Statistikos departamentas nurodo, kad šių metų antrąjį ketvirtį Klaipėdoje vidutinis darbo užmokestis (prieš mokesčius) buvo antroje vietoje po sostinės. Skaičiuojama, kad uostamiestyje darbuotojui vidutiniškai mokama 973,2 eur, kai Vilniuje – 1069,4 eur. Palyginus su tuo pačiu ketvirčiu, prieš metus Klaipėdoje stebimas 10 proc. vidutinio darbo užmokesčio augimas.
Kad Klaipėdai neblogai sekasi konkuruoti su kitais Lietuvos didmiesčiais ekonomikos srityje, rodo ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto kasmet skelbiamas Lietuvos savivaldybių indeksas. Pernai Klaipėdos miestui atiteko antra vieta po Vilniaus. Savivaldybė gerai įvertinta komunalinių paslaugų, biudžeto, mokesčių, administracijos srityse. Nurodoma, kad mieste yra palanki mokestinė aplinka, o verslo liudijimų kaina buvo mažesnė už šalies vidutinę. Taip pat patrauklumo ir aukštesnę vietą reitinge Klaipėdai suteikė mažas žemės mokesčio tarifas bei pagrindinis nekilnojamojo turto mokesčio tarifas.
Investicijos virsta didesniais atlyginimais
Kaip pastebėjo Laisvosios rinkos instituto analitikas Martynas Tininis, aukštas atlyginimų lygis mieste pasiektas dėl aukšto investicijų lygio, kuris nuosekliai auga: 2012 m. vienam Klaipėdos gyventojui teko 4552 euro, o pernai – jau 6122 eurai investicijų. Čia Klaipėdą aplenkti pavyko tik Vilniui (18190 eur), Mažeikių r. (7540 eur) ir Kazlų Rūdai (6716 eur). Net nuolatinis konkurentas Kaunas sulaukė tik 4212 eur/gyv. investicijų.
„Aukštas investicijų lygis atsispindi ir Klaipėdos darbo užmokesčio statistikoje. Vidutinis darbo užmokestis (į rankas) šių metų antrąjį ketvirtį siekė 748,4 eurus, kai vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje siekė 716,4 euro. Aukštesnis darbo užmokestis buvo tik Vilniuje – 817,5 euro“, – statistika dalijosi analitikas.
Kalbėdamas apie tai, kodėl Lietuvos savivaldybių indekse miestui pavyksta užimti aukštas vietas, M. Tininis vėl paminėjo investicijų pritraukimą. Kartu jis įvardijo santykinai geresnius socialinius ekonominius rodiklius – mažą nedarbo lygį, mažą ilgalaikių bedarbių dalį. Taip pat Klaipėdoje palyginus maža dalis gyventojų gauna socialinę pašalpą ir būsto šildymo kompensacijas.
„Savivaldybė šiuos gerus rezultatus pasiekė turėdama mažą skolą, santykinai nedideles administracijos išlaidas ir dėl to, kad teikė paslaugas gyventojams pasitelkdama privatų verslą“, – konstatavo pašnekovas.
Nuolat mažėja bedarbių
Vis dėlto, kad gyventojai galėtų uždirbti didesnius atlyginimus, reikia turėti ir žmonių, kurie užpildytų laisvas darbo vietas. Užimtumo taryba skaičiuoja, kad šiuo metu Klaipėdoje yra 748 laisvos darbo vietos, o vidutinis darbdavių pateiktų darbo pasiūlymų skaičius kasmet tik auga. Pavyzdžiui, 2014 m. vidutiniškai kas mėnesį buvo sulaukiama 558 darbo skelbimų, 2015 m. – 722, 2016 m. – 858, pernai – 861, šiemet – 825. Per paskutinius penkerius metus vidutinis darbo pasiūlymų skaičius per mėnesį išaugo net 47,8 proc.
Kartu stebima tendencija, kad Klaipėdoje po truputį mažėjo bedarbių skaičius, per paskutinį penkmetį jų skaičius krito 7,6 proc. šiuo metu Užimtumo tarybos Klaipėdos skyriuje registruoti 7154 gyventojai, kurie turi bedarbio statusą.
