Lietuvoje kasmet nustatoma 17 tūkst. naujų vėžio atvejų, tuo tarpu apie 20-50 proc. mirčių nuo įvairių navikų mokslininkai sieja su mitybos ypatumais. Remiantis epidemiologiniais tyrimais, spėjama, kad jei mes valgytume 75 proc. daugiau daržovių nei dabar, išvengtume 10-50 proc. virškinamojo trakto vėžio atvejų, o valgydami tik vieną kartą per dieną nedidelę mėsos porciją – 3-5 proc. storosios žarnos vėžio.
Maistas
© Corbis

Kancerogenų gali būti ir maiste be raidelių E

Jau niekam ne paslaptis, kad maiste, kurį valgome, gali būti vėžį skeliančių medžiagų. Vienos jų, tokios kaip PAA, į maistą patenka iš aplinkos, kai deginamos dujos ir dyzelinis kuras. Šie junginiai iš oro patenka ant augalų ir į dirvą, todėl nereikėtų auginti daržovių, rinkti uogų pakelėse ar prie gamyklų. Be to, PAA gali susidaryti rūkant ir ilgiau riebaluose kepinant maisto produktus.

Kitos medžiagos, pavyzdžiui, nitritai, nitratai, N-nitrozaminai, kaip teigiama Onkologijos instituto metodinėje priemonėje, susidaro natūraliai. Jie gali pasigaminti burnos ertmėje, skrandyje ar šlapimo pūslėje. Maži jų kiekiai nepavojingi, tačiau kai jų atsiranda geriamame vandenyje – jau labai pavojinga. Jų gaminimąsi trikdo normalus skrandžio rūgštingumas, vitaminai C ir E, taigi vėlgi teisinga mityba.

O štai dėl netinkamų produktų laikymo atsiranda kepenų vėžį sukeliantys pelėsiai. Šis grybelis gali veistis miltuose, ryžiuose ir kitur, jei produktai laikomi šiltoje ir drėgnoje vietoje.

Dar pridėkite pusfabrikačius bei kitus maisto produktus, kurie, kaip taisyklė, būna „prifarširuoti“ chemijos, ir nebeturėsime, ką valgyti.

Štai neseniai žiniasklaidoje pasirodė britų mokslininkų tyrimas, anot kurio, per savaitę išgeriant du ar daugiau kaloringus nealkoholinius gėrimus (kalbama apie limonadus ir kitus vaisvandenius), rizika susirgti vėžiu padidėja 87 proc., lyginant su šių gėrimų negeriančiais žmonėmis. Tiesa, šį atradimą padarę mokslininkai nėra įsitikinę, ar dėl to reikia kaltinti gėrimus ar tai, kad juos vartojantys žmonės dažniau linkę gyventi nesveiką gyvenimo.

Nieko keista, jei po tokių žinių kyla natūralus pasipriešinimas: esą apskritai gyventi yra žalinga. Anot Onkologijos instituto dietologės Lilijos Jasevičienės, maistas niekada nebus nei vaistas, nei nuodas, o vėžiu suserga net sveikuoliai ir vegetarai. Mat mūsų organizmą veikia daugybė veiksnių – genetika, aplinkos užterštumas ir pan. Todėl mityba gali tik sumažinti riziką. Kita vertus, reikia daryti tai, kas priklauso nuo tavęs, kad vėliau savęs nekaltintum.

Šiaip ar taip mityba – svarbus vėžio rizikos veiksnys. Bėda ta, kad tyrimais išmatuoti jos poveikį labai sudėtinga. Su maistu susijusiems tyrimams reikia labai didelės žmonių grupės, turi sutapti respondentų mitybos įpročiai, tačiau kiekviena šeima turi savas tradicijas, skiriasi ir geografinių regionų mitybos racionas. Todėl viena studija gauna labai teigiamą rezultatą, kita tą rezultatą paneigia, ir atvirkščiai.

Kuo stipresnė imuninė sistema – tuo mažiau rizikos

„Ko gera, vėžio išvengti padeda ne atskiri maisto produktai, o gyvenimo būdo visuma: sveika mityba, fizinis aktyvumas (kasdien bent 30 min. reikia pajudėti, o du kartus per savaitę – sportuoti intensyviau) bei antsvorio kontrolė“, - pasakojo dietologė.

Taip pat įrodyta, kad mėsa – storosios žarnos vėžio rizikos veiksnys. Todėl pietų lėkštėje turėtų būtu du trečdaliai daržovių ir tik trečdalis mėsos. Daržovių ir vaisių, geriausiai šviežių, per dieną rekomenduojama suvalgyti nuo 400 iki 800 g, mėsos – vos 80 g. Individuali kiekvieno porcija –žmogaus delno be pirštų dydžio ir storio gabaliukas.

