Naujųjų metų išvakarėse bei per festivalius fiksuojami užterštumo lygiai, gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų ir net siejami su onkologiniais susirgimais. Atliktų tyrimų duomenys rodo, kad šios, miestams ir gyventojams nepigiai kainuojančios , reikėtų kuo greičiau atsisakyti.
Kad fejerverkai būtų ryškūs ir spalvingi, jų sudėtyje naudojami įvairūs cheminių medžiagų mišiniai: parakai, metalai ar jų druskos. Sprogdinant pirotechnikos gaminius į atmosferą patenka anglies dioksidas, sunkieji metalai ir kitos medžiagos, kurios kenkia aplinkos oro kokybei.
Aplinkos apsaugos agentūros, Oro kokybės vertinimo skyriaus vyr. specialistas Mindaugas Bernatonis sako, kad fejerverkai bei jų šaudymas kenkia keliais būdais. Į aplinkos orą patenka daug dūmų, sudarytų iš kenksmingų medžiagų, nepilno degimo produktai – smulkiosios kietosios dalelės, kurios sudarytos iš tipiškų, cheminių elementų, būdingų fejerverkams.
Taip pat fejerverkai sukelia triukšmą ir vibraciją. Tai gąsdina gyvūniją, gali pakenkti kai kuriems paveldo pastatams. Gyvūnams kenkia ir sukeliama šviesos tarša, kuri nėra natūrali gyvūnijai.
Kasmet Naujųjų išvakarėse ligoninių priimamieji priplūsta susižeidusių žmonių – neatsargus elgesys su fejerverkais iššaukia rimtų susižalojimų ar kitų asmenų sužalojimų ir traumų pavojų bei gali būti tiesioginė gaisrų priežastis. Negana to, šių priemonių gamyba kenkia aplinkai – fejerverkų pakuočių ir pačių pirotechninių gaminių, kaip atliekų, sankaupos – susidaro nemaži sunkiai perdirbamų atliekų kiekiai.
Vilniaus visuomenės sveikatos biuro (VVSB) Visuomenės sveikatos stebėsenos ir strateginio planavimo skyriaus specialistas Marius Nakrys išvardino, kokias medžiagas į orą paleidžia sprogusi pirotechnika:
„Fejerverkų šaudymo metu į orą išsiskiria sieros dioksidas (SO2), azoto dioksidas (NO2), kietosios dalelės (KD10), kietosios smulkiosios dalelės (KD2,5), sunkieji metalai, policikliniai aromatiniai angliavandeniliai. Šių medžiagų neigiamas poveikis žmogaus sveikatai priklauso nuo kiekio ir ekspozicijos laiko“.
Užterštumas padidėja iki 10 kartų
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais bei tarptautinių organizacijų rekomendacijomis, aplinkos oro užterštumas kietosiomis dalelėmis gali kelti pavojų sveikatai, kai kietųjų dalelių koncentracija viršija 50 µg/m. Įprastomis dienomis tokia koncentracija Lietuvoje beveik niekada nefiksuojama.
Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) vykdo projektą, kurio metu Vilniaus Lazdynų oro kokybės tyrimų stotyje tiriamos kietosios dalelės ore. Pavojingiausi kiekiai nustatomi festivalių „Vilniaus fejerija“ metu bei gruodžio 31-ąją. Pavyzdžiui, 2015-ųjų naujametinę naktį kalio kiekis ore buvo pasiekęs 851 µg/m, chloro – 299, sieros – 800, natrio – 239. Per 2016-ųjų „Vilniaus fejeriją“ kalis buvo pasiekęs 153 µg/m, siera – 732 µg/m.
Tyrimo išvados skelbia, kad Naujųjų metų naktį valstybinės oro kokybės monitoringo stotys miestuose išmatuoja iki 10 kartų didesnę kietųjų dalelių (KD10) koncentraciją aplinkos ore. Palyginimui: tos pačios paros valandinė KD10 koncentracija gali siekti pavyzdžiui nuo 19 µg/m3 kol fejerverkai dar nešaudomi ir greitai pakilti iki 190 µg/m3, kai fejerverkai jau būna iššaudyti.
