Belgijoje klasikinės homeopatijos mokslus baigusi gydytoja Jurgita Pinikienė palaiko profesoriaus gastroenterologo Jono Valantino mintį, kad nereikia organizmo užteršti, nereikės jo ir valyti. Tačiau ką daryti, jei ėmė ir užsiteršė?
Klausiama, kaip nepakenkiant sau išvalyti organizmą, DELFI pašnekovė visų pirma siūlė neužstrigti ties pačia organizmo valymo formuluote, nes ją savo interesams aktyviai išnaudoja įvairius papildus ir abejotinas procedūras siūlantys verslininkai.
„Kai organizmas dirba harmoningai, kai jis neturi fizinių, emocinių perkrovų, nepiktnaudžiaujama netinkamu maistu ar per dideliu jo kiekiu, jis yra neužteršiamas. Jei organizmui duodi poilsio – pats išsivalo. Tačiau nusipirkti žarnų praplovimą – klizmavimą ir galvoti, kad išsivaliau organizmą ir dabar man viskas gerai, yra tiesiog absurdiška“, - DELFI sakė Klinikinės homeopatijos centro vadovė.
Gydytojos žodžiais, daug žmonių nori parduoti ligą ar savo negalavimą, nes tai paprasčiau, nereikia paties pastangų. „Žmogus ateina, sumoka pinigus, jam išplauna žarnyną ir galvoja, kad pats, nepajudindamas piršto, aktyviai nedalyvaudamas savo organizmo harmonijos atstatyme, atsikratys negalavimo“, - pastebi J. Pinikienė.
Tačiau, „esmių esmė yra harmoningas gyvenimas, įsiklausant į savo organizmą: pavargai - pailsėk, išalkai – pavalgyk. Nori riebesnio maisto – prašau, nes kai šiltesnės dienos - tiesiog nesinori daug valgyti, o kai vėsiau natūraliai renkamės kaloringesnį maistą“.
Kada nebejaučiame, ko mums reikia?
Tiesa, organizmas kartais ima kalbėti neteisingai. Tačiau kada taip atsitinka? Pasak gydytojos, tuomet, kai gauna perkrovą: tai gali būti ir dažnas persivalgymas, emociniai sukrėtimai, fizinis pervargimas, miego badas (nepakankamas miegas), ir monotoniškas tų pačių produktų valgymas, pvz. prisiskaitę, kad tam tikras maistas yra neva geras ir sveikas, valgome vis tą patį.
„Tačiau visiems vienodų taisyklių nėra. Pamenu vienos vyresnio amžiaus pacientės atsiliepimą, kuri turėjo padidintą kraujo spaudimą ir antro tipo cukrinį diabetą. Ji kreipėsi klausdama, ką daryti: visą gyvenimą buvo mėsėdė, o šeimos gydytoja pasakė, kad mėsos reikia labai sumažinti ar net visai išbraukti iš raciono ir valgyti beveik vien kruopas. Tačiau atbulais dantimis mėnesį valgydama kruopas, nors mažiau, nei įprastai, moteris priaugo penkis kilogramus“, - pateikė pavyzdį J. Pinikienė, pridurdama, jog tai tik įrodo, kad bendrų taisyklių nėra.
Klasikinės homeopatės žodžiais, jei žmogus mėsėdis, tegu valgo mėsą. Tik jam reikėtų patarti dėl kiekio, geriau sukramtyti, pasiūlyti daugiau daržovių, bet neliepti kategoriškai valgyti vien kruopų.
Tobuliau, nei sukūrė gamta, nebus
„Nemažai dietologų vadovaujasi šabloninėmis taisyklėmis, neįsiklausydami į žmogaus organizmą ir tai yra blogai. A la sveiko maisto, kuriame nebūtų riebalų ar dar kažko, tiesiog nėra“, - pastebi specialistė.
Pasaulinio lygio garso gydytojas homeopatas, ilgai dirbęs Belgijoje, o dabar Jungtinėse Amerikos Valstijose Lucas De Schepperas atkreipė dėmesį į Amerikos gyventojų išvaizdą ir pabrėžė, jog laikas pradėti valgyti natūralų maistą, nes tobuliau negu sukūrė gamta, nebus. „Tik reikia pareguliuoti maisto kiekį. Jei vadovausimės šia taisykle, jokių organizmo užteršimų nebus“, - užtikrino J. Pinikienė.
Žavisi Gérard Depardieu virtuve
Pasak gydytojos klasikinės homeopatės, jei išvyksim pailsėti ir per atostogas kasdien nerengsime vakarėlių, negersime po butelį vyno ir nevalgysime didelio kiekio labai kaloringų kepsnių, pirmenybę teiksime šviežioms daržovėms ar miško uogoms, net ir užsiteršęs arba nuo maisto krūvio pavargęs organizmas išsivalys.
Paklausta, koks maistas būtų naudingiausias, gydytoja atkreipė dėmesį į sezoninius produktus, pridurdama, jog jai labai patinka sezoniškumo paisanti Gérardo Depardieu virtuvė.
„Aš pati esu šios virtuvės gerbėja: teko ragauti jo restorano šefo patiekalų ir galiu pasakyti, kad jie – tikrai verti dėmesio. Mums irgi derėtų labiau išnaudoti sezono produktus, kai uždera - jų atsivalgyti. Plius, Gérard Depardieu virtuvėje akcentuojami kokybiški produktai, o pagrindinio patiekalo skonio niekada neužgožia prieskoniai ir kiti priedai“, - pastebi specialistė.
