Koks plaukimo būdas padeda atsikratyti „sėdėjimo“ ligų?

Baseine plaukiojimo treniruotes pradėjusiam lankyti 31 metų Renatui atrodė, kad jis moka plaukti. „Bet kai atėjau į treniruotę, supratau, kad ne. Noras išmokti taisyklingai plaukti kilo dėl to, kad taip sveikiau ir nugarai, ir rankoms, ir pečiams. Draugas jau seniai vaikščiojo į treniruotes, o aš neprisiruošdavau. Kartą pakvietė, nuėjau ir visai patiko“, - DELFI sakė vilnietis.

Jo žodžiais, į taisyklingo plaukimo pamokas daug kas ateina ir dėl to, kad kai treneris sako, ką daryti, treniruotė būna visavertiškesnė: „pats esi linkęs patinginiauti, o kai kitas liepia plaukti ratą, dar ir dar – sportui skirtą laiką išnaudoji maksimaliai“.

Baseine vyras mato daug sportuotojų, kurie nuplaukia vieną ar du ratus ir suka link pirtelės.

„Žmogui reikia, kad kažkas „į užpakalį spardytų“, kitaip neišeina“, - juokėsi Renatas. Jo žodžiais, atrodo, plauki kaip plauki, bet kai parodo, kaip tai daryti taisyklingai - ir greitis kitas, ir jautiesi kitaip.

Užtenka dviejų kartų per savaitę

29 metų Egidijus plaukimo treniruotes pradėjo lankyti žiemą. Pasakoja savarankiškai išmokęs plaukti labai vėlai, kokių 12 metų, tačiau toli neplaukdavo, su draugais pasitaškydavo varlynuke ir viskas.

„Čia atėjęs žymiai daugiau visko išmokau: ir kvėpavimo, ir technikos“, - po plaukimo treniruotės Lietuvos vaikų ir jaunimo centro (LVJC) baseine, kurioje lankėsi DELFI, sakė vyriškis.

Sunkiausia jam buvo perprasti taisyklingą kvėpavimą, o paskui – plaukimą delfinu. „Turime čia tokias delfino dienas, po kurių jau nelabai ir į darbą norisi“, - juokavo per savaitę du kartus po 30 minučių plaukiojantis ir po 15 į vandenį šokinėjantis vilnietis. Po 45 minučių plaukimo su trenerės priežiūra jis jaučiasi tikrai kaip reikiant pasportavęs ir sakė, kad daugiau nereikia.

Mažuosius ir suaugusius plaukioti mokančios trenerės Jakaterinos Griškevičienės teigimu, į LVJC baseiną ateina jau mokantys plaukti, tik tai darantys savaip – dažniausiai netaisyklingai.

Lentelės ir makarono nauda

„Kad žmogus galėtų laisvai jaustis ant vandens, reikia teisingai plaukti visomis kūno dalimis. Todėl užsiėmimą pradedame tokiu pratimu: kojos ištiestos, „ilgos“, lengvos, o rankos – įtemptos, tarsi traukia kūną į priekį“, - rodė specialistė.

Atrodo, kas čia tokio – išsitiesus paplaukti įsikibus lentelės. Tačiau tai – nelengva. „Kitiems ir plaukmenis uždedame ant kojų, kad sparčiau judėtų į priekį“, - užsimena plaukikė, kurios pagrindinis tikslas – išmokyti žmones laisvai laikytis ant vandens ir jo neprigerti įkvepiant.

Kad per taisyklingo plaukimo treniruotę būtų smagiau ir sparčiau plauktųsi, dalyviai gauna visokių „žaislų“: pvz., užsideda ant plaštakų plokšteles, kad geriau jaustų, kaip stumti vandenį.

Uždėję kojas ant vadinamųjų makaronų, plaukikai bando irtis tik rankomis. „Čia irgi nelengvas pratimas, nes reikia gerai išsitiesti, netaisyklingai plaukiant mėto į šonus. Nelabai patogu, nes kelia kūną, sunkiau išlaikyti lygsvarą“, - komentuoja J. Griškevičienė.

Skendusiems nugalėti baimę padeda šuoliai į vandenį

Paprastai žmonėms sunku ištiesti kūną. Ypač kai kuriems mažiukams vaikams. Tačiau, pasak trenerės, sunkiausia mokyti skendusius ir nenugalėjusius baimės jausmo.

„Vienas vaikinas net ketverius metus treniruotėse nesėkmingai bandė plaukti: tai iriasi, tai čia pat skęsta. Staiga suima baimė ir nyra po vandeniu. Tačiau galų gale ne ji vaikiną įveikė, o jis nugalėjo baimę – netgi šokinėti nuo tramplino pradėjo. Pademonstravo didžiulį atkaklumą, kokius 6-7 metus treniruotes lankė“, - gerų žodžių auklėtiniui negailėjo LVJC specialistė.

Pasak jos, žmonėms, kurie mokosi taisyklingai plaukti, paprastai patinka ir šuoliai į vandenį. Pasirodo, tai irgi vienas iš būdų nugalėti baimę, nes nušokęs ilgai būni paniręs, gali pajusti, kaip vanduo pats tave kelia, o tuo pačiu mokaisi ilgiau sulaikyti kvėpavimą.

Paklausta, ar tiesa, jog nuo keturiasdešimt metų žmonėms jau sunku išmokti taisyklingai plaukti, trenerė su tuo kategoriškai nesutinka: „Jei mokysiesi, tai ir išmoksi – niekada nevėlu, kol esi gyvas“.

Savamokslį išduoda kyšanti galva

Paklausta, kokia dalis lankančiųjų LVJC baseiną plaukia netaisyklingai ir silpnai, trenerė sako, jog nemažai: „Anksčiau prieidavau, pakalbindavau mokytis, bet ne visi susidomėdavo. Kai kurie įpratę neteisingai plaukti ir jiems taip gerai. Tačiau sveikatai taisyklingas plaukimas daug naudingesnis“.

Kaip pabrėžė DELFI pašnekovė, paprastai plaukiodamas žmogus tik atsipalaiduoja, o plaukdamas taisyklingai – atlieka tempimo pratimus. Dėl to gerai išmokti plaukti skirtingais stiliais, nes vis kitos raumenų grupės dirba.

Nemokančius taisyklingai plaukti lengviausia atskirti iš to, kad jie plaukia iškėlę galvą. „Bijo prisigerti vandens, tai iškelia galvą. O kai pradeda mokytis taisyklingo plaukimo, pradeda iškvėpti po vandeniu, iš karto pajunta, kad nereikia taip išsiriesti, kad smagu ritmiškai kvėpuoti“, - pastebi J. Griškevičienė.

DELFI pašnekovei gaila, jog žmones į baseiną dažnai atveda ne noras sveikai gyventi ir pajudėti, bet liga. Teoriškai visi žino, jog dirbantiems sėdimą darbą būtina pasportuoti, tačiau kol neprispaudžia bėda, dauguma neprisiruošia. Žmonės sako, kad nėra laiko ar pinigų, bet kai pradeda kamuoti skausmai, kažkaip atsiranda ir vieno, ir kito.

Trenerė pastebi, jog dar vienas motyvas pradėti plaukioti – noras pagražinti figūrą ir numesti svorio.

Prižiūrint specialistui išmokti taisyklingai plaukti – lengviau. Tačiau ar įmanoma tai padaryti savarankiškai? Profesionalūs plaukikai sako „taip“, o DELFI kviečia laukti tęsinio: taisyklingom plaukimo pamokėlės su DELFI TV.