„Daugiausia tarp bedarbių yra turinčių profesinį išsilavinimą – jie sudaro 39 proc. visų registruotų darbo ieškančių žmonių. Įgiję aukštąjį universitetinį ir aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą tarp bedarbių sudaro 30 proc., o neturintys jokios kvalifikacijos – 31 proc.“, – aiškino Užimtumo tarybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė.
Kas dešimtas (10,4 proc.) bedarbis priskiriamas ilgalaikio nedarbo kategorijai.
Kaip teigė Užimtumo tarybos atstovė, šiuo metu Klaipėdoje labiausiai trūksta kelių transporto priemonių ekspertų, logopedų, elektrotechnikų, restorano virėjų, pardavėjų, pastolių statytojų, izoliuotojų, vandentiekininkų ir vamzdynų montuotojų, mėsininkų, tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojų.
„Prognozuojama, kad ateityje labiausiai trūks tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojų, metalinių laivų korpusų surinkėjų, suvirintojų, metalo konstrukcijų montuotojų, elektrikų, elektromonterių, mechanikų, statybininkų, inžinierių ir biochemikų“, – vardijo M. Jankauskienė.
Darbo rinkos situaciją mieste keičia ir sparčiai besiplečianti Klaipėdos laisvoji ekonominė zona (LEZ), kur koncentruojasi plastiko ir PET, maisto, metalo apdirbimo, naftos produktų apdirbimo, automobilių elektronikos, logistikos, sandėliavimo bei pakavimo srities įmonės. Skaičiuojama, kad šiais metais Klaipėdoje yra 89,8 tūkst. darbingo amžiaus gyventojų, bet per paskutinius penkerius metus jų skaičius nukrito 8 proc.
„Mažėjant darbingo amžiaus gyventojų skaičiui, stebima tendencija, jog darbdaviai ne visada randa reikiamų darbuotojų, dalis jų neretai šią problemą yra priversti spręsti pasitelkdami kvalifikuotą darbo jėgą iš trečiųjų šalių. Dažniausiai tai transporto, laivų remonto ir statybos kompanijos“, – pridėjo M. Jankauskienė.
Teks galvoti, kaip išsisukti su mažiau darbuotojų
Klaipėdos pramonininkų asociacijos vadovė Jolanta Girdvainė teigė, kad nors Klaipėda nutolusi nuo sostinės, kuri yra Lietuvos ekonomikos centras, uostas ir sėkmingai veikianti laisvosios ekonomikos zona (LEZ) leidžia jai išlaikyti aukštus ekonominius rodiklius.
„Klaipėda visada buvo stiprus pramonės miestas, tai ir istoriškai susiklostė, pavyzdžiui, kuriantis medienos pramonės įmonėms. Be to, paskutinių metų LEZ ir uosto sėkmė prisideda prie to, kad esame antri pagal tam tikrus ekonominius rodiklius“, – kalbėjo pašnekovė.
J. Girdvainė pabrėžė, kad daug Klaipėdoje įsikūrusių įmonių yra tarptautinio lygio ir konkuruoja ne Lietuvos, bet globalioje rinkoje, o tai lemia didelę skaitmenizaciją ir automatizaciją.
„Natūralu, kad tai reikalauja didesnę pridėtinę vertę kuriančių darbo vietų, o tai turi įtakos ir didesniems atlyginimams, – svarstė pašnekovė. – Mes jau seniai nekalbame apie minimalų darbo užmokestį Klaipėdos įmonėse“.
Vis dėlto demografinė situacija, kai šalyje mažėja gyventojų, neaplenkia ir Klaipėdos, todėl J. Girdvainės teigimu, vis garsiau kalbama apie gerų specialistų trūkumą.
Pasak jos, įmonėms vis labiau kenčiant nuo reikalingos darbo jėgos trūkumo, bendrovės turi vis dažniau galvoti apie darbo našumo didinimą.
„Kitaip niekaip mums nepavyks konkuruoti pasaulyje. Be abejo, ateityje reikės vis daugiau aukštesnio lygio inžinierių, IT specialistų. Todėl inicijuosime ne vieną programą, kuri paskatins jaunimą rinktis inžinerinius, tiksliuosius mokslus, nes tai ateities ekonomikai neišvengiama“, – savo įžvalgomis dalijosi J. Girdvainė.