Organizmas pats išskiria vidinį imunomoduliatorių – interferoną (baltymą su antivirusinėmis ir priešuždegiminėmis savybėmis). Tačiau sergant, stipraus streso ar tiesiog masinių peršalimų sezono ir gripo epidemijos metu interferono organizme ima trūkti ir imunitetas nusilpsta.
Blogai, kai imuninė sistema negali pasipriešinti pavojams išorėje. Tačiau kartais ji ima veikti atvirkščiai – dirba per daug aktyviai. Tokiais atvejais išsivysto alergija (per didelis jautrumas kai kuriems dalykams) arba autoimuninė reakcija, kai sistema nebeskiria „savų“ nuo „svetimų“ ir organizmas ima kovoti su savo paties biomolekulėmis.
Nevartokite antibiotikų kiekvieną kartą pakilus temperatūrai, nes kartu su kenksmingomis bakterijomis jie naikina ir naudingą mikroflorą.
Organizmą kovinėje parengtyje padės fiziniai pratimai, vakariniai pasivaikščiojimai, kontrastinis dušas, užtektinai miego ir vitaminai. Reguliarus seksas padidina imunoglobulino išsiskyrimą, o tai reiškia – sustiprina imunitetą.
Apie imunitetą dabar kalba visi, kas tik netingi, todėl išgirstame ir galybę mitų. Pavyzdžiui, tokių:
• Kūdikis turi augti idealioje švaroje. Ne: bereikalingas sterilumas neleidžia susiformuoti imunitetui.
• Visos ligos – dėl problemų su imunitetu. Ne: daugelis ligų vystosi nepriklausomai nuo organizmo pasipriešinimo, tačiau silpnas imunitetas gali tapti paskutiniu lašu.
• Organizmo pasipriešinimo infekcijoms sumažėjimas gali pasireikšti kaip širdies, galvos ar skrandžio skausmai, taip pat bendras diskomfortas. Ne: nusilpusiam imunitetui būdingi dažni, ilgai trunkantys peršalimai (daugiau kaip keturi kartai per metus suaugusiesiems ir šeši – vaikams iki penkerių metų), chroniški susirgimai, nuolat pakilusi temperatūra (nuo 37 iki 38 °С).
