„Birštono turizmo informacijos centras – vienas gražiausių Lietuvoje. Pristatau Jums žmogų, kuris apie Birštoną žino viską, – Rūta, centro vadovė. Prašom į sceną“, – O. Gasanovas pradeda pažintį ne tik su miestu, bet ir su jį mylinčiais žmonėmis.
Rūta Kapačinskaitė surengia ekskursiją ir su „Delfi“ kelionių ambasadoriumi užsuka prie senamiestyje spindinčios eglės, kurią supa lyg iš pasakos knygų nužengusios trapios balerinos.
„Kurortas veikia ištisus metus: gydomasis purvas, mineralinis vanduo – mineralinį vandenį geriame, mineraliniame vandenyje maudomės, mineraliniu vandeniu kvėpuojame. Esame sukūrę nemažai maršrutų; jei esate išvaikščioję miesto centrą ir apžiūrėjote pačią gražiausią Lietuvos eglę, tuomet rekomenduojame pakeliauti po apylinkes. Plotas gana didelis, mes esame Nemuno kilpos regioniniame parke, tad reikia atvažiuoti į Birštoną, kad būtų aišku, kaip tas Nemunas vingiuoja. O vingiuoja labai neįprastai – teka visų pasaulio šalių kryptimis: ir į rytus, ir į pietus, ir į vakarus ir į šiaurę. Yra sena legenda, kad tie, kurie plaukia Nemunu, pameta galvas – lyg ir plaukia į priekį, bet lyg ir grįžta atgal“, – sako R. Kapačinskaitė.
Kalėdinis sezonas Birštone tęsiasi visą gruodį. R. Kapačinskaitė kviečia svečius pasimėgauti koncertais, kuriuos rengia ir džiazo, ir popstiliaus muzikantai. Poilsiu rūpinasi ir sveikatinimo centrai, jie, kaip sako Turizmo informacijos centro vadovė, tiesiog panardina į pramogas ir procedūras, tad svečiams belieka tik mėgautis.
„Kam neužtenka kultūrinių pramogų, eina į lauką arba važiuoja kalėdomobiliu ir klauso ekskursijų“, – sako R. Kapačinskaitė.
Keliaujant, be abejo, reikia ir skaniai pavalgyti. Turizmo informacijos centras rekomenduoja tris skirtingas vietas.
„Čia, „Pievose“, siūlomas degustacinis meniu. Vasarą buvo galima mėgautis šaltibarščiais su pelėsiniu sūriu – taip, kaip niekur kitur. Jie tiekia vėlyvuosius pusryčius. Aplinka išsiskiria tuo, kad čia gyvena ir gėlės, ir visi kiti stebuklai. Dar nuostabus dalykas – jei Jums patinka daiktas „Pievose“, Jūs galite jį įsigyti, tarkim, indai, iš kurių valgėte, – Jūs galite juos nusipirkti. Naujausia vieta, labai mėgstama jaunimo, ir ne tik jo, yra „Susitikimas“. Ji – pagrindinėje, J. Basanavičiaus vardo, miesto aikštėje. Manau, kad „Susitikimas“ patiks ir skrandžiui. Ir trečioji vieta, kurią labai rekomenduoju, tai restoranas „Kičas“. Tai naujai įsikūręs restoranas, turi planų ateityje turėti „Michelin“ žvaigždę. Kiek esu ėjusi su svečiais vakarieniauti, tai visuomet „nurauna stogą“. Tikrai labai rekomenduoju“, – vardija R. Kapačinskaitė.
„Užlipti į pačią viršūnę yra iššūkis, bet jei nesate suplanavę šį sezoną kelionės į Laplandiją ar į kitas šiaurines vietas, tai tikrai atvykę į šį bokštą pasijausite kaip pačioje šalčiausioje pasaulio vietoje, nes kuo aukščiau – tuo šalčiau. Na, padeda, kad po truputėlį turi kilti į viršų, tai kojos šyla, bet, uf, reikia pasišokinėjant“, – į pačią bokšto viršūnę lipa O. Gasanovas.
Viršūnėje atsidūręs „Delfi“ kelionių ambasadorius sako, kad jaučiasi lyg Antarktidoje – jį pasitiko stingdantis šaltis, dėl kurio net sunku kalbėti, tačiau atsivėręs vaizdas vertas tokio žygio. Nemuno vingiai, šaltuko ir šerkšno nuspalvinti miškai bei pievos – lyg nuostabus paveikslas. O visa tai vainikuoja tyla, kurios vasarą čia tikrai nebūna.
O. Gasanovas sako, kad yra dar viena vieta, kurią būtina aplankyti, – tai Vytauto kalnas.
„Tarp Birštono turistų net yra tokia tradicija – atvykti į Birštoną ir bent vieną kartą pakilti ant šio kalno, kad galėtum pasižiūrėti į nuostabią panoramą“, – į dar vieną užburiančią vietą keliauja O. Gasanovas.
Žmonės, atvykę pasimėgauti ramybe, neslepia, kad Birštone tarsi sustoja laikas, tad tai tobula vieta ilsėtis. O jei norisi atrasti, pažinti, sužinoti ką nors naujo, visi laukiami Nemuno kilpų regioninio parko lankytojų centre.
Prieš metus atnaujintame centre pasitinka paukščių čiulbesys, žaliuojantys medžiai, niekada neužšąlantis vanduo ir paslėpti gamtos lobiai. Slaptos durys saugo gausybę žinių apie regioninį parką. Pavyzdžiui, ar žinote, koks aukščiausias Lietuvos medis, kuris net 4 metrais aukštesnis už netoliese esantį apžvalgos bokštą? O kokių rūšių kerpės, samanos ir grybai priviliojo net mokslininkus iš užsienio?
„Lankytojų centras skirtas smalsiems žmonėms, kurie domisi Lietuva, gamta ir paveldu bei nori sužinoti, kokių turtų turime. Ir tai – ne tik apie Birštoną. Mes turime ypač retų saugomų rūšių, kurios pirmą kartą atrastos Lietuvoje būtent šiame valstybiniame parke. Labai dėkingi esame dizaineriams, nes ekspozicijos temas pavyko pritaikyti įvairaus amžiaus žmonėms. Vaikai gali susipažinti su reljefu, žemės paviršiaus formomis liesdami jį ir žaisdami tarsi su dėlione. Čia slypi atsakymai, kodėl susiformavo Nemuno kilpos ir iš kur gaunamas mineralinis vanduo. Įdomu tai, kad Birštonas neturi gėlo geriamojo vandens, – visas vanduo Birštone mineralinis“, – sako Rosita Dargienė, Nemuno kilpų regioninio parko lankytojų centro darbuotoja.
Moteris sako, kad iš pirmo žvilgsnio toks Birštono išskirtinumas atrodo lyg palaima, tačiau iš tiesų kasdien gerdamas sūrų vandenį žmogus tai gali pavadinti bausme.
