aA
Kad viename populiariausių Vilniuje Halės turguje įsikūrusioje degustacinėje krautuvėlėje „Roots“ parduodama produkcija – užkandžiai, vynai ir pagardai – nėra pigi ir kasdienė, šios išskirtinės vietos įkūrėja Redita Vadeikė neslepia.
© DELFI / Andrius Ufartas

Vis dėlto daugiau nei 20 eurų už kilogramą kainuojantys sūriai, už 5-7 eurus parduodami medaus indeliai ar 11-15 eurų įvertinti uogų vyno buteliai randa savo pirkėją. Ir jis pasirengęs tiek mokėti ne už iš Vakarų Europos atkeliavusią, o lietuvišką produkciją.

Surinko mėgstamus produktus į vieną vietą

Išskirtiniai lietuviški produktai vienoje vietoje – būtent tokia ir buvo vaikelio susilaukusios R. Vadeikės idėja. Su kulinarija ar maisto produktais profesionaliai nesusidūrusi moteris nusprendė kilus idėjai atidaryti parduotuvėlę nedvejoti. Drąsi moteris prisipažįsta, kad baisu jai visai nebuvo, ir savo idėją realizuoti nusprendė viena, be partnerių.

„Viskas prasidėjo natūraliai. Tiesiog visą laiką dirbau labiau administracinį, projektų valdymo darbą, bet motinystei atėjus norėjosi papildomos veiklos. Pati mėgau įvairius skanius produktus, jų pradėjo atsirasti ir Lietuvoje, todėl gimė tokia mintis – surinkti juos į vieną vietą, – prisiminė moteris. – Idėjai kilus ėmiau ir viską dariau kuo greičiau, nes manau, kad sugalvojus reikia ją kuo greičiau įgyvendinti, kitaip kažkas kitas gali tai padaryti, arba tiesiog praeis laikas ir nebebus nei noro, nei etapo. Ir viskas.“

Taip atsirado jos įkurta degustacinė lietuviškų produktų krautuvėlė „Roots“ (angl. šaknys), Halės turguje veikianti jau beveik metus – nuo 2016 m. gegužės. Šiuo metu joje dirba Reditos mama. Kaip pasakojo pašnekovė, ši parduotuvėlė ir turėtų likti vienintele – verslo plėsti ji neketina, nes joje parduodama produkcija yra „brangi ir nėra kasdienė – ji pasimėgavimui, skonio atradimui, šventėms, sau ir kitiems.“

Yra ir besipiktinančių kainomis

Pašnekovė pasakojo, kad parduotuvėlėje atsidūrė ir jos anksčiau pamėgti produktai. Joje galima įsigyti gėrimų, pieno, mėsos produktų, medaus, džemo, aliejaus. Pašnekovė neslepia – produktų kainos nėra mažos ir dėl to sulaukiama ir kai kurių pirkėjų nuostabos.

„Vynai, pavyzdžiui, atkeliauja iš Zarasų, Lietuvos šiaurės, Aukštaitijos, turime labai daug sūrių iš Dzūkijos, dalį – iš Šiaulių krašto, iš įvairiausių Lietuvos vietovių, kaimelių. Iš tikrųjų labai smagu ir norisi prisidėti prie to, kad atsirastų žmonių, kurie norėtų kokybiškai daryti kažkokį konkretų produktą ir jį ištobulinti „iki negalėjimo“ gerai. Mes mokame pakankamai didelę kainą už tą produkciją tam, kad gamintojas iš tikrųjų jaustų vertę jį gamindamas. Dėl to ta galutinė kaina ir gaunasi brangi, bet tai ir yra vertė“, – kalbėjo pašnekovė. Tiesa, kol kas sudaryti žemėlapio, kurioje Lietuvoje dalyje yra daugiausiai vieno ar kito gaminio profesionalų, ji nenori – per anksti.

