Vyrų tinklo kūrėjai – apie tai, kodėl šiuolaikiniam žmogui sunku būti laimingam: kaunamės su drakonais, kurių anksčiau net nebuvo

Būna dienų, kai tiesiog jaučiamės laimingi, tačiau šiuo jausmu mėgaujamės tikrai ne kasdien. Sunkiu gyvenimo etapu svarbiausia nelikti vienam, todėl vieni bando ieškoti laimės atsiremdami į artimuosius, kitiems padeda nuoširdus pokalbis su bendraminčiais, išgyvenančiais panašius sunkumus. Su tokiu tikslu vyrų bendruomenę „Gentys“ subūrę projekto kūrėjai pastebi, kad mūsų visuomenė turi daug žaizdų, susipriešinimo, bukos agresijos, nepasitikėjimo ir ciniškumo, o visa tai reikia gydyti. Kartu su projekto sumanytojais pasikalbėjome apie tai, kas šiuolaikiniam vyrui dažniausiai trukdo būti laimingu – didžiausi šių dienų sunkumai, kuriuos kūrėjai metaforiškai vadina drakonais, puikiai pažįstami ir moterims.

Laimę suprantame skirtingai, tačiau pamatiniai dalykai išlieka panašūs

Vienas iš projekto „Gentys“ įkūrėjų Vaidotas Ambrozaitis pastebi, kad šiuolaikiniai vyrai tokie skirtingi, jog vienos laimės formulės, kuri galiotų visiems, neįmanoma įvardyti. Anot jo, šiandien laimingas vyras yra tas, kuris sąmoningai tos laimės net nesiekia – kaip paradoksaliai tai skambėtų.

„Laimė neretai yra toks sėkmės reikalas. Gyvenimas nėra toks lengvas pas daugelį. Jeigu vien sieksi laimės ir susidursi su gyvenimo iššūkiais, galvosi, kad kažkas su tavimi blogai, kodėl negaliu būti laimingas. Taip galima labai greitai susideginti“, – sako jis.

Kai jaučiamės nelaimingi, jis siūlo prisiminti seną, tačiau labai gerą išmintį: norėdami būti laimingi, turime mokėti pakeisti tai, ką galime pakeisti, ir sugebėti priimti tai, ko negalime pakeisti. Ypač svarbu mokėti šiuo du dalykus atskirti – pakeičiamus nuo nepakeičiamų.

„Dažniausiai mes puikiai suprantame, ką mums reikia daryti, kad būtume laimingesni ir pilnavertiškesni, bet visa problema ir mūsų iššūkis – kaip gyventi, kad kasdien savo laimės formulę išpildytume. Juk dažnai mes suklumpame. Todėl būtinas pilnatvės ir laimės elementas yra valia keisti tuos dalykus, kuriuos galime pakeisti. O valia yra kaip raumuo – tai yra tiesiog darbas, jį reikia treniruoti“, – sako V. Ambrozaitis.

„Genčių“ bendraįkūrėjas, Geštalto psichoterapijos praktikas Vytas Kim taip pat sutinka, kad šiuolaikiniai vyrai labai skirtingi – vieniems laimės siekimas susijęs su atsitiesimu po skyrybų, kitiems rūpi, kaip numalšinti skausmą turint sveikatos problemų, dar kiti ieško būdų, kaip suderinti darbą su laisvalaikiu, kad gyvenime patirtų mažiau streso.

„Šiandien turime technologijas ir galimybes, kurių nebuvo prieš šimtus metų, tačiau pamatiniai dalykai mumyse nelabai pasikeitę. Gerovės pojūtį sukuria pilnaverčiai romantiniai santykiai, santykiai su draugais, su šeima. Taip pat emocinė gerovė – kaip mažiau streso patirti, kaip apsaugoti kažkokias savo ribas, kai jaučiu, kad man nėra gerai, kažkas lipa ant galvos arba nori mane apgauti. Labai svarbus prasmės jausmas, pakankamai įdomus darbas, fizinė sveikata, balansas tarp darbo ir asmeninio gyvenimo, finansinis stabilumas, asmeninis augimas“, – gerovės komponentus vardija V. Kim.

