Maistą perka kartą per savaitę
„Kiekvieną dieną ar kas kelios dienos pirkti maistą yra ne tik pinigų švaistymas, bet ir savo laiko gaišinimas“, – sako maisto tinklaraštį „Vegan Pipiras“ kartu su šeima įkūrusi Toma Vedrickienė.
Tai – bene viena svarbiausių šeimos nuostatų, padedančių ne tik sutaupyti laiko ir pinigų, bet ir išvengti maisto švaistymo. Pašnekovė populiariausiuose socialiniuose tinkluose jau beveik devynerius metus dalijasi veganiškos mitybos receptais ir įvairiausiais patarimais, o stebintys jos kasdienybę žino, kad apsipirkimui šeima skiria pusę, o kartais ir visą dieną, mat maisto produktus reikia ne tik nusipirkti, bet ir sudėlioti taip, kad švaistymo būtų kuo mažiau – gėrybes ji raugina, vakuoja, šaldo, džiovina, skirsto į specialias dėžutes.
„Jau apie 13 metų apsipirkinėjame vieną kartą per savaitę. Turime tokį įprotį. Aišku, būna, kad skubame ar žinome, jog tik tą dieną bus nuolaida, nors apsipirkimas tuo metu nesuplanuotas, maisto produktus įsigyjame tada. Įprastai vienam apsipirkimui išleidžiu 80 eurų – vykdama į parduotuvę pasiimu tokią sumą į piniginę, jokių kitų pinigų neturiu, tad taip išvengiu nenumatytų išlaidų.
Būna, kad vieno apsipirkimo metu nusiperku tiek daug, jog vos telpa į automobilį, bet visada galvoju, ką jau turiu namuose, o ką dar turiu įsigyti. Padeda sutaupyti ir tai, kad neperku to, kas nėra būtina, pavyzdžiui, įvairių pusgaminių, nes esame veganai, o šie gaminiai veganams nėra pigūs“, – aiškina ji.
Paklausta, galbūt aiškiau suplanuoti išlaidas padeda ir savaitės mitybos planas, moteris atvirauja, kad pastarojo ji nesudarinėja – gamina tai, ko tuo metu norisi. Pasak jos, maisto ruošimas jai yra meditacija – gamindama ji mėgaujasi, o paruoštais patiekalais džiugina šeimą ir draugus.
„Apsiperku dažniausia antradienį arba trečiadienį. Šiomis dienomis jau aišku, kokios nuolaidos bus prekybos centruose ir ar reikiamų produktų galėsiu įsigyti pigiau. Perku visada tik apžiūrėjusi kainas, jei nėra reikiamų produktų su nuolaida ir neskubu jų įsigyti – neperku. Ne visada perku sezoninius produktus, o būtent tai, kas tuo metu pigu, kad galėčiau įsigyti daugiau maisto.
„LIDL“ perku tai, ko neradau arba, jei liko pinigų po apsipirkimo, juos išleidžiu čia, „MAXIMA“ prekybos tinkle dažniausiai perku aliejų, „Promo“ – kruopas, trapučius, „RIMI“ – savo mažiausiajam makaronus be glitimo. Visus kitus produktus perku prekybos miestelio „Urmo“ naktiniame ir didmenos skyriuose. Kituose miestuose tokia prekyba užsiima „Litbana“, „Citma“, – pasakoja pašnekovė.
Šviežios gėrybės keliskart pigiau
Prekybos miestelį Kaune moteris pasakoja atradusi prieš 6–7 metus. Į naktinį skyrių ji keliasi anksti ir vyksta naktį, kol visi dar miega – taip pavyksta rasti didelį produktų pasirinkimą už labai patrauklią kainą.
„Naktinis turgus suskirstytas į dvi puses – vienoje pusėje lietuvių ūkininkai, kitoje pusėje vyksta lenkų prekyba. Didmenos skyriuje yra visko: ir lietuviškos, ir daugybė lenkiškos produkcijos. Šią vietą renkuosi todėl, kad maisto produktai būna šviežiai atvežti, o kitos dienos produktai parduodami pigiau. Taip pat čia yra džiovintų, ankštinių, riešutų skyrius, kuriame kainos labai geros. Esu mačiusi, kad iš čia daržoves perka ir „IKI“, „Promo“ bei kiti prekybos centrai. Kadangi ten apsiperku jau ne vienerius metus, mane pažįsta, būna pakalbame, pasijuokiame su prekeiviais, jie parodo, ką gali parduoti pigiau nei kiti.
Lietuvių ūkininkų pusėje perku mėgstamiausias daržoves – brokolius, kopūstus, kalafijorus, krapus, svogūno laiškus. Kalbant apie svogūno laiškus, įprastai turgeliuose ar prie prekybos centrų 100 gramų jų parduodami po 1 eurą (1kg – 10 eurų), o čia, priklausomai nuo sezono, kaina svyruoja nuo 3 iki 7 eurų už kilogramą. Ką geriausio atrandu, tą ir perku, pavyzdžiui – 5 kilogramus vynuogių randu už 5 eurus, už 18 kilogramų dėžę bananų moku 3–5 eurus, 6 kilogramus pomidorų – 2–5 eurus, už 5 kilogramus paprikų – 5 eurus. Kainos ne visada būna tos pačios, bet paieškojus galima atrasti tikrai gerų dalykų.
Taip pat dar apsiperku ir pas kelis žinomus ūkininkus, kur įsigyju kopūstus, burokėlius, bulves. Jei norite ekologiškų, ne chemijos pagalba užaugintų daržovių, rekomenduoju „Vilkės ūkį“ – maisto skonis pas juos dieviškas. Apskritai, kalbant apie prekeivius, kurie produkciją pardavinėja turgeliuose ar prie parduotuvių palapinėse, jie patys apsiperka tame pačiame prekybos miestelyje, todėl, jei tikite ir pasitikite ūkininkais, iš kurių perkate – gerai, bet didelė dauguma tiesiog perparduoda produktus, kurie nėra jų pačių užauginti“, – pasakoja T. Vedrickienė.
Svarbi apsipirkimo dalis – maisto organizavimas
Kaip pasakoja pašnekovė, maisto organizavimas yra labai svarbus maisto apsipirkimo procese. Moteris šiam procesui įsivedusi griežtą tvarką – kiekvienas maisto produktas jos namuose turi savo vietą. Pasak jos, tai padeda išvengti švaistymo ir suvartoti produktus tada, kai jie yra šviežiausi.
„Kai maistas yra tvarkingai suorganizuotas, tiek birūs produktai, tiek šaldytuvo gėrybės, tada ir pačiam smagiau atidaryti dureles. Birius produktus, riešutus, ankštinę produkciją dėkite į joms skirtas dėžutes, tada žinosite ir matysite, kiek ir ko tiksliai turite. Kaip žinia, dažnai perkame kruopas, kurias jau turime namuose, kažkur giliai