Koks priešžiemis – tokia ir žiema
Pasak L. Klimkos, šiandien gyvename priešžiemio laikotarpiu – tai metas tarp lapkričio 11-osios, Šv. Martyno dienos iki lapkričio 30-osios, kitaip vadinamos Šv. Andriejaus diena. Profesoriaus teigimu, šis laikas yra būtent tas, per kurį gamta bando apsispręsti, ar atidaryti vartus į žiemą, ar dar palaukti.
„Žmonės sakydavo, kad kokie bus priešžiemio orai, tokia bus ir žiema. Jeigu priešžiemis ant obuolmušio žirgo atjoja, tai žiema bus snieginga ir gili, o jeigu ant keršo arkliuko – tai bus nei ruduo, nei žiema. Obuolmušas žirgas reiškia vyraujančią baltą spalvą, todėl ir snieningą žiemą“, – pasakoja etnologas.
Nors šalyje lapkričio pirmomis savaitėmis tik kai kur silpnai pasnyguriavo, artimiausiu metu nusimato gausesnis sniegas, tad tikslesnę žiemos prognozę parodys ateinančios dienos.
Baltas Kalėdas pranašauja žiemoti neskrendančios žąsys
Ar Kalėdos bus baltos? Pasak profesoriaus, reikėtų prisiminti, kokia buvo pirmoji priešžiemio diena – ji parodo, kokios bus šventės.
„Tikėtina, kad per Kalėdas ir pasnigs, ir pašals, kadangi Šv. Martyno diena buvo šilta, o senoliai sakė, kad jei žąsis tą dieną tupi ant vandens, tai per Kalėdas ji bus ant ledo“, – tradicinę kaimo žmonių išmintį prisimena profesorius.
Jis priduria, kad senovėje žmonės sakydavo, jog žiemos orus galima prognozuoti ir pagal vasarą: „Yra manoma, kad kokia vasara, tokia bus ir žiema. Ši vasara buvo permaininga, tai tokios ir žiemos galime tikėtis – pasitaikys ir šaltų dienų, ir staigių atšilimų su atlydžiais“.
Vis dėlto, pasak etnologo, prognozuojant orus svarbu ne tik senolių išmintis, bet ir gamtos ženklai.
„Ornitologai Žuvinte šiuo metu fiksuoja rekordinį neišskridusių žąsų skaičių, o tai irgi byloja apie tam tikras orų permainas. Laukinė gamta jaučia gamtos pulsą, tad stebint žąsis galima manyti, kad didelių šalčių greitai dar nebus, tačiau prieš Kalėdas jie gali ateiti“, – tikina L. Klimka.
Per daugelį metų pirmas toks spalis – be bobų vasaros
Etnologą stebina, kad šiais metais pasitaikė pirmas ruduo per daugelį metų, kai žmonių nepasitiko bobų vasara. Pasak profesoriaus, tokią anomaliją galėjo lemti karas Ukrainoje.
„Šiais metais pirmą kartą per ilgą laiką nebuvo bobų vasaros. Spalio mėnesį ji visada ateidavo nuo Juodosios jūros su šiltomis oro masėmis. Kartais rudeniškas atšilimas trukdavo net iki dešimt dienų. Tai šiemet kelią toms oro masėms užkirto nuolat virš Ukrainos paleidžiamos raketos. Jos sudrasko aukštus atmosferos sluoksnius, pakeičia oro kelius, palieka daugybę teršalų, dar ant žemės degančios naftos saugyklos – šiuo metu dar negalime įvertinti, kaip šie veiksniai veda prie ekologinės katastrofos“, – rimtai situaciją vertina profesorius.
Anot jo, tai, kokie orai atkeliauja į Lietuvą, lemia labai daug ir kitų sunkiai prognozuojamų veiksnių.
„Pavyzdžiui, orų permainas lemia net ir saulė – šiuo metu saulė ji yra itin aktyvi, tai pasireiškia Šiaurės pašvaistėmis. Saulės aktyvumas gali sutrikdyti ir ciklono bei anticiklono kaitą, atnešti vis kitus orus, tad prognozuodami orus visada turime turėti omenyje, kad prognozės gali labai greitai keistis“, – pasakoja profesorius Libertas Klimka.