Šiuolaikinis žmogus kovoja su nauju drakonu – „pigiu dopaminu“

Anot V. Kim, laimė neatsiejama nuo judėjimo ir iššūkių, kuriuos įveikdami patiriame džiaugsmą, todėl svarbu visuomet jų turėti. Sunkumams, su kuriais susiduriame siekdami tikslų, jis mėgsta naudoti drakono metaforą – pagal ją, kiekvienas iš mūsų turi vidinį ir išorinį drakoną, kurį turi įveikti.

Nors tiek vyrai, tiek moterys gali susidurti su tais pačiais drakonais, V. Kim pastebi, kokie sunkumai dažniausiai kamuoja šių dienų vyrus.

„Šiuolaikiniame gyvenime vienas iš drakonų yra technologijos, dėl kurių kyla vis didesnis stresas, tampa sunkiau susikoncentruoti, nesiblaškyti. Daug kas kalba dabar apie šį reiškinį, jog nuolat būname ryšyje, socialiniuose tinkluose ir panašiai, bet tuo pačiu turime ir nuolat didėjančią izoliaciją. Parsisiųsti pažinčių programėlę yra labai lengva, bet užmegzti ilgalaikę, praturtinančią pažintį dažnai nėra taip paprasta“, – vieną iš iššūkių įvardija V. Kim.

Dar viena jo įžvelgiama šių dienų problema – „pigus dopaminas“, kurio, V. Kim manymu, šiandien mūsų aplinkoje yra kur kas daugiau nei bet kada anksčiau.

„Pigus dopaminas – tai socialiniai tinklai, visokie netfliksai, kompiuteriniai žaidimai, pornografija, „Youtube“ ir panašūs dalykai. Kai jais piktnaudžiaujame, krenta mūsų pasitenkinimas gyvenimu, mums sunkiau funkcionuoti. Daryti kažkokį ilgą, nuobodų, svarbų darbą tampa daug sunkiau, nes tiesiog smegenys neturi motyvacijos, mums per daug nuobodu, kai aplink tiek daug smulkių, smagių dalykų“, – sako V. Kim.

Įsisukus į pigaus dopamino ratą, V. Kim išskiria patikrintą sprendimo būdą – sąmoningą minėtų veiklų ribojimą pasitelkiant įvairius iššūkius ir laikantis disciplinos. Pavyzdžiui – socialiniai tinklai tik po darbo arba „Youtube“ žiūrėjimas tik 15–30 minučių per dieną. Jis pastebi, kad aiškias ribas sau nusibrėžę vyrai jaučiasi produktyvesni, o jų gyvenimuose atsiranda daugiau ramybės.

Vieni pavojingiausių šių laikų drakonų susiję su karjera ir darbu

V. Ambrozaitis išskiria dar vieną šiuolaikiniam žmogui tenkantį sunkumą, kurį vadina gyvenimo kelio pasirinkimo paradoksu – pasirinkimų turime daugiau nei bet kada anksčiau, tačiau niekaip neišsirenkame.

„Jei prieš 100 metų vyro tėvas ir senelis buvo kalviai, tai buvo labai didelė tikimybė, kad vyras irgi seks tuo pačiu keliu. Jo gyvenimo kelias buvo labai aiškus. Šiais laikais yra tūkstančiai, milijonai pasirinkimų, kuo būti, galime greitai persikvalifikuoti ir tapti programuotojais, inžinieriais, kosmonautais ar mechanikais. Iš vienos pusės atrodo gerai turėti daugiau pasirinkimų, bet tuo pačiu tai sukuria chaosą, kuriame mes pasimetame ir nežinome, kuo norime būti. Išbandome vieną karjerą, susiduriame su iššūkiais, jų neįveikiame, tada perbėgame į kitą karjerą. Jaučiame kaltę, nes, atrodo, ir ten bandžiau, ir ten bandžiau – nepavyko, nepatiko, nors iš tikrųjų nebuvo įdėta pakankamai pastangų“, – pastebi V. Ambrozaitis.

