Kinologė: kanda ne veislė - šuns elgesys priklauso tik nuo šeimininko

Šunis auginantys žmonės dažnai nesutaria, kas vis dėlto labiau lemia gyvūno elgesį – jo prigimtis ar auklėjimas. Tuo tarpu specialistai į šį klausimą atsako neabejodami: šuns prigimtis lemia vos penktadalį gyvūno elgesio. Visa kita priklauso tik nuo auklėjimo ir aplinkos, kurioje auga šuo.

Pasak Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centro vadovės Jonaistės Jusionytės, kiekvienas šuo iš prigimties turi tam tikrą charakterį, tačiau tai vis dėlto nėra pagrindinis kriterijus, lemiantis gyvūno elgesį jam suaugus. 

Šuo individualus, nepriklausomai nuo veislės

„Šuns charakterį daugiau ar mažiau galima įvertinti pagal jo veislę. Ne paslaptis, kad vienos veislės šunys yra labiau aktyvūs ir energingi, kiti būna labiau prisirišę prie šeimininko, dar kiti kiek daugiau užsispyrę ir nelabai norintys mokytis. Tačiau charakterio skirtumai pasireiškia ne vien tarp skirtingų veislių. Kaip ir žmonės, kiekvienas šuo yra individualus ir turi tik jam unikalių charakterio savybių. Vis dėlto jos yra tik maža dalelė, kuri lemia jo elgesį. Visa kita priklauso nuo paties šeimininko ir kaip jis auklėja šunį“, – pasakoja J. Jusionytė.

Specialistė taip pat pasakoja, kad kaip ir vaikai, jauni šunys yra imlesni mokymuisi ir juos galima lengviau auklėti. Tačiau dirbti galima ir su suaugusiais gyvūnais, tik tam kartais reikia pasitelkti ir specialistus. „Neteisingai auklėto šuns elgesį galima keisti, tačiau tam griežtai apibrėžtos metodikos nėra, kadangi kiekvienas atvejis būna unikalus. Visų pirma reikia identifikuoti gyvūno elgesio problemą ir, geriausia, pasitarti su profesionaliu dresuotoju kaip ją būtų įmanoma išspręsti. Tada žingsnis po žingsnio įmanoma neigiamą gyvūno elgesį pakeisti“, – sako J. Jusionytė.

Saldainis suveikia geriau, nei botagas

J. Jusionytė atskleidžia, kad yra klaidinga manyti, jog viena šuns veislė iš prigimties yra agresyvesnė už kitą. „Kai kalbama apie agresyvius šunis, visada akcentuoju, kad kanda ne veislė, o individas. O visa tai susiveda į gyvūno auklėjimą. Iš esmės šuo nėra nei agresyvus, nei piktas. Jis gali būti energingesnis, jis taip pat gali būti kiek jautresnis dirgikliams, tačiau šuns elgesys priklauso tik nuo jo socializacijos, už kurią yra atsakingas ne kas kitas kaip pats šeimininkas“, – tvirtina J. Jusionytė.

Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centro vadovė įvardina, kad dažniausia žmonių daroma klaida auklėjant šunį yra jo baudimas už neatliktas komandas. Pasak J. Jusionytės, teigiamo gyvūno elgesio užfiksavimas yra žymiai efektyvesnis. Pavyzdžiui, mokant šunį eiti greta, būtina jį pagirti, kai jis tai daro teisingai, o ne bausti vos jam pasukus į šalį.

Jonaistė Jusionytė

Kaip ir žmonės, kiekvienas šuo yra individualus ir turi tik jam unikalių charakterio savybių. Vis dėlto jos yra tik maža dalelė, kuri lemia jo elgesį. Visa kita priklauso nuo paties šeimininko ir kaip jis auklėja šunį.

Žinios ir kantrybė daro stebuklus

J. Jusionytė įvardina ir auksinę formulę, kuria būtina naudotis tiek auklėjant, tiek dresuojant šunis.

„Pagrindinis dalykas, kurį privalo atsiminti kiekvienas šunį turintis žmogus yra „žinios ir kantrybė“. Su kiekvienu gyvūnu reikia dirbti – vienam šuniukui laiko skirti reikia mažiau, kitam laiko ir pastangų gali tekti įdėti gerokai daugiau. Tai priklauso ir nuo jo veislės, ir individualaus charakterio. Todėl norint pasiekti reikiamų rezultatų, būtina gerai išmanyti šuns psichologiją, jo veislės savybes, taip pat rekomenduojama pasitarti ir su dresuotojais. Tada lieka svarbiausia – nuosekliai dirbti su gyvūnu“, – pasakoja J. Jusionytė.

Abejojantiems dresūros ir šunų auklėjimo galimybėmis – vaizdo įrašas apie, tikriausiai, protingiausią šunį pasaulyje - Jumpy: