti už produktus savo turimu anglies biudžetu. Savaitinis kiekvieno asmens biudžetas – 18,6 kg, o prekių kaina priklauso nuo produkto pagaminimui reikalingo CO2 kiekio, pavyzdžius, pomidorams reikia 0,2 CO2e/kg.

„Tai jeigu jūs esate mėsos mylėtojai, tą savaitę negalėsite labai daug produktų nusipirkti, nes mėsai pagaminti reikia daug anglies dioksido. Jeigu renkatės augalinės kilmės produktus, tą savaitę galėsite nemažai dalykų įsigyti. Ir tai yra signalas ir tendencija, kuri parodo, kad kaip mes gyvename, tokią kainą ir mokame. Tai nėra vienintelis su tuo susijęs signalas. Draudimo bendrovės prie automobilių montuoja daviklius ir jeigu mes esame agresyvūs vairuotojai – mūsų draudimas kainuoja daugiau. Jeigu mes esame sąžiningi, geri vairuotojai – mūsų draudimas kainuoja mažiau.

Netgi visiškai ne senas pavyzdys yra tai, kad vienas bankas pradėjo taikyti tokį mechanizmą – kai jūs įsigyjate prekes bet kokioje parduotuvėje, jie dalį jūsų sumos iš karto investuoja į tos įmonės akcijas. Visa tai rodo keletą dalykų: pirmiausia, kad mūsų elgesys lemia, kokią kainą mes mokame, o antra – visos šios priemonės iš dalies įrodo, kaip mes kitaip galime kovoti su klimato kaita. Tad galime savęs paklausti, kas mums iš to, ką mes galime iš to pasiimti“, – pasakoja J. Klyvienė.

klimatbutiken.com
klimatbutiken.com
© Ekrano nuotr.

Kitas įdomus signalas ir tendencijų grupė atkeliauja iš pandeminio laikotarpio. Šį ji pavadino gijimo menu ir aiškina, kad ateityje mes vis labiau kalbėsime apie psichologinę sveikatą ir gerovę organizacijose. Būtent pastaroji vis dažniau tampa kasdiene įmonių praktika – daugelis dėliodami metų strategijas ieško būdų, kaip tai inkorporuoti bendroje veikloje. Tačiau yra kompanijų, kurios žengia dar didesnį žingsnį į priekį.

„Vienas šokolado gamintojas akivaizdžiai teigia, kad cukrus kenkia jūsų sveikatai, todėl pradėjo specialiai ženklinti, kiek cukraus yra kiekvienoje plytelėje ir netgi sąmoningai siekia įvesti cukrų ribojančius įstatymus. Ką tai rodo? Kad mes kaip verslai pradedame siekti didesnių tikslų už save. Tai nėra vienintelis pavyzdys.

Tikrai praėjusiais metais girdėjote, kad „Patagonia“ pardavė savo visas akcijas fondui ir nuo šiol jie visus savo sprendimus priims pagal tai, kiek tai yra naudinga Žemei. Tai mums rodo, kad mes išeiname tik iš pelno generavimo, nes žmonės, darbuotojai ir mūsų talentai vis dažniau klausia, kokį didesnį tikslą už save mes turime“, – tendencijomis dalijasi pašnekovė.

„Tony's Chocolonely“
„Tony's Chocolonely“
© Organizacijos nuotr.

Dar viena įdomi tendencija ir signalas – „Unregular Pizza“ kompanijos pavyzdys. Šioji už jų keptas itališkas picas pandemijos metu leido atsiskaityti savo namuose pagamintu maistu.

„Jie bando inovuoti šimtmečius nekeistą mainų konceptą. Ir vėlgi, tai nėra vienintelis pavyzdys pasaulyje. Mes vis labiau pradėsime klausti savęs, ar tikrai už prekes ir paslaugas galime atsiskaityti tik pinigais ir ar tai yra vienintele atsiskaitymo priemonė? Žmonės nori atsiskaityti savo skiriamu dėmesiu, laiku, kompetencijomis. Amsterdame netgi sukurta visa platforma, kur galima atsiskaityti kambariniais augalais ir panašiais dalykais“, – pasakoja pašnekovė.

„Unregular Pizza“
„Unregular Pizza“
© Organizacijos nuotr.

Technologinės naujovės

Dar vienas ryškus signalas, kurį pastebi J. Klyvienė, atkeliauja iš praėjusių metų mados pasaulio. Tai – „Coperni“ kolekcijos pristatymas, kurio metu ant supermodelio Bellos Hadid nuogo kūno per 10 minučių buvo nupurkšta daugkartinio naudojimo, neturinti didelio poveikio gamtai suknelė.