Pusė litro ožkos ar karvės pieno jogurto parduotuvėlėje galima įsigyti už 2,1-3,1 euro, pavyzdžiui, kilogramas avies pieno, brandinto sūrio ar sūrio su pipirais, mėlynuoju pelėsiu kainuoja 20,8-29,6 eurų. Kilogramas aštrių vytintų avienos dešrelių – 29,7 euro, vytintų jautienos dešrelių – 25,9 euro. Už kumpelius teks sumokėti 32,7 euro.

Brangiai pasiūlė lietuviškus produktus ir susilaukė pasisekimo
© DELFI / Andrius Ufartas

Lietuviškas grikių, liepų, kreminis medus ar medus su riešutais kainuoja 4,9-6,9 euro, uogų vyno butelis – 11,5-14,7 euro.

Redita neslepia, kad atsiranda ir besistebinčių, kaip lietuviška produkcija gali tiek kainuoti.

„Mes negalime paprieštarauti, bet tai yra natūralu, nes mūsų rinka yra tikrai maža. Vartotojui, aišku, neturėtų dėl tokių dalykų skaudėti galvos, čia labiau prekybininko ir gamintojo galvos skausmas, bet taip yra – rinka labai maža ir savininkas negali realizuoti tiek tos produkcijos, kad galėtų padoriai ir oriai gyventi. Todėl galutinė kaina ir gaunasi ne maža“, – sakė pašnekovė.

Ji pastebėjo, kad krautuvėlėje parduodamus produktus pagaminti reikia įgūdžių, žinių, technologijų, patirties, kuri neatsiranda per kelias dienas.

Kaip pasakojo Redita, apsilankę parduotuvėje žmonės vidutiniškai išleidžia 10-15 eurų, bet išleistą sumą lemia požiūris.

„Galima nusipirkti prastos kokybės sūrio kilogramą ir jį visą suvalgyti, o galima nusipirkti ir mažą gabaliuką, tiesiog paskanavimui. Vienu atveju, tam tikriems dalykams perkame tokius dalykus, kitu – kitokius. Ar mes kepurę su kojine lyginsime? Kiekvienas atlieka skirtingą funkciją“, – sakė pašnekovė, neslepianti, kad jos parduotuvėje lietuviškas sūris gali kainuoti ir brangiau už prekybos centre parduodamą prancūzišką ar itališką gaminį.

Rodo, koks yra lietuviškas gurmė maistas

Pasak Reditos, parduotuvėlėje siekiama pasiūlyti ne kuo daugiau lietuviškų gaminių, o kuo kokybiškesnius produktus, ieškoti derinių, geriausių skonių, plėsti, pažindinti vartotoją su išskirtiniais lietuviškais produktais, apie kurį mažai kas žino.

„Turbūt laikas padarė įtaką ir gaminančių gerus ir lietuviškus produktus netgi trūksta. Mes galėtume realizuoti daug daugiau produkcijos, bet neturime tokios tradicijos kaip Vakarų šalys – Italija, Prancūzija, kai šeimos karta iš kartos gamina tik vieną produktą, pavyzdžiui, vyndariai, sūrininkai, duonkepiai. Jie gamina jį taip gerai, kad ir elitas, ir geriausi restoranai juos užsisako ir jais mėgaujasi. Pas mus tokios tradicijos kol kas nėra. Ji po truputį auga ir tai tikrai džiugu“, – kalbėjo pašnekovė.

Moters teigimu, nėra taip, kad lietuviai vengtų pirkti išskirtinę lietuvišką produkciją.

„Aišku, produktai išskirtiniai, gal kai kurių skonis ne visiems iš pradžių patinka, bet, žinot, alyvuoges gal irgi ne iš karto pradėjome valgyti. Lygiai taip pat ir su kai kuriais brandintais sūriais – žmonės gal ne visada iš karto supranta jų vertę ar kodėl jie vertingi, kodėl jie tokie brangūs, ar tas skonis ne visiems patinka, bet tie, kurie daugiau pakeliavę, pamatę daugiau pasaulio, truputį kitaip žiūri“, – pastebėjo įkūrėja.

