Kasmet Vilniuje tobulinama infrastruktūra, kuri reikšmingai orientuota į dviratininkus. Stengiamasi, kad dviračių takais būtų įmanoma keliauti po visą miestą, specialūs takai įrengiami ir itin vaizdingose sostinės vietose. Tad kodėl dar šią vasarą verta automobilį iškeisti į dviratį ir Vilnių geriau pažinti važinėjant juo?
Į darbą – su dviračiu
Šalyje gerai žinoma psichologė Genovaitė Petronienė labai mėgsta keliauti dviračiu. Ji pasakoja, kad daugiau nei prieš dvidešimt metų atrado šį keliavimo būdą. Anot jos, jaunam žmogui dviratis – itin patogi transporto priemonė.
„Pamenu, anuomet dirbau Antakalnio ligoninėje. Važiuodavau dviračiu į darbą. Visgi tais laikais į mane kreivokai žiūrėdavo gydytojai. Juk visai ne prestižas daktarei atvažiuoti į darbą dviračiu. Džiaugiuosi, kad šiais laikais viskas pasikeitė ir žmonės žymiai tolerantiškesni“, – prisimena psichologė.
Pasak pašnekovės, ji niekada nesusidūrė su jokiomis problemomis: atvykusi dviračiu į darbą nusiprausdavo, vakarais važiuojant namo jai netekdavo laiko gaišti transporto kamščiuose. Ir dabar ji renkasi keliauti vaizdingais maršrutais, kurie gerai nuteikia, važiuojant jais galima pasimėgauti išskirtiniais gamtos vaizdais.
Infrastruktūra akivaizdžiai tobulėja
Psichologė G. Petronienė teigia, kad šiuo metu Vilniuje sukurta infrastruktūra – labai patogi važiuoti dviračiu. Vis dėlto yra tam tikrų vietų, iš kurių keliauti tebėra labai sudėtinga.
„Žinoma, tai mano asmeninė patirtis. Prieš penkerius metus gyvenau Lazdynėliuose, iš ten nusigauti į kitas miesto vietas dviračiu buvo sudėtinga, reikėdavo važiuoti viename sraute su mašinomis. Visgi, nepaisant to, daugelis rajonų – puikiai pritaikyti dviračiams, čia jais keliauti patogu“, – įsitikinusi pašnekovė.
Ji sako, kad kitų miestų gyventojai turėtų išbandyti dienos pramogą – žymiausių Vilniaus objektų lankymą važiuojant dviračiu. Tai – puikus būdas apvažiuoti visą centrą, Senamiestį, aplankyti žymiausius muziejus, Neries krantinę, Vingio parką.
Visai nesijaudina dėl dviračio vagystės
Sostinėje dviračiu itin daug keliaujanti psichologė tvirtina, kad niekada nesibaimino dėl savo transporto priemonės vagystės. Anot jos, paskutinį kartą dviratį pirko prieš dešimt metų. Per šį laikotarpį niekas nėra bandęs neteisėtai jo pasisavinti.
„Mano saugumo receptas – įsigyti aukščiausio lygio dviračio spyną ir gana prastą dviratį. Šiuo metu mano turimas dviratis – labai geras, tačiau jis nelengvas ir yra gana senas. Tokio dviračio vogti niekas nesikėsina. Esu įsitikinusi, jei žmogus turi labai brangų ir naują dviratį, net ir itin saugi spyna gali nepadėti apsisaugoti nuo ilgapirščių“, – teigia pašnekovė.
Jei yra galimybė, G. Petronienė rekomenduoja įsigyti du dviračius: vieną – žygiams, kitą – važinėti mieste. Anot jos, didmiestyje visai nereikalingas labai brangus ir itin lengvas dviratis.
Vilniuje – net 144 kilometrai dviračių takų
JUDU (SĮ „Susisiekimo paslaugos“) judumo ekspertas Edgaras Stankevičius teigia, kad Vilniaus mieste dviračių infrastruktūros plėtra vyksta nuolat. Kasmet siekiama nutiesti bent 20 kilometrų dviračių takų.
„Štai, pavyzdžiui, nuo 2015 metų Vilniaus dviračių takų tinklą papildė net 100 kilometrų. Šiandien turime daugiau nei 144 kilometrų kokybiškos dviračių takų infrastruktūros“, – pasakoja pašnekovas.