Iš pavienių filtrų matoma, kad Naujųjų naktį ir „Vilniaus Fejerijos“ metu labai stipriai padidėja kai kurių cheminių elementų (pvz., Cu, K, S, Na, Al, Mg, Sr, Ba ir kt.) koncentracija aplinkos ore. Palyginus švaraus oro mėginių analizės rezultatus, su fejerverkų paveiktais, tam tikrų elementų, siejamų su pirotechnikos degimo produktais, koncentracija gali būti nuo 1,5 karto iki 10 kartų didesnė.
Kai kam nepataria net eiti į lauką
Kitų Europos šalių tyrimai skelbia, kad trumpalaikės, stipriai išaugusios teršalų koncentracijos aplinkos ore dėl Naujametinių fejerverkų įtakos, labai kenkia žmonių sveikatai, padidina mirtingumo rodiklius.
Kai kurios iš fejerverkų išskiriamų medžiagų gali padaryti tikrai didelės žalos sveikatai. M. Nakrys išvardino, kas ir kaip, nepaisant alerginių reakcijų, žmonėms kenkia labiausiai:
• Sieros dioksidas, priklausomai nuo koncentracijos ore, sukelia kvėpavimo takų, akių gleivinės dirginimą.
• Azoto dioksidas neigiamai veikia plaučių funkciją, ypatingai asmenims, kurie serga astma.
• Kietosios dalelės (KD10 ir KD2,5) apsunkina plaučių veiklą, susilpnina plaučių funkciją, sutrikdo širdies ritmą, pablogina sveikatą žmonėms, kurie serga astma, bronchitu.
• Sunkiųjų metalų poveikis žmogaus sveikatai siejamas su raudonųjų kraujo kūnelių gamybos sutrikimais, pablogina kepenų ir inkstų funkcijas.
• Policikliniai aromatiniai angliavandeniliai priskiriami 1-os grupės kancerogenams, tai reiškia, kad jie yra laikomi aiškia vėžio priežastimi.
Pašnekovas pridūrė, kad gyventojai, ypač vyresnio amžiaus žmonės, vaikai, nėščiosios ir sergantys alerginiais susirgimais, lėtinėmis kvėpavimo bei kraujotakos sistemos ligomis, šaudant fejerverkams ir iškart po to, į lauką geriau neitų.
Fejerverkų išmetamos medžiagos skirtingai veikia žmones, labiausiai jos kenkia vaikams bei vyresniems žmonėms. Kietųjų dalelių (KD10 ir KD2,5) poveikis žmogaus organizmui priklauso nuo dalelių dydžio. Didesnės dalelės yra sulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose (gerklėje, nosyje). Čiaudint, kosėjant jos pašalinamos.
Smulkiosios dalelės per kvėpavimo sistemą patenka į gilesnius kvėpavimo takus (bronchus, alveoles), kuriose nusėda. Pačios smulkiausios dalelės pasiekusios alveoles gali būti pernešamos į kraują.
„Dėl šios priežasties kietosios dalelės apsunkina plaučių veiklą ir susilpnina jų funkciją, sutrikdo širdies ritmą. Tai yra ypatingai pavojinga vaikams, kurių kvėpavimo bei širdies ir kraujagyslių sistema dar nėra pilnai susiformavusi ir senyvo amžiaus žmonėms, kurių kvėpavimo bei širdies ir kraujagyslių sistemos funkcijos yra susilpnėjusios“, – kalbėjo M. Nakrys.
Gamtai – ilgalaikė žala
Dar vienas neretai minimas neigiamas fejerverkų poveikis – gyvūnams. Naminiai gyvūnai slapstosi, bėga iš namų, vėliau gali tapti jautresni ir bijoti garsų. Laukiniams gyvūnams sprogimai ir ryškios spalvos taip pat nėra priimtinos, tačiau jie ne visada turi, kur pasislėpti. Po fejerverkų šou likęs užterštumas gali paveikti jų sveikatą, užteršti dirvožemį bei augaliją. Pasitaiko atvejų, kuomet žmonių naudojama pirotechnika gyvūnus pražudo.
