55 valstybės – tiek paprašytas suskaičiuoti, kurią pasaulio dalį yra apkeliavęs, įvardino Simonas Teškevičius, kurį drąsiai galima vadinti keliautoju, o dabar jau – ir kelionių organizatoriumi kitiems.
Foto / Simonas Teškevičius
© Foto / Simonas Teškevičius

Nors jis pats juokauja, kad tai – ketvirtadalis Žemės rutulio, o svajonėse dar – ir Pietų Amerika, Uganda, Mozambikas, vaikinui tikrai pakanka patirties dalyti patarimus kitiems keliautojams, pavyzdžiui, kokia didžiausia jų daroma klaida ar kiek reiktų skirti atostogoms, ir drąsos savo hobį paversti verslu.

Didžiausia keliautojų daroma klaida

Taigi, kokia yra didžiausia Lietuvos, o tikriausiai ir kitų šalių keliautojų klaida? Tai neretai susiję su tuo, kad jiems tenka mokėti brangiau ir nuo vaikystės pasaulį per keliones pažįstančio 27-erių Simono yra įvardinama paprastai – nepasidomėjimas.

„Didžiausia bėda – nežinojimas, nepasidomėjimas. Keliaudamas tu gali ir improvizuoti, bet, pavyzdžiui, jeigu aš kažkur skrendu su draugais, visada pasižiūriu, kokia pigiausia galimybė iš oro uosto nuvažiuoti į miestą – ar tai bus tramvajus, ar autobusas, gal miesto autobusas? Kad ir kalbant apie trumpas keliones Europoje, viskas yra internete ir labai paprasta sužinoti tokius dalykus, dažnai, galbūt, žmonės nepaskaito, nepasižiūri, o po to nusivilia ir sako, kad permokėjo,– pasakoja pašnekovas. – Kitas dalykas, irgi susijęs su nežinojimu: pavyzdžiui, jeigu tu važiuoji prie jūros ilsėtis, tarkim, į Kroatiją, tai irgi reikia pasižiūrėti, kada tu važiuoji, nes ten pajūryje vyksta daug muzikinių festivalių, kurių metu aplinkiniuose miesteliuose viešbučių kainos bus žymiai didesnės, kartais net kosminės. Tokius dalykus reiktų išsiaiškinti, pasižiūrėti iš anksto. Jeigu skrendi į kokį Europos miestą, pavyzdžiui, Berlyną ir ten vyksta kokia nors didelė pasaulinė paroda, tada viešbučių kainos bus trigubai, jei ne keturgubai didesnės.“

Foto / Simonas Teškevičius
Foto / Simonas Teškevičius
© Foto / Simonas Teškevičius

17-metį išleido į kalnus Pakistane

Visos tokios žinios tikriausia ateina per patirtį – o šios keliaudamas S. Teškevičius įgijo išties nemažai.

„Kelionės mano gyvenime buvo visą laiką nuo pat vaikystės, nes augau šeimoje kuri buvo ir tikriausiai iki šių dienų yra užsikrėtusi kelionių manija: nuo 2-3 m buvau vežiojamas į įvairius baidarių, pėsčiųjų žygius po Lietuvą, paskui su tėvais pradėjau atrasti netolimą užsienį, pamenu, pirmą kartą į kalnus išvažiavau į Čekiją ir taip pamažu plėtėsi mano kelionių geografija“, - prisimena Simonas.

Dar 17-os metų paauglį jo tėvai išleido į kelionę į Karakorumo kalnus Pakistane kartu su Lietuvos alpinistu, šeimos draugu Sauliumi Villiumi, o neišdildomas įspūdis paskatino keliauti toliau, tad kartu su geografijos mokytoju Daliumi Pranculiu jau baigęs mokyklą Simonas įkūrė bendraminčių-keliautojų būrelį.

„Kadangi buvom klubas, bendraminčiai, tai iš esmės kurdami kelionių planus galvodavom, kur yra įdomu, kas yra naujo – daugiausiai tai buvo kalnai, bet ne tik jie. Važiuodavom ir į pažintines keliones, rinkdavomės kryptį pagal gimstančią idėją, kurią pasiūlydavom. Keliaudavom 10-12 žmonių“, – prisimena vaikinas.