Gydytojos nuomone, dažnas ypatingų padažų ir gausiai naudojamų prieskonių tikslas - maskuoti nepakankamą produkto kokybę.
Gaila, gurmanui Gérard Depardieu pačiam paisyti saiko nesiseka, greičiausiai viso to kaltininkas – aktoriaus būdas.
„Negerai, jei organizmui iš viso neduodame krūvio, labai blogai per didelis krūvis. Kaip sako sena lotyniška patarlė, „Nesaikingumas – gydytojų maitintojas“ ir tai galioja visose srityse: valgyme, darbe, poilsyje, bet kur“, - apibendrino J. Pinikienė.
Už proto ir kūno dialogą
Kaip specialistė vertintų sprendimą plačiai pagyvenus, gurmaniškai pavalgius ir pasiautus vakarėliuose, tiesiog kurį laiką apriboti maistą, tačiau dieta to nevadinti? „Man atrodo, kad tai ir yra teisingiausia: daugiau atsigerti, pavalgyti lengvesnio maisto, geriau jį sukramtyti. Tokiu atveju tai geriau, nei griežtos dietos laikymasis“, - komentavo J. Pinikienė.
Gydytojos homeopatės teigimu, dietos, juolab griežtos, didina įtampą, o tai išvargina organizmą.
Apibūdindama valinguosius, kurie vieną dieną nutaria radikaliai apriboti mitybą, J. Pinikienė pastebėjo, kad „dažnu atveju tai žmonės, kurie nebegirdi savo organizmo: protas diktuoja, o organizmo balsas slopinamas“.
„Aš esu už proto ir kūno dialogą. Yra tekę matyti vegetarę, kuri alpo užuodusi kepant šašlyką – taip norėjo mėsos, o valia sakė „ne“. Buvo nusilpus, paliegus, tikrai liguistai atrodė. Yra žmonų, kurie gali gyventi be mėsos ir jaučiasi puikiai. Bet jei žmogus nori ir dėl įsitikinimo sako, kad vis viena nevalgys – nieko gero. Nes gabalėlis lašinuko ar mėsos gali suveikti ir kaip vaistas – atgaivinti organizmą. Aišku, kitaip, jei mėsos bus per daug“, - pateikė pavyzdį DELFI pašnekovė, pakartodama, jog organizmas yra save reguliuojanti sistema ir labai gražiai pats susitvarko, kai su juo gražiai elgiamės.
Užsiminus apie žarnyno valymo reklamas, kuriose kalbama apie visokiu blogiu aplipusias mūsų žarnų sieneles bei būtinybę kelis kartus per metus jį išplauti, gydytoja klasikinė homeopatė minėjo Prancūzijos patirtį. Ten žarnų plovyklos įrengtos prie reanimacijos skyrių. Tačiau procedūra dažniau daroma vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems yra atkaklus vidurių užkietėjimas ir kurie į ligoninę patenka dėl labai aukšto karščiavimo ir didelės intoksikacijos.
„Tam kartui, kad būtų nukrautas žarnynas ir esant karščiavimui būtų išvengta didesnės organizmo intoksikacijos. Tačiau tikrai ne visiems iš eilės, kaip pas mus: išplaunamas žarnynas, paskui valomos kepenys, moterims dingsta mėnesinės ir prasideda kitos bėdos“, - atkreipė dėmesį J. Pinikienė, pati teikusi pagalbą pacientams, kurių sveikata sušlubavo dėl neteisingai suvokto ir atlikto organizmo valymo.
„Yra tekę ir pačiai gydyti, ir kolegos tokių atvejų pasakojo. Tai – didžiulis sukrėtimas organizmui, dėl kurio, kaip ir dėl drastiškų dietų, moterims net sutrinka ciklas. Tokie sukrėtimai sveikatai niekada neišeina į naudą. Kartais pagalvoji, dar nežinia, kas didesnis stresas organizmui – vakarėlis su geru maistu ar jo alinimas visaip valant. Tiksliai to niekas nepasvers, bet lygiai taip pat blogai gali būti ir viena, ir kita“, - mano gydytoja.
Organizmas – ne drabužis
Interviu DELFI Lietuvos gastroentorologų draugijos prezidentas, Virškinimo sistemos ligų tyrimų instituto vadovas, akademikas prof. Limas Kupčinskas yra teigęs, jog medicinoje organizmo valymo sąvokos net nėra. Pasak profesoriaus, žmogaus organizmas – ne drabužis, kurį galima skalbti, valyti ar ką kita su juo daryti.
„Imtis sveikos gyvensenos daug paprasčiau ir sveikiau nei mokėti už brangias, tik placebo efektą turinčias žarnyno valymo procedūras“, - įsitikinęs akademikas.
Gydytojos dietologės Aušros Jauniškytės žodžiais, organizmas turi visas reikalingas sistemas, kurios pačios pašalina iš jo kenksmingas medžiagas, todėl papildomai valyti organizmo nereikia.
„Organizmas nekaupia kenksmingų medžiagų – nukenksmintos kepenyse jos pasišalina per mūsų šalinimo sistemą, taip pat su iškvepiamu oru ir per odą“, - DELFI yra sakiusi dietologė.