Brangiai pasiūlė lietuviškus produktus ir susilaukė pasisekimo
© DELFI / Andrius Ufartas

Turgus Lietuvoje atgimsta

Krautuvėlė jau turi ir susiformavusį savo pirkėjų ratą, produktus iš jos užsako ir restoranai. Vis dėlto išskirti, kokie produktai yra mėgiamiausi, sudėtinga. Kaip pasakojo Redita, itin populiari prekė – sūriai, lietuviški uogų vynai, dovanų žmonės mielai perka ir midų ar lietuvišką duoną. Žmonėms labai įdomu paragauti ir legendinio pienų vyno.

„Nuolat jaučiu nuostabą ir pasididžiavimą, kad ir mes galime puikiai ir skaniai pagaminti įvairiausių kokybiškų produktų, taip yra kaskart atradus kokybišką produktą ar sugalvojus kažkokią koncepciją. Mes patys, pavyzdžiui, sugalvojome ir gaminame „makarūnsus“ (angl. macaroon; tai prancūziškas migdolinis pyragaitis) su subrandintu ožkos sūriu, 5 mėn. brandintu karvės sūriu“, – sakė pašnekovė. Vienas toks pyragaitis parduotuvėlėje kainuoja 1,5 euro.

Ar tai, kad parduotuvėlė įsikūrusi turguje, nepadidina konkurencijos dėl pirkėjų su kitais prekeiviais? Moteris su tokia mintimi sutikti nenorėtų, jos manymu, yra atvirkščiai.

„Gyventojui svarbu patogumas – jam aktualu atėjus į vieną vietą gauti kuo platesnį produktų asortimentą, kai yra mėsos gamintojas, geras daržovių prekeivis, geras sūrio pardavėjas. Tai ir patraukia pirkėjus ateiti“, – kalbėjo pašnekovė, pastebėjusi, kad turgų Lietuvoje laukia atgimimas.

Pasak jos, ši prekybos vieta labai skiriasi nuo įprastų prekybos centrų.

„Prekybos centrų funkcija yra viena, o turgų – visai kita. Ten tiesiog ateini, kiekvieną dieną – kaip šou, tai yra visai kiti potyriai. Atgavus nepriklausomybę, visi puolėme į prekybos centrus, o dabar po truputį žmonės vėl pradeda eiti į turgus“, – sakė ji.

Brangiai pasiūlė lietuviškus produktus ir susilaukė pasisekimo
© DELFI / Andrius Ufartas

Nevengia ir „Coca-colos“

Ar lietuviškų produktų krautuvėlės įkūrėjos namuose – vien gimtinėje gaminti produktai? Tikrai ne. Moteris neslepia, kad jos tikslas nėra išstumti iš rinkos kitus produktus, o ji pati geria ir „Cocą-colą“. Pašnekovės manymu, jos parduotuvėlėje parduodami produktai atlieka kitą funkcija – yra skirti pasimėgauti, pristatyti, atstovauti šalį.

„Aš lygiai taip pat ir pati dažnai pasvajoju, kaip būtų dabar skanu su kava tą „makarūnsą“ suvalgyti, nes jis tikrai nuostabus ir išskirtinis, bet jis nekonkuruoja su ta pačia „Coca-cola. Jos kitokia funkcija“, – sakė ji.

Moters teigimu, išskirtinė lietuviška produkcija tikrai turi ateitį. Tiesa, jos klestėjimo dar reiks palaukti.

„Tam, kad didžiuotumeisi, turi būti kuo didžiuotis, turi būti tų gaminių, turi susidaryti kritinė gamintojų masė, natūrali jų vidinė konkurencija, turi būti duodama žinia patiems gamintojams, kad jie turi gaminti tokius produktus. Tokie dalykai neįvyksta iš karto, bet jie po truputį auga. Manau, kad kiekviena sveika valstybė didžiuojasi savo produktais ir juo labiau skatina ir svečius ragauti, degustuoti. Mano manymu, čia labai plati sfera ir yra ką veikti ir nuveikti“, – kalbėjo pašnekovė.