Anot jo, tai, kad jie draugai, situaciją palengvindavo, bet, aišku, kuo sunkesnės sąlygos,tuo labiau „išlenda“ įvairūs charakteriai. „Man, pavyzdžiui, iki dabar šauniausia patirtis gyvenime yra ta, kad tas mūsų žmonių ratas – labai skirtingų amžių: nuo 20 iki beveik 70 m. ir visiškai nesijaučia jokio amžiaus skirtumo, keliauji kaip su savo draugais ir visi kažkaip puikiai „įsipaišo“, įsitraukią į tą bendrą kelionės nuotaiką.“

Foto / Simonas Teškevičius
Foto / Simonas Teškevičius
© Foto / Simonas Teškevičius

Dabar su dviem kelionių bičiulėmis Simonas savo mėgstamą hobį siekia paversti mylimu darbu – tapo oficialiais kelionių organizatoriais pavadinimu „Kur toliau“ ir kvies žmones keliauti kartu, išbandyti, kaip patys sako, ne banalias kelionių kryptis. Pirmoji jų kelionė dar tik laukia – kartu su kitais keliautojais jie vyks į Gruziją, 13 žmonių grupė taip pat važiuos į Albaniją, kurią Simonas vadina viena iš be reikalo nuvertintų kelionių krypčių.

„Lietuviai Albanijos dar nėra atradę, o ten tikrai labai įdomu ir yra ką veikti – yra tiek jūra, tiek kalnai, tiek kanjoningas (ekstremalaus sporto, sportinio turizmo kalnuotose vietovėse rūšis – DELFI), tiek raftingai (plaukimas upės slenksčiais, naudojant dideles, nekarkasines, pripučiamas valtis – DELFI), pilna pramogų gan už prieinamą kainą, o pasižiūrėjau, kad kitos agentūros ar organizatoriai šios šalies nereklamuoja, nesiūlo“, – stebėjosi vaikinas, pats į šią šalį vyksiąs pirmą kartą.

Kartu su vietiniais mokėsi skaičiuoti

Nors ir keliavo nemažai, aplankė tokias šalis kaip Gambija, Iranas, Meksika, Tibetas, keliautojas pasakoja kelionėse ne kartą atsidūręs kurioziškose situacijose. Pavyzdžiui, Afrikoje, kur su bendraminčiais juokaudavo atsidūręs „Paryžius-Dakaras“ trasoje, norint su vietiniais susitarti dėl kainų teko kartu mokytis skaičiuoti.

„Keliavome Gambijoje ir Senegale. Kadangi Gambija – buvusi britų kolonija, ten visi kalba angliškai, problemų nei susikalbėti, nei kažką suorganizuoti nebuvo. O Senegale, buvusioje prancūzų kolonijoje, kur keliavom per visiškus kaimus, užkampius su asilais, valtimis, supuvusiais automobiliais, juokėmės, kad patekom į „Paryžių-Dakarą“, nes buvome netoli jo. Įdomiausia buvo, kaip su senegaliečiais susikalbėti, nes jie kalba arba šiek tiek prancūziškai ir savo vietine kalba, arba tiesiog vietine kalba. Pinigai pas juos yra skaičiuojami tūkstančiais ir dešimtimis tūkstančių, o jie, pavyzdžiui, būdavo nelankę mokyklos ir nemoka sudėti „2+3“. Vyko labai įdomi komunikacija – išsitrauki degtukus, dėlioji juos vienas prie vieno, du prie dviejų ir kartu su jais mokaisi matematikos. Tik juokingiausia, kad banknotai – tai tūkstančiai, net nežinia, kaip jie tokį skaičių supranta. Aišku, pasitelki viską, ką gali – aktorinius sugebėjimus, paišai, pagaliukus dėlioji, bet kažkaip kūno kalba susitari“, – pasakoja Simonas.

Jo manymu, tokiose situacijose keliaujant svarbiausia yra niekada nepykti ant žmonių, visą laiką ateiti su geromis emocijomis ir suprasti, kad, pavyzdžiui, tas žmogus mokyklos nelankė, nes neturėjo galimybės ir irgi nieko blogo nelinki.

Visur eidami su šypsena Simonas ir jo bendrakeleiviai Filipinuose netgi susirado 70 m. draugę Normitą, kurios verslą lietuviai išgelbėjo per Kalėdas.