M. Bernatonis sako, kad gyvūnai bijo fejerverkų keliamo triukšmo ir šviesų, jiems sukeliamas stresas, gali neigiamai paveikti elgesį. Paukščiai yra išbaidomi, gali sutrikti jų orientacija erdvėje; gali pasitaikyti ir žūties atvejų dėl to.
Nors patekusios į organizmą ar gruntinius vandenis, pirotechnikos išmetamos medžiagos gali pridaryti ilgalaikės žalos, iš oro jos pasišalina pakankamai greitai. „Tai priklauso nuo meteorologinių sąlygų: ramiu, be vėjo oru, susikaupusios dalelės aplinkoje gali išsilaikyti keletą valandų, pvz., nuo vidurnakčio iki 5 val. ryto bus stebima padidėjusi teršalų koncentracija aplinkos ore. Tačiau, virš vietovės esant ciklonui, pučiant stipriam vėjui, oro srautams atmosferoje stipriai besimaišant ir krentant krituliams, sprogdinamų fejerverkų taršos ženklaus padidėjimo gali būti ir neužfiksuota arba oro tarša bus padidėjusi tik trumpą laiką“, – kalbėjo oro kokybės specialistas.
Kainos pakilo, bet fejerverkų perka ne mažiau
Net ir žinodami žalą gamtai bei didėjant pirotechnikos kainoms, lietuviai savo įpročių neatsisako. Mėgstantys švęsti trankiai bei spalvingai, tą daro ne tik per Naujuosius metus, bet ir kitų švenčių proga.
Internetinės parduotuvės superfejerverkai.lt atstovas Artūras pasidalino pirkėjų pasirinkimais bei įpročiais. Vyras teigia, kad kainos padidėjo, tačiau dėl to klientų nemažėja:
Vis dažniau viešų švenčių metu draudžiama šaudyti fejerverkus, tačiau žvelgiant į privatų pirkėją, didelių pokyčių dėl to nepastebime. Žmonės, kurie pirkdavo anksčiau, perka ir dabar. Mėgstantys fejerverkus šio pomėgio neatsisako dėl pastarųjų draudimų. Tačiau nepasakyčiau, kad sumažėjus viešų fejerverkų šou, pas mus ateina daugiau privačių klientų.
Fejerverkų kainos kilo visur, stengėmės jas kelti kaip įmanoma mažiau, tačiau vis tik 10–15 proc. padidėjo. Šiemet pas mus apsiperka klientai, suplanavę didesnį pirkinių krepšelį. Manau, taip gali būti dėl to, kad pernai taikėme nemokamą pristatymą užsisakant nuo 30 eurų, o šiemet ribą padidinome iki 50 eurų. Pernai vidutinė krepšelio vertė buvo 50 eurų, kas lyginant su Vakarų Europos šalimis skiriasi keliais kartais.
Jeigu žmonėms patinka tam tikri fejerverkai, jie visad perka tuos pačius. Net ir pakėlus kainą, toks pirkėjas renkasi savo mėgstamą prekę, neieško kitokių. Naujiems metams lietuviai perka labai skirtingus fejerverkus, pagal savo poreikius. Vieni švenčia didelėse kompanijose, kur visi bendrai susideda pinigų ir nusiperka didesnių fejerverkų. Kiti perka ką nors nedidelio, nebrangaus, tiesiog simboliškai paminėti Naujuosius.
Vasaromis rengiame profesionalius fejerverkų šou, pavyzdžiui, vestuvėse. Atvykę emigrantai labai mėgsta sukurti didelę šventę draugams ir šeimai, išleidžia daugiau. Bet negaliu sakyti, kad daug neleidžia ir vietiniai – daug kas priklauso nuo namų ūkio biudžeto. Kadangi Lietuvoje augo pajamos, žmonės linkę išleisti daugiau, nors ir ne drąstiškai“.