Kaip pradėti verslą?

Pati Redita parduotuvėlę įkūrė paprasčiausiai sugalvojusi, kad tokia idėją reikia realizuoti. Per daug laukti ji nerekomenduoja ir kitiems.

„Reikia tiesiog daryti, nes jeigu nedarai, laikas eina ir praeina, atsiranda kitų dalykų, kurie jau tampa prioritetiniais. Dėl verslo kūrimo, jeigu išvis neturi šioje srityje jokios patirties, manau, įvairios institucijos turi patarimų, konsultantus, ir verslo planus galima atsisiųsti. Turbūt tikslingiausia ir būtų rašyti verslo planą, kalbinti, kalbėtis, ieškoti panašių verslų idėjų, kalbinti jų vykdytojus, susirinkti kuo daugiau informacijos ir tiesiog daryti“, – sakė ji.

Tiesa, moteris neslėpė, kad Lietuvoje kurti smulkų verslą – nelengva, o kone pagrindinė kliūtis yra rinkos dydis. Dėl to verslininkai turi taikstytis su mažomis pajamomis ir apyvarta.

„Tiems, kurie pradeda, iš karto rekomenduočiau kokius 3-4 kartus mažinti planuojamas pajamas, nes maža mūsų rinka, ypač mažai žmonių, kurie gali gerus produktus pirkti“, – neslėpė pašnekovė, pastebėjusi, kad iš anksto reikia ir užtikrinti apyvartines lėšas būsimam verslui.

Kitas patarimas – turėti planą ir nuosekliai jo laikytis:

„Jeigu kažkas darytų tokį patį verslą kaip ir aš, siūlyčiau iš karto susiplanavus to ir laikytis, nes versle galimybių yra 1000, o tu turi šią akimirką pasirinkti vieną. Tai gal ir yra sudėtingiausia“.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Liberalų krizė apima visą Lietuvą: Pagėgiuose spaudžiama ranka Komskiui, Klaipėdoje bręsta skilimas (29)

Liberalų sąjūdžio Pagėgių skyrius subyrėjo – didžioji dauguma nusprendė trauktis iš...

Atlygis už neryžtingumą: ką Putinui davė „neveiksmingos“ sankcijos (58)

Nepaisant to, kad iš esmės kiekvieną savaitę galima išgirsti apie naujas sankcijas Rusijai arba...

Įspėjimas pirkėjams: apžiūrėkite įsigytus vaisius, nes juose gali būti adatų (76)

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) įspėja vartotojus būti budrius – šalies...

Garsus britų ekspertas apie pergudrautą Maskvą: užklupome juos nelauktai (111)

Sankt Peterburgo naujienų portalas „Fontanka.ru“ paskelbė trečio įtariamojo Sergejaus...

Kitą sekmadienį vėl suksime laikrodžius (92)

Kitą sekmadienį, spalio 28 dieną, 4 valandą nakties persuksime laikrodžius viena valanda atgal ir...

Pravieniškėse veikusio nusikalstamo susivienijimo byla nebus grąžinta prokuratūrai (3)

Vilniaus apygardos teismas penktadienį paskelbė, kad negrąžina prokuratūrai bylos dėl...

Menas viešosiose erdvėse tampa konfliktų priežastimi: ar jo išvis reikia? Iš MO muziejaus atidarymo

Menas, rodomas viešosiose erdvėse, pasiekia platesnę auditoriją nei rodomas muziejuje, bet jis...

Su Gražuliu pas notarę dėl vaiko išlaikymo susitikusi Birutė neatsistebi: vaizdelis buvo kaip iš „TV pagalbos“ (182)

Skandalą dėl savo nesantuokinio ir iš pradžių slėpto vaikelio Lietuvoje sukėlęs politikas...

Rudenį namai pakvimpa pyragais: 3 receptai, kurie sušildys

Geras filmas ar knyga, garuojantis puodelis arbatos ir nuostabaus skonio pyragas . Argi tai neskamba...