„Filipinuose, kur jau buvau 5 kartus, pirmą kartą suradome žveję Normitą, turinčią savo laivelį, jai 70 metų. Mes su ja paplaukiojom po saleles ir mums labai patiko, jos vyras iškart žvejojo šviežius krabus, žuvis paruošė vietoje. Taip susibendravome, kad galiausiai kiekvienais metais ten važiuojame, ir draugams rekomenduojame važiuoti. Prieš pusantrų metų Filipinuose buvo taifūnas, kuris sugadino jos laivą. Buvo labai gražu, kad visi tie žmonės, kuriems buvome ją rekomendavę, ir mes patys geranoriškai surinkom pinigų, nusiuntėm jai Kalėdoms. Po metų atvažiuojam, žiūrim, ji tą laivelį atstačiusi, visų lietuvių laukia, visus myli. Smagu, kad nuvažiuoji ne tik kažko gauti, bet gali susirasti draugų, tikrų žmonių, su kuriais ir palaikai ryšį“, – keliavimo privalumais dalijosi pašnekovas.

Foto / Simonas Teškevičius
Foto / Simonas Teškevičius
© Foto / Simonas Teškevičius

Simonas prisipažįsta, kad vietų, kuriose kelionės metu jam būtų labai nepatikę, dar nebuvo, bet keisčiausiai jis jautėsi Kosove.

„Keliavau vienas, nes teko pusę metų gyventi Serbijoje. Nusprendžiau, kad man būtų labai įdomu nuvažiuoti į Kosovą. Atsimenu, naktį į Prištiną atvažiavau autobusu, ten vaikščiodamas jaučiausi nesaugiai, bet tai, matyt, dėl stereotipų, nes pabuvojus ten 4 ar 5 dienas, paskutinę dieną viskas jau atrodė paprasta, tik pirminis įspūdis buvo kitoks. Manau, saugumas irgi yra toks faktorius, kurį turi įvertinti. Tame pačiame Kosove nuvažiavau į tokią serbų anklavą – miestelius, kur jie gyvena. Ten, pavyzdžiui, Kosovo autobusai nestoja, todėl reikia jį stabdyti tranzuojant. Kadangi aš nepanašus į vietinį, autobusas man sustojo. Nuvažiavau ten pasivaikščioti, pabuvau, susitranzavau autobusą atgal, tik išvažiuoju – žiūriu, už 10 min. visa karių kolona su sirenomis lekia į tą miestelį, kažkas jau ten buvo nutikę. Tada pagalvoji – gal čia kažkaip atsargiau reikėtų“, – prisiminė pašnekovas.

Foto / Simonas Teškevičius
Foto / Simonas Teškevičius
© Foto / Simonas Teškevičius

Pasaulis greitai keičiasi

Ar jau kuriate savo atostogų planus? Jei ne, paskubėkite, nes jūsų svajonių šalis gali greitai pasikeisti. Kaip pastebi S. Teškevičius, su dauguma pasaulio valstybių vyksta tas pats – jos pamažu panašėja ir keičia savo kultūrinį veidą.

„Viešbučiai statomi vienodi, atsiranda keliai: ar nuvažiuosi į Turkiją, ar Tailandą, ar Šri Lankos kurortą, jie atrodys panašiai, – pasakoja Simonas. – Kuo toliau, tuo sunkiau yra surasti tuos taškus, kur dar būtų to tikrumo, nenutryptų kelių.“

Paklaustas, kur dar galima rasti to autentiškumo, kurio paprastai ieško keliautojai, Simonas siūlo nuvykti į Albaniją, kur greitai pats pirmą kartą važiuos su savo įkurto kelionių organizatoriaus „Kur Toliau“ klientais, Maroką, vidurio Aziją.

„Yra Marokas, kur visi buvę, važiavę, bet man jis atrodo tikras. Pernai ir pastaruoju metu ten turistų iš Vakarų sumažėję dėl galimos terorizmo grėsmės (pavyzdžiui, britų URM buvo išplatinusi atsišaukimą, kad nepataria ten keliauti), bet net ir nepaisant jų, tu vis tiek gali atrasti vietų, kurios dar bus nenutryptos, nenuvalkiotos žmonių ir tai yra visai netolima egzotika. O jei tolimiau, tai ta pati Vidurinė Azija – vyresnės kartos žmonės dažnai ten yra buvę sovietiniais metais, bet, pavyzdžiu, mūsų amžiaus žmonėms (S. Teškevičiui – 27-eri – DELFI) tai yra neatrastas kraštas ir mums tai jau yra egzotika, – pasakoja pašnekovas, pastebėdamas, kad reikia nedelsti vykti ir ten. – Tarkim, nuvažiuoji į Kirgiziją, galvoji 25-erius metus čia niekas nesikeičia, stovi, bet kažkada ateityje vis tiek pradės keistis. Todėl aš siūlyčiau tokias kryptis, kur galima dar rasti vienos ar kitos egzotikos. Pavyzdžiui, Nepalas jau labai keičiasi, prieš 7-erius metus ten buvau pirmą kartą, dar nebuvo viskas taip „suturistinta“, o dabar, kai vėl lankiausi prieš metus, matau, kaip viskas keičiasi ir vis sunkiau pagauti tą tikrumą.“

Kaip pasakojo patyręs keliautojas, visos problemos, ar toje šalyje patinka, ar ne, paprastai kyla iš lūkesčių.