Anot jo, per šiuos metus žadama šį skaičių papildyti dar 25 kilometrais trasų. Taip žingsnis po žingsnio bus formuojamas darnus takų tinklas – Vilniuje nuo taško A iki taško B keliauti dviračių taku bus ne tik patogu, tačiau ir saugu.
Ambicingi planai kuriant inovatyvią infrastruktūrą
E. Stankevičius pasakoja, kad šiemet jau baigti tiesti takai palei A. Goštauto gatvę, nuo Lietuvos Respublikos Seimo, iki Baltojo tilto. Taip pat nutiestas takas Kareivių gatvėje, nuo Kalvarijų gatvės, iki Verkių gatvės. Šiais metais takas nutiestas ir Laisvės prospekte, nuo K. Jelskio iki Oslo tilto.
„Taip pat planuojama baigti tiesti Neries kairiosios krantinės dviračių taką palei P. Vileišio gatvę. Tęsti dviračių tako tiesimo darbus numatoma T. Narbuto gatvėje, nuo Pilaitės prospekto, iki Konstitucijos prospekto. Yra numatyti takai ir Savanorių prospekte, nuo Vaduvos iki Elektrinės gatvių, Fermentų, Žaliųjų ežerų, Eigulių, Žirmūnų gatvėse“, – apie planus pasakoja specialistas.
Liepkalnio gatvėje, nuo Tūkstantmečio gatvės, iki Dunojaus gatvės taip pat jau visai netrukus bus įrengtas dviračių takas. Jis turėtų atsirasti ir Baltupio gatvėje, kitose vietose. Anot pašnekovo, taip pat numatomas ir esamos infrastruktūros tvarkymas Ateities bei Kalvarijų gatvėse.
„Numatyta dviračių gatvių plėtra Kalvarijų gatvėje, nuo V. Drėmos iki Didlaukio gatvės, Elektrinės, A. Mickevičiaus bei Tujų gatvėse“, – pasakoja E. Stankevičius.
Jis įsitikinęs – dviračiais susisiekimas privalo būti patogus. To siekiant planuojama kryptinėmis nuorodomis papildomai paženklinti 10 kilometrų dviračių trasų.
Planuose – 700 dviračių stovėjimo stovų
JUDU atstovas pasakoja, kad besirūpinant dviračių saugumo užtikrinimu mieste ir toliau bus tęsiama dviračių stovų įrengimo programa. Daugiau nei 2,5 tūkst. stovų gretas šiais metais papildys dar 700.
„Jie bus įrengti šalia viešųjų, švietimo bei kultūros įstaigų, kitų miestiečiams prieinamų objektų. Svarbu paminėti ir tai, kad šią vasarą duris atvers ir modernios dviračių saugyklos. 18 jų bus įrengtos šalia daugiabučių namų keturiuose sostinės rajonuose: Lazdynuose, Fabijoniškėse, Viršuliškėse ir Žirmūnuose“, – vardija pašnekovas.
Keliauti dviračiu – vis madingiau
Vilnius – dviračiams draugiškas miestas. E. Stankevičius nurodo, kad šis dalykas – akivaizdus, tai atspindi ne tik teigiami infrastruktūros pokyčiai, bet ir surinkti duomenys.
„Lyginant šių metų balandžio mėnesio dviračių srautų duomenis su pernai metų duomenimis, pastebimas 200 procentų pokytis. 2022 balandžio mėnesį Žvejų gatvėje esanti dviračių švieslentė užfiksavo 13 tūkst. dviratininkų, o šiemet užfiksuota beveik 40 tūkstančių“, – džiaugiasi pašnekovas.
Jis pamini ir tai, kad panaši tendencija vyrauja ir gegužės mėnesį. Lyginant su 2022-aisiais, šių metų pokytis yra daugiau nei 70 procentų. Šiemet pro švieslentę gegužės mėnesį pramynė daugiau kaip 56 tūkst. dviratininkų. 2022 m. šis skaičius siekė 33 tūkstančius.
„Didžiausias dviračių srautas užfiksuotas gegužės 28 dieną. Tądien pro Žvejų gatvėje esančią švieslentę pravažiavo net 2845 dviračiai“, – prisimena jis.
E. Stankevičius sako, kad apie gerėjančią dviračių infrastruktūrą byloja ir 2022 metais atliktos gyventojų pasitenkinimo viešojo transporto bei pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūra apklausos duomenys. Nuo 2018 metų infrastruktūros vertinimas balais didėja – pėsčiųjų ir dviratininkų infrastruktūra vertinama 7 balais iš 10.