„Tai man irgi yra toks labai labai didelis signalas apie tai, kur mes einame su mados industrija ir kad pasibaigs laikai suplyšusių sagų ar per didelių kelnių, nes mes galėsime visada būti madingiausiais – rūbai galės būti pritaikyti mums, idealiai tinkantys. Ir čia kalbame ne tik apie technologijas, bet ir apie besikeičiančius verslo modelius, nes vis daugiau kompanijų savęs klausia – kam jums iš viso turėti tas pilnas spintas rūbų, iš kurių tik keletą nešiojate?

Gal galima užsisakyti ir tiesiog kiekvieną mėnesį gauti naujausias technologijas atitinkančius, moderniausius, be poveikio gamtai ar sportinius batelius, ar maikutes, ar kažką kito? Visa tai jau rodo besikeičiančius vartotojų lūkesčius ir tai, ko jie tikisi iš verslų“, – sako ji.

Bella Hadid su purškiama suknele
Bella Hadid su purškiama suknele
© AFP/ Scanpix

Reikšmingų signalų galima pastebėti ir medicinos srityje. Likus kelioms savaitėms iki pandemija atkeliavo į Lietuvą, Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) paskelbė, kad atidarys virtualią ligoninę regione, tačiau tai liko tik JAE planuose.

Nepaisant to, pasak J. Klyvienės, šį konceptą sėkmingai įgyvendinti pavyko Australijai, kuri ne tik atidarė, bet ir sulaukė labai pozityvių rezultatų bei gerų atsiliepimų iš gydytojų bei slaugytojų, kurie tikino, kad vietoje to, jog žmonės sėdėtų ligoninės koridoriuose, kuriuose apstu sergančių COVID-19 infekcija, jie gali gydytis namuose ar izoliacijos viešbučiuose. Medikai tokių pacientų būklę nuolat stebėjo monitoriuose, galėdavo keletą kartų per dieną paskambinti, pritaikyti medikamentus.

„Ir man atrodo, kad medicinoje vyksta panaši transformacija, kaip kažkada vyko bankininkystės srityje. Man teko šioje srityje dirbti ir kai aš pradėjau, klientus aptarnaudavome su tam tikromis pertvaromis nuo jų, buvo daug grynųjų pinigų, bet netruko praeiti kokie 7–8 metai ir bankas atrodo visiškai kitaip – nuostabus ofisas, kur pavaišina kava, beveik nebėra grynųjų pinigų.

Tai man tai labai panašų į medicinos sritį. Po keletos metų vizitą pas gydytoją mes vertinsime taip, kad beveik nėra ten ko eiti – šiandien jau yra technologijos, leidžiančios viską padaryti namuose: nuo echoskopijos nėštumo metu iki ankstyvos stadijos vėžio diagnostikos ir panašių dalykų. Tai yra jau šiandien veikiantys sprendimai ir technologijos“, – pasakoja ji.

Ir paskutinis, bet tikrai ne prasčiausias signalas – kuriantis dirbtinis intelektas. Pasak J. Klyvienės, dirbtinis intelektas yra geriausias mūsų asistentas – nuo žodžių pavertimo paveikslėliais, nuo atskirų programų, kurios sukuria tekstus, iki paprasčiausių avatarų, animuojančių mūsų išvaizdą socialiniuose tinkluose.

„Vienas bankas, suprasdamas, kad dabar vyksta recesijos metai, žmonės tikrai skaičiuoja ir žiūri, kur išleidžia pinigus, sukūrė programėlę, kuri gali prognozuoti, kada jums gali reikėti piltis kurą. Kai ateina ta diena, ji gali pasakyti, kur mieste pigiausias kuras, kad mums, kaip vartotojams, nereikėtų galvoti.

Tad pastaruoju metu girdžiu iš pasaulinių prekės ženklų, kad lyderystė iš „Excelio“, kur mes pasakome, kas buvo, tikrai yra nueinanti tendencija ir artimiausiais metais mes tikrai, kaip lyderiai, viską prognozuosime į priekį: kokie klientai norėjo pakeisti mūsų prekės ženklą į kitą, ką mes kaip lyderiai padarėme, kad juos sustabdytume ir kokių veiksmų ėmėmės“, – aiškina pašnekovė.

Dirbtinis intelektas
Dirbtinis intelektas
© Shutterstock nuotr.