„Visos problemos ir šalies vertinimas, vietovės gali nukentėti dėl tavo lūkesčių, kuriuos tu turi kaip keliautojas, važiuodamas į kitą šalį. Susikuri kažkokį vaizdą, įsivaizduoji, kad bus vienaip ar kitaip, tu to negauni ir nurašai visą šalį, pavyzdžiui: „Fu, Turkija man nepatiko, nes labai blogai mane aptarnavo kavinėje.“ Toks vertinimas man atrodo neteisingas ir manau, kad netgi lietuviai, labai dažnai keliaujantys, ne paslaptis, kad mėgsta ir paburbėti, tų nusiskundimų būna pilna spaudoje – „keliavome, bet mus apgavo, gavom tai ir tai.“ Esminis dalykas – įvertinti, ko tu iš tikro nori ir realiai pasižiūrėti lūkesčius“, – patarimą davė Simonas.

Į Indiją keliauti galima ir už 700 eurų

Pasak pašnekovo, nuo lūkesčių labai priklauso ir kelionės kainos. Pavyzdžiui, jam pačiam netikėtai didžiausią sumą kelionei teko paskirti ne, tarkim, Islandijoje, o Afrikoje, kur viskas, atrodytų, turėtų būti pigiau.

„Tarkim, Gambijoje, Senegale, kur turizmas nėra toks išvystytas, yra nebrangu, o pavyzdžiui, Tanzanija yra labai brangi šalis, nes ten yra visi nacionaliniai parkai, Kilimandžaras, visur valstybė iš turistų ima milžiniškus mokesčius. Yra padaryta taip, kad tu vienas pats visur nepateksi, turi samdyti agentūrą, atsiranda papildomos išlaidos, transportavimas ir tai sumas tikrai išpučia. Savaitės laiko lipimas į Kilimandžaro kalną kainuoja apie 1400-1500 dolerių žmogui, gali rasti ir kažkiek pigiau, bet vien tik vienos dienos leidimas 1 žmogui lipti į kalną kainuoja daugiau nei 100 dolerių. Paradoksalu, bet Afrika gali būti labai brangi. Kita brangi vieta buvo Tibetas – sudėtinga gauti Kinijos valdžios leidimus, esi apribotas, įspraustas į rėmus ir iš tikro visur, kur tu esi apribotas, turi vis daugiau mokėti – tai vietinėms agentūroms, tai vietinei valdžiai už leidimus“, – sakė pašnekovas.

Foto / Simonas Teškevičius
Foto / Simonas Teškevičius
© Foto / Simonas Teškevičius

Pasak Simono, nusakyti, kiek reiktų susitaupyti atostogoms, sudėtinga, tačiau ir į Aziją galima išskristi turint 700 eurų.

„Įmanoma į Indiją nuskristi už 450 eurų ir dar porą savaičių už 300 eurų pakeliauti, bet tada visiškai neturėsi patogumų, važiuosi vietiniais traukiniais, prasčiausia klase, nakvosi pigiuose hosteliuose, – pasakojo keliautojas sakydamas, kad viskas priklauso nuo norų. – Jei kalbant apie vidutinio lygio išlaidas, tai didelę kelionės išlaidų dalį sudaro lėktuvo bilietai, čia irgi kaip tau pasiseks juos nusipirkti. Manau, už 1,5 tūkst. eurų tu gali pakeliauti galbūt šiek tiek žemiau nei vidutiniu lygiu, tarkim, Filipinuose ar Tailande, bet čia tau nebus daug pramogų ir jeigu tau reikia patekti į kažkokią atokią vietą arba kažkaip specialiai organizuoti pramogas, tos sumos išsipučia. Aišku, agentūrose gali rasti, kad paketas į Tailandą – 500-600 eurų, bet klausimas, ką ten veiksi – turi skrydį ir viešbutį, neblogai, bet jeigu pradedi galvoti, kad nori ir vienur, ir kitur nuvažiuoti, ta suma išaugs.“

Savaitgaliui – pas kaimynus

Kur važiuoti, jei negali sau leisti tolimos kelionės, o nori bent savaitgaliui išrūkti į užsienį? Kelionių organizatorius siūlo rinktis kaimynines šalis.