Ne mažiau pavojingas šių dienų drakonas, anot jo, yra darboholizmo kultas. Šiuolaikiniame pasaulyje įprasta manyti, kad tik dirbdamas viršvalandžius ir nueidamas papildomą mylią žmogus gyvens sėkmingai, daug pasieks, daug uždirbs. Tačiau neretai įvyksta priešingai – neskaičiuodamas savo jėgų, žmogus „susidegina“. Perdegę būname mažiau produktyvūs, krenta mūsų kūrybingumas, o tuo pačiu – ir laimės pojūtis.

„Labai svarbu išlaikyti balansą tarp poilsio ir darbo. Pastebiu, kad mes dažnai labai daug savęs atiduodame kitiems, bet mažai atiduodame sau. Būname griežti sau, o jeigu darbe kažką reikia padaryti – aš padarysiu tai negailėdamas savęs, savo laisvo laiko. Taip mano poreikiai kokybiškam poilsiui ir emociniam atsigavimui būna nustumti į šalį. Todėl kartais mums reikia sveiko savanaudiškumo – pasižiūrėti į viską iš aukščiau ir pamatyti, kad galbūt reikia pailsėti ir nepersidirbti, kad aš geriau jausčiausi, o mano darbas, kurį atlieku, būtų atliekamas geriau“, – teigia V. Ambrozaitis.

Vyrų bendruomenėje taip pat dažnai pastebimas beprasmių darbų ir prasmės trūkumo drakonas. V. Ambrozaitis pabrėžia, kad laimė ir pilnatvė neįsivaizduojama be žinojimo, kad tai, ką darai, yra tikrai prasminga.

„Šiuolaikinėje darbo rinkoje atsirado nemažai darbų, kur vyrai jaučia, kad uždirba pinigus ir viskas su tuo gerai, bet ta funkcija, kurią jie atlieka, atrodo, neteikia jokios prasmės. Atrodo, kad jie nieko nesukuria, niekam nepadeda, jaučiasi kaip sistemos pelės. Supratimas, kad aš einu keliu, kuris yra sunkus, bet turi prasmės, gali duoti kažkokių dividendų. Svarbu turėti valios ir kantrybės nepasiduoti, nesimėtyti. Mėtymasis sukuria užburtą ratą – vieną kartą išėjus, kitą kartą irgi bus lengviau išeiti, kažką pamesti. Ta valia įsikibti tampa silpnesnė“, – sako V. Ambrozaitis.

Kaip laimė susijusi su pykčiu: šiandien to tenka mokytis iš naujo

Šiais laikais vis daugiau kalbama apie vyrų smurto problemą. Iš kitos pusės kalbama ir apie tai, kaip svarbu išreikšti emocijas, jų neužlaikyti. Šios žinutės skamba prieštaringai, vyrui nėra paprasta susigaudyti, ką daryti su tomis situacijomis, kurios kelia pyktį.

„Štai, situacija darbe: per susirinkimą vyrui kolega prie visų pasako – tu nusišneki. Jeigu taip sąžiningai – kyla pyktis, bet vyras, pavyzdžiui, iš kažkur išmoko, kad rodyti susierzinimą negerai, nes tai silpnumo požymis. Tačiau tas nepasitenkinimas niekur nedingsta, jis lieka vyro viduje ir pasireiškia kitais būdais, pavyzdžiui, pasyvia agresija“, – sako V. Kim.

Yra ir kitas kraštutinumas, kai aplinka iš vyro kaip tik tikisi, kad jis nenusileis („koks tu vyras, jei neduodi į dantis, kai tave įžeidžia“). Netinkamai išreikštas pyktis kelia pavojų, gali įskaudinti ar sužaloti. Visgi, tikslas nėra atsisakyti pykčio, o išmokti pykti taip, kad tai nebūtų kenksminga.

„Tinkamai naudojamas pyktis yra būtinas ir nuostabus įrankis gyvenime. Jis gali apsaugoti ir suteikti energijos pasiekti kažką, kas vyrui svarbu. Todėl svarbu išmokti piktinančiose situacijose tinkamai parodyti, kad, ei, čia man skambėjo nepagarbiai, man nėra ok, kaip tu pasielgei ar pasakei. Kaip tai padaryti tvirtai ir tuo pačiu pagarbiai, nedestruktyviai – yra reikalų vyrui to išmokti gyvenime“, – pastebi V. Kim.