aA
Visi nekantraudami laukiame Naujųjų metų šventės, tačiau kasmet yra grėsmė, kad jūs busite vienas iš tų, kuriems ši naktis pasibaigs ligoninėje, geriausiu atveju, su nudegusia ranka, o jei nepasiseks, galite likti ir be pirštų. Medikų teigimu, vaizdai šią naktį ligoninės priimamajame toli gražu nėra malonūs.
Į šį skyrių per Naujuosius pakliūti nenorėtumėte: vaizdai – ne iš maloniųjų
© DELFI / Andrius Ufartas

Draudimo kompanijos skaičiuoja, kad 60 proc. visų patiriamų traumų Naujųjų naktį įvyksta dėl pirotechnikos. Tiesa, medikai pastebi, kad žmonės pamažu tampa vis atsargesni.

„Kasmet būna iškvietimų dėl pirotechnikos, dažniausiai tai būna rankų traumos, nudegimai, nes žmonės nesilaiko tam tikrų atsargumo taisyklių“, – sako Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos (GMP) stoties reanimacinės brigados vadovas Valerijus Moskaliovas.

Vilniaus Greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus pavaduotoja gydytoja kardiologė Vanda Pumputienė sako, kad kasmet į priėmimo skyrių ligoninėse jie atveža ir nukentėjusių nuo fejerverkų, ir kitas nemalonias traumas patyrusių žmonių.

„Ypač jaunimas, kokias savadarbes petardas laiko rankoje, kiti sukišę nosis žiūri, kas bus ir staiga sprogsta. Tai akį išdegina, tai pirštus nutraukia ir taip toliau, o tada atsiduria ligoninėse.

Paskui dar prisideda tas, kad kaip ir visada, daug girtų susirenka ir prasideda, jog buteliais daužo per galvas. Į žmones mėto tuščius butelius, tai yra populiaru.

Toliau, jeigu bus slidu, tai kai bėga nuo to butelio, vienas kruvinas, kiti lekia, kažkas koją pakiša, vėl būna, krenta, rankos lūžta. Tai viešoje vietoje reikia visada būti blaiviam ir saugotis, kad nepatektų į girtų būrį“, – pabrėžia V. Pumputienė.

Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Sunkios traumatologinės pagalbos skyriaus vedėjo, gydytojo Artūro Zubricko teigimu, kasmet prieš šventes ir per jas sulaukiama pirotechnikos gaminių sužalotų pacientų, o šiemet jų jau taip pat būta.

„Dažniausiai sužalojimai patiriami pirotechnikos gaminiui sprogus rankoje. Tokiais atvejais tenka gydyti plėštines plaštakos žaizdas, nudegimus, atvirus kaulų lūžius. Priklausomai nuo sprogmens galingumo ir sužalojimo sunkumo, paciento gydymas gali trukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių. Dažnai prireikia ir operacijų, galūnių amputacijų atvejais – stacionarinio gydymo“, – sako A. Zubrickas.

Artūras Zubrickas
Artūras Zubrickas
© DELFI / Andrius Ufartas

Anot gydytojo, dėl neatsargaus elgesio su pirotechnika po galūnių dažniausiai patiriami veido sužalojimai.

„Yra buvę ir tokių atvejų, kai sprogmuo prie žmogaus veido sprogo šiam bandant pirotechnikos gaminio dagtį uždegti nuo cigaretės. Be abejo, arti veido sprogusi petarda ar fejerverkas gali pridaryti rimtų sužalojimų, pažeisti regos organus“, – sako A. Zubrickas.

V. Moskaliovas pabrėžia, kad labai svarbu pirotechnikos nelaikyti rankose, ją uždegti tik įsmeigus į smėlį ar sniegą arba padėti ant kieto pagrindo.

Jam pritaria ir Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Kęstutis Skrickis, kuris priduria, kad neatsargiai naudojami fejerverkai kelia didelį pavojų ir žmonių turtui.

Į šį skyrių per Naujuosius pakliūti nenorėtumėte: vaizdai – ne iš maloniųjų
© DELFI / Orestas Gurevičius

Prieš paleidžiant netinkamai pastatyti ar pritvirtinti fejerverkai gali nulėkti neprognozuojama kryptimi, uždegti šiaudų stirtas, degias statinių konstrukcijas, balkonuose laikomas degias medžiagas, kitus objektus ir taip sukelti pavojingus gaisrus. Praėjusiais metais tokių gaisrų kilo 11.

Reiktų atkreipti dėmesį ir į tai, kad antros ir trečios kategorijos pirotechnikos priemonių negalima naudoti arčiau kaip 30 metrų šalia mokyklų, gydymo įstaigų, maldos namų, šarvojimo patalpų, kitų Savivaldybės tarybos nustatytų vietų.

Į šį skyrių per Naujuosius pakliūti nenorėtumėte: vaizdai – ne iš maloniųjų
© A. Lipinsko nuotr.

Tačiau V. Moskaliovas pastebi, kad blogiausi laikai jau praeityje, o kiekvienais metais sužalojimų statistika žymiai mažėja, o ypač sumažėjęs rimtų susižalojimų skaičius.

„Šiais laikais, jei tai nėra savadarbis gaminys ir jei tai netyčinis, atsitiktinis susižalojimas, dažniausiai nebūna amputacijų arba kiauryminių sužalojimų“, – tikina V. Moskaliovas.

Gydytojui antrina ir Kauno miesto GMP slaugos padalinio vadovė Irena Dabulskienė: „Labai padeda policijos prevencija, apribojimai prekyboje. Mažiau pogrindinių, savadarbių gaminių. Pavyzdžiui, 1991 metais išeidavo daug padirbtų gaminių. Būdavo stipresni sužalojimai, bet buvo prie gerą dešimtmetį.“

Gresia baudos

Draudikai pastebi, kad Naujųjų naktį dažniausios priežastys, nulemiančios traumas, yra kelios: nurodytų saugumo reikalavimų nesilaikymas, pasirinktas netinkamas stebėjimo atstumas, alkoholinių gėrimų ir kitų kvaišalų vartojimas.

Į šį skyrių per Naujuosius pakliūti nenorėtumėte: vaizdai – ne iš maloniųjų
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Apie 60 proc. visų patiriamų traumų per pirmąją metų naktį sudaro traumos dėl neatsargaus elgesio su fejerverkais ar šaltosiomis ugnelėmis. Naujuosius metus sutinkant prie centrinės miesto eglės, ten kur yra masinė žmonių susibūrimo vieta, dėl neatsargaus aplinkinių elgesio padidėja nelaimingų atsitikimų rizika.

Matyt ne kartą teko stebėti, kaip fejerverkus sprogdina neblaivūs asmenys, nesirūpindami aplinkinių saugumu. Kuomet dėl kitų asmenų kaltės patiriami sužalojimai, vidutinis draudimo išmokų dydis svyruoja apie 500 eurų, o didžiausia užfiksuota žala siekė 2 tūkst. 350 eurų“, – sako „Compensa Vienna Insurance Group“ rizikos vertinimo departamento vadovas Linas Laugalis.

Tuo metu Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Žalų administravimo departamento direktorius Audrius Pilčicas pažymi, kad neatsargiai ir ne vietoje naudojami pirotechnikos gaminiai taip pat gali apgadinti kiemuose ar gatvėje stovinčius bei pro šalį važiuojančius automobilius, išdaužti daugiabučių langus, padaryti žalos visuomeniniam turtui – stiklinėms transporto stotelėms, įvairioms iškaboms, kelio ženklams ar gatvės žibintams.

A. Pilčicas
A. Pilčicas
© Organizatorių archyvas

„Nustačius pirotechniką neatsargiai naudojusio asmens kaltę, patirti nuostoliai gali būti išieškoti iš jo, nebent jis yra apdraudęs savo civilinę atsakomybę. Turtą apsidraudusiems gyventojams ar įmonėms nuostolius atlygina draudimo bendrovė“, – teigia A. Pilčicas.