„Pats praėjusią savaitę buvau Lenkijoje, tai man labai didelį įspūdį padarė Gdanskas – tai yra miestas, kuris yra netoli mūsų, o pats, nors gyvenau Lenkijoje, nebuvau ten buvęs. Ten buvo labai gražu, labai įdomu, kainos buvo labai prieinamos. Jeigu lygini su Lietuva, darosi visur pigiau, bet iš tikro nebūtina kažkur toli važiuoti, kad rastum įdomių vietų, – juokavo vaikinas. – Prieš 3 savaites buvau slidinėti Ukrainoje ir nakčiai buvom sustoję Lvove – kadangi vėl yra tiesioginiai skrydžiai iš Vilniaus į šį miestą, visiems rekomenduoju nuskristi savaitgaliui, nes miestas istorinis, įspūdis – milžiniškas, veikti tikrai yra ką, kainos – trigubai mažesnės negu pas mus. Tų netolimų vietų pilna – aišku, jeigu domina Vakarų Europa, tai lieka tradiciniai miestai, kur galima savaitgalį bet kada nuskristi – Paryžius, Berlynas, Roma, bet manau, kad dauguma lietuvių juos jau aplankė ir ieško kažko naujo.“

Pasak jo, lietuviai – keliaujanti tauta ir jiems siūlydamas keliones negali būti nuobodus. Tuo jis vadovaujasi kartu su bičiulėmis ir įkūręs kelionių organizatorių biurą „Kur toliau“.

„Nesame tradiciniai, nes nebijome pasukti nei į kairę, nei į dešinę nuo tų pramintų takų. Būna, kiti parduoda viešbutį, pažintinę kelionę ir tą keliautoją veža kaip maišą, o mes norime daryti taip, kad pats keliautojas įsitrauktų, kad būtų improvizacijos laisvės, kad jis galėtų pabandyti paimti, pačiupinėti, patirti, nebūtų taip, kad gidas tiesiog viską pasakoja, o žmogus klauso ir pats nieko nedaro“, – kalbėjo vaikinas, savo kelionių aistra pasirengęs užkrėsti ir kitus.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Savaitės orai: vasara trauktis atsisako (9)

Po gaivaus trečiadienio į Lietuvą plūstelės gerokai šiltesni orai. Ketvirtadienį termometrai...

Atskleidė, kokį žiaurų keršto planą skyrybų su Melania atveju yra sugalvojęs Donaldas Trumpas (49)

Buvusi Baltųjų rūmų administracijos darbuotoja Omarosa Manigault Newman tvirtina, kad Donaldas...

Širinskienė Seimo etikos sargų prašo atlikti tyrimą dėl Gabrieliaus Landsbergio elgesio (33)

Paaiškėjus, kad turėdamas privatų interesą Gabrielius Landsbergis nenusišalino ir dalyvavo...

Sutrikus mikrobiotai, smarkiai padidėja ligų grėsmė: paprasti žingsniai padės būti sveikais (19)

Moksliniai tyrimai atskleidžia, kad žmogaus žarnyno mikrobiotos, t. y. žarnyne esančių...

Po savanorio Sakalausko žūties Lietuvos spec. tarnybos padarė tai, kas atrodė neįsivaizduojama (271)

1991 m. rugpjūčio 21 d. Vilniuje gindamas šalies parlamentą nuo okupantų kulkos žuvo karys...

Juščenka: taika pasiekiama tik dviem keliais – pergale arba pralaimėjimu (258)

Tuoj bus penkeri metai, kai tūkstančiai žmonių Maidane, Ukrainoje, nuvertė tuometinį šalies...

Prestižiniame Vilniaus rajone pasiūlys dar daugiau butų: žada ir geresnį susisiekimą (25)

Įsibėgėjant projekto „Antakalnio panorama“, esančio Smėlio g. statyboms, „Eika“ pradeda...

„Revolut” pristatė kortelę su naujomis paslaugomis (8)

Finansinių technologijų startuolis „Revolut“ pristatė metalo kortelę su naujomis paslaugomis.

Patarimai, kaip apsaugoti vyresnio amžiaus tėvus nuo telefoninių sukčių (9)

Atskleisime labiausiai paplitusias apgaulės schemas ir patars kokius nurodymus suteikti vyresnio...