Daug nuo vėžio apsaugančių skaidulų, be daržovių, turi grūdai, tačiau reikėtų rinktis kuo mažiau apdorotus grūdinius produktus. Kuo mažiau maistas perdirbtas, tuo daugiau jame mums reikalingų medžiagų.

„Atrasta, kad priešvėžinių medžiagų yra kopūstinėse daržovėse, pomidoruose. Šios daržovės iš tiesų naudingos, bet lėkštėje turi būti įvairių vaivorykštės spalvų. Vienos panacėjos nėra, todėl maistas turi būti įvairus. Maistinės medžiagos, sąveikaudamos viena su kita, teigiamai veikia organizmą, - pasakojo L. Jasevičienė. - Kuo žmogus sveikesnis, kuo stipresnė jo imuninė sistema, tuo daugiau šansų jis turi nesusirgti vėžiu, kaip ir bet kuria kita lėtine liga“.

Lietuviai 40-50 proc. kalorijų gana su riebalais, daugiausiai – gyvuliniais. Anot specialistų, jie turėtų sudaryti ne daugiau 30 proc. Riebus maistas sukelia ne tik širdies ir kraujagyslių ligas, bet ir žarnyno, prostatos vėžį bei didina riziką, kad atsinaujins krūties vėžys. Riebalai yra pagrindinė nutukimo priežastis, o nutukusieji dažniau serga gimdos, prostatos, tulžies pūslės, inkstų ir krūties vėžiu.

Ypač pavojingas alkoholio ir tabako derinys

Taip pat seniai įrodyta, kad kancerogeniški rūkyti gaminiai. Nėra labai sveiki dėl maisto priedų ir įvairūs konservai bei vaisvandeniai. „Tiesa, pastarųjų tiesiogiai su vėžiu nesiečiau. Dažniausiai jie sukelia alergijas. Rekomenduočiau vietoj jų gerti arbatą – tiek juodoji, tiek ypač žalioji arbata turi antioksidantų, mažinančių riziką susirgti vėžiu“, - teigė pašnekovė.

Beje, yra tyrimų, bylojančių apie raudono vyno naudą saugantis nuo vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų. Kita vertus, alkoholis skelia kepenų cirozę, o alkoholio ir tabako derinys didina riziką susirgti gerklų vėžiu. Todėl medikė pataria verčiau rinktis natūralias, ne iš koncentratų pagamintas vynuogių sultis.

Alkoholiniai gėrimai taip pat gali sukelti burnos ertmės, stemplės, kepenų, net ir krūties piktybinius navikus. Mat nors pat alkoholis nėra kancerogenas, organizmui jį pasisavinant, išskiriama labai toksiškų medžiagų.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Nutylėta sovietų armijos katastrofa: panikos apimti gyventojai lėkė iš namų ir sodino vaikus pas svetimus žmones (95)

Nedaug trūko, kad netoli Berlyno 1977 metais būtų įvykęs branduolinis sprogimas, – rašo...

Žymūs ekonomistai susiginčijo, kokia yra skurdo kartelė (175)

Žymūs ekonomistai – „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis ir Vilniaus...

Juodieji karų su banditais puslapiai: „Vilniaus brigados“ garsenybės buvo laužomos sostinės požemiuose (335)

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1990 m. šalis paveldėjo sovietinę miliciją, kitos operatyvinės...

Jolita Mikolaitienė: 21 amžius, o iki šiol moterys naiviai ieško slaptos prasmės tiesmukuose vyrų žodžiuose (105)

Atsakingas pareigas tarptautiniame versle užėmusi Jolita Mikolaitienė daugeliui geriau pažįstama...

Rusijoje lietuvis surado keisčiausią pasaulyje viešąjį tualetą (203)

Norite sysiuko ar dar rimčiau? Eikite į tam skirtą autobusą – jums pasakytų...

Pavogė mirusio vaiko tapatybę, buvo demaskuotas, tačiau tada kilo dar daugiau mįslių (18)

Jis pavogė mirusio vaiko tapatybę, galiausiai buvo demaskuotas, tačiau kilo dar daugiau mįslių....

Profesorius Lukoševičius apie visuotinę problemą: niekas nemoka sveikai maitintis (50)

Palangoje kiekvieną vasarą leidžiantis prof. habil. dr. Leonardas Lukoševičius – puikus...

Kaip pasikeis jūsų organizmas atsisakius alkoholio? (132)

Alkoholio poveikis žmogaus organizmui gali būti labai pragaištingas. Laimei, vis daugiau žmonių...

Nėštumas: kūno pokyčiai, kurie išlieka net ir pagimdžius (20)

Sakoma, kad motina tapusi moteris pasikeičia, ir tai nėra pokštas. Jokiu kitu gyvenimo periodu...

Pagimdžiau dukrą: vyras tai atšventė namie su prostitutėmis... (38)

Mūsų šeimos nebeliko po 24 bendro gyvenimo metų, jei galima sakyti, kad tas gyvenimas buvo...