Padaugėjo sveikatos sutrikimų
Medicinos diagnostikos ir gydymo centro šeimos gydytoja Inga Lapūnienė sako, kad pacientai karantino laikotarpiu pradėjo dažniau skųstis padidėjusiu nuovargiu ir nerimu, nugaros ir kaklo srities skausmais, padidėjusiu svoriu ar irzlumu, jiems tapo sunkiau užmigti, o užmigus dažnai prabudinėjama.
„Dažnas iš jų dirba namuose, daug laiko praleidžia prie kompiuterio, mažai juda, valgo daugiau ir nesubalansuotai, mažiau laiko praleidžia gryname ore“, – pastebi gydytoja.
I. Lapūnienė pabrėžia, kad žmonės pasimeta darbo ir poilsio laike, dažnai juos sumaišo, tad nelieka nei konkretaus laiko darbui atlikti, nei pakankamai laiko, kuris yra skirtas tik poilsiui.
„Tai prailgina darbo atlikimo trukmę, suprastina kokybę, o ir žmogus pailsi per mažai. Ilsėtis – tai ne tik kokybiškai miegoti. Kad ir kaip nuobodžiai skambėtų ir atrodo net pagalvoti apie tai nesinori, tačiau rutina mūsų dienotvarkėje yra labai svarbi“, – aiškina šeimos gydytoja.
Svarbi taisyklė
Ji pataria atsikelti kiekvieną rytą panašiu laiku. Nesvarbu, ar tai būtų savaitgalis, ar įprasta darbo diena – tai padės jaustis žvalesniems ir geriau pailsėjusiems. Darbui ji ragina numatyti konkrečias valandas ir jas skirti tik darbui, o po darbo valandų užsiimti savo mėgstama veikla.
Gydytoja taip pat atkreipia dėmesį, kad standartiškai suaugusiam žmogui, remiantis mokslininkų rekomendacijoms, reikėtų skirti 8 val. miegui, 8 val. darbui ir 8 val. poilsiui.
„Šie skaičiai rekomenduojami moksliškai, tačiau ne kas kitas, o tik mes save pažįstame geriausiai, todėl jie gali nežymiai svyruoti, pritaikant juos individualiai.
Persidirbusį, nepailsėjusį žmogų dažnai vargina energijos stoka, irzlumas, nerimas, nemiga, silpnėja imunitetas. Dėl to gali atsirasti rimtesnės bėdos – ligos, kurios trunka ilgiau, o neretai jas tenka gydyti ir vaistų pagalba“, – sako ji.
Pertraukėlių nauda
Gydytoja rekomenduoja ilsėtis ne tik po darbo, bet ir skirti laiko trumpoms pertraukėlėms darbo metu. Jos padės išlaikyti sveikatą bei padidinti produktyvumą.
„Dirbant, ypač sėdimą darbą, dažnai pamirštama daryti pertraukėles. Pertraukos turėtų būti daromos kas 1 valandą po 5-10 minučių. Jų metų reikėtų atlikti raumenų tempimo pratimus, pajudėti, daryti akių mankštą: užsimerkti – atsimerkti (galima mirksėti tankiai), pažiūrėti į tašką tolumoje ir į tašką, kuris yra arti, judinti akis įvairiomis kryptimis“, – patarimais dalijasi specialistė.
Pasak I. Lapūnienės, daryti mankštas itin svarbu, nes ilgai sėdint susikūprinama, vieni raumenys įsitempia, kiti atsipalaiduoja, nėra balanso, todėl dažnai atsiranda kaklo, nugaros ir net galvos skausmai. Nedarant mankštos akims, jos išsausėja, ašaroja, peršti, blogėja regėjimas, gali atsirasti akių uždegimai.
Šeimos gydytoja pabrėžia, kad fizinė veikla būtina, ypač sėdimą darbą dirbantiems žmonėms. Pasak jos, judėti patartina bent 3 kartus per savaitę po 45 minutes ar 1 valandą.
„Fizinė veikla gerina ne tik bendrą fizinę sveikatą, bet ir emocinę. Kaip judėsime, ką sportuosime nėra labai svarbu. Svarbiausia, kad fizinė veikla teiktų malonumą ir emocinę gerovę. Derėtų kuo daugiau būti gryname ore, gamtoje“, – aiškina I. Lapūnienė.
Ji taip pat pataria bendrauti ir su artimais žmonėmis, nors ir per atstumą, o įvairių technologijų tam turime tikrai nemažai. Mat, gydytojos teigimu, svarbiausia poilsio metu sugebėti užsiimti veikla, kuri mums būtų priimtina, nekeltų streso, leistų atsikvėpti ir teiktų džiaugsmo.
Subalansuotos mitybos nauda
Šeimos gydytoja pabrėžia, kad dienotvarkėje svarbu ne tik numatyti aiškias poilsio ir darbo valandas, bet ir tinkamai maitintis. Ji pataria kiekvieną dieną valgyti panašiu metu.
„Ne paslaptis, kad karantino metu praleidžiama daugiau laiko namuose, valgoma didesniais kiekiais bei daug užkandžiaujama. Didžiausią dėmesį reikėtų skirti trims pagrindiniams valgiams per dieną, jų produktų kokybei.
Užkandžiauti tarp valgių reikėtų stengtis kuo mažiau, patariama leisti sau išalkti. Taip lengviau išvengiama svorio svyravimų, „kylančio rūgštingumo“, skrandžio ligų“, – aiškina gydytoja.