Policija ragina gyventojus įdėmiai skaityti pirotechnikos instrukcijas ir jokiu būdu nepirkti fejerverkų iš neaiškių asmenų.

„Prieš pirkdami, pasidomėkite, ar pardavėjai turi policijos išduotus leidimus prekiauti pirotechnika. Visi pirotechnikos gaminiai privalo turėti instrukcijas lietuvių kalba. Nerekomenduojama šių prekių pirkti internetu – pardavėjai gali parduoti neaiškios kilmės produkciją.

Perkant pirotechnikos priemones, būtina atkreipti dėmesį į jų išorės būklę: neturi būti su korozijos žymėmis, sulankstyta, sudrėkusi, turėti įskilimų ar kitokių korpuso pažeidimų, taip pat ir degiklio pažeidimo. Svarbu patikrinti, ar nesibaigusi garantija.

Nesertifikuota pirotechnika
Nesertifikuota pirotechnika
© Kauno apskrities VPK nuotr.

Labai pavojingi yra pačių pasigaminti ar savarankiškai perdaryti fejerverkai. Jų gamyba ar bandymai – garantuotas pavojus. Neardykite nesuveikusių fejerverkų. Kai kurios medžiagos, esančios jų mišinių sudėtyje, yra labai nuodingos“, – rašoma Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato išplatintame pranešime spaudai.

Policija primena, kad neatsargiai besielgiantiems su pirotechnika gresia baudos nuo 14 iki 28 eur.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Įvardijo didžiausias baimes dėl koronaviruso: kur kas gilesnės problemos gali laukti ateityje (174)

Naujausia visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „ Spinter tyrimai “ visuomenės...

Verslo planas dėl karantino švelninimo: galėtų dirbti lauko kavinės, odontologijos įmonės, vėliau – ir viešbučiai (382)

Praėjusią savaitę premjeras Saulius Skvernelis paragino asocijuotas verslo struktūras iki...

„Delfi ryte“ – kaip išmokti tvarkyti savo biudžetą ir Urtės Mikelevičiūtės idėjos Velykų stalui (1)

Kodėl svarbu, kaip tvarkome savo biudžetą? Kaip išmoktį jį planuoti ir kaip keisti, ištikus...

Lietuva pildosi apsaugos priemonėmis: Kauną pasiekė 2 tūkstančiai dėžių, pakeliui – dar didesnė siunta (68)

Šiąnakt Kaune nusileido dar vienas lėktuvas su apsauginėmis priemonėmis. Anot Sauliaus...

Naujų atvejų skaičius mažėja: per parą Lietuvoje fiksuoti 32 koronaviruso atvejai (277)

Naujų koronaviruso atvejų skaičius šalyje perkopė 900. Per parą ištyrus 2301 ėminį...

„The Guardian“: keista Boriso Johnsono atsidūrimo ligoninėje istorija

Pirmoji užuomina, kad Borisas Johnsonas naujojo koronaviruso susargdintas žymiai sunkiau, nei...

Pasveikusius nuo COVID-19 kviečia tapti donorais: jūsų kraujas gali padėti sergantiems šiuo koronavirusu

VUL Santaros klinikų Infekcinių ligų bei Intensyvios terapijos centruose gydomi COVID-19...

Klaipėdos uosto vadovo konkursą laimėjo su „valstiečiais“ rinkimuose dalyvavęs Algis Latakas (117)

Klaipėdos jūrų uosto vadovo konkursą laimėjo buvęs koncerno „Achemos grupė“ valdomos...

Stebėdama žmones neapsikentė: jei pamiršite svarbiausią dalyką, papildomos priemonės nepadės parodė, kaip apsisaugoti nuo viruso (46)

Tinkamai rankas nusiplauna nedidelė dalis žmonių, todėl buvusi greitosios medicinos pagalbos...

Lingienė: turime per 20 išplitusių koronaviruso židinių Lietuvoje (56)

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė palaiko...

|Maža didelių žinių kaina