Svarbiausia – imtis iniciatyvos

Pasak J. Klyvienės, ateities prognozė yra šiaurinė žvaigždė įmonėje, kur analizuodami šiandienos pokyčius galime preliminariai prognozuoti, kaip keisis vartotojų lūkesčiai, kokios technologijos, tikėtina, populiarės. Todėl ji aiškina, kad savęs klausdami keletos pagrindinių klausimų, galime suformuluoti ateities viziją ir perspektyvą.

„Kas taps labiau įprasta per ateinančius metus? Aš sau atsakau, kad turbūt vis labiau bus įprasta žinoti į priekį, kas nutiks – kada tiksliai grįši namo, nes „Waze“ programėlėje gali pasižiūrėti, kas nutiks su klientais ir pan. Kas taps mažiau įprasta? Man asmeniškai atrodo, kad mažiau įprastas taps žmogus procese, nes mes ir šiandien nustebtume, jeigu reikėtų kviestis taksi ne per programėlę, o skambinti operatoriui. Nors prieš keletą metų tai buvo visiškai normali praktika mūsų kasdienybėje, bet tai taip akceleruojasi ir keičiasi, kad šiandien jau tikrai atrodo keista.

Kas taps įmanoma per ateinančius 10 metų? Manau, kad tikrai daug dalykų mus nustebins ir aš maniau, kad vieni dalykai tikrai bus neįmanomi, bet buvo sukurti praėjusiais metais ir tapo įmanomi, tai čia savęs galite paklausti – kokios naujos problemos iškils, kokių naujų reguliavimų reikės? Visos šios tendencijos suponuoja ne tik gerus dalykus, bet ir tam tikrus iššūkius, apie kuriuos mes turime kaip verslo lyderiai iš anksto galvoti.

Ir galiausiai – kas nustebins žmones ir mūsų verslus? Kokią ateitį mes norime sukurti? Aš tikiuosi, kad visi jūs norite sukurti tikrai gražią Lietuvą, įdomias įmones, didelius ir augančius verslus. Linkiu, kad visos tos tendencijos virstų realybe ir tikrai pamatytume geresnį verslą Lietuvoje“, – sako ji.

Justinos Klyvienės pranešimą „Swedbank“ Smulkaus verslo akademijos atidaryme galite klausyti ČIA.

Specialusis projektas „Smulkaus verslo akademija“
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(6 žmonės įvertino)
2.8333

Top naujienos

Kita skandalingos daugiabučių statybų Vilniuje istorijos pusė: NT vystytojas teigia, kad mainais už ramybę iš jo prašyta buto (1)

Vienas garsiausiai per Lietuvą nuvilnijusių NT vystymo skandalų pernai buvo dėl daugiabučių...

Karas Ukrainoje. Žiniasklaida: JAV pasiūlymas dėl karo pabaigos iškart atmestas analitikai: didysis Rusijos puolimas baigsis anksti ir nebus sėkmingas

Rusijos okupantai dabar yra pasiekę tam tikrą etapą, kai Rusijos strateginis pralaimėjimas jau...

Dėl tankų Ukrainai – isteriška Putino reakcija (2)

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas isteriškai sureagavo į Vakarų sprendimą Ukrainos kariams...

Profesorė – apie lytinę infekciją, kuria per gyvenimą užsikrečia 80 proc. žmonių: dabar apsisaugoti bus lengviau (1)

Nuo šios savaitės – naujovė ligų prevencijoje. Nuo žmogaus papilomos viruso pradėti skiepyti...

Leidykla „Liūtai ne avys“

Mikrobioma ir jos ryšys su svoriu: nutukimą galima diagnozuoti žmonėms, kurie net nelaiko savęs stambiais

Vadinamoji vakarietiška dieta, kurios racione gausu riebaus, sunkaus maisto, įvairių priedų ir...

Verslininkė Dovilė lietuviams siūlo į kasdien naudojamus daiktus pažvelgti kitomis akimis: panašėjame į skandinavus

Kokybiškas miegas – vienas iš laimingo gyvenimo ingredientų. Miegas padeda užtikrinti imuninės...

Verslas PliusBloomberg News

Putino karo mašina gelbsti Rusijos pramonę nuo stagnacijos

Klestinti amunicijos gamyba gelbsti nuo sąstingio visą Rusijos pramonę, kompensuodama tarptautinių...

Su Valančiūnu susidūręs Dončičius patyrė traumą

Naujojo Orleano „Pelicans“ (26/27) svečiuose 106:111 (22:40, 21:30, 33:25, 30:16) nusileido...

Įvertinimas: Domantas Sabonis trečiąkart iš eilės žais „Visų žvaigždžių“ rungtynėse

Domantas Sabonis išrinktas į „Visų žvaigždžių“ Vakarų konferencijos komandos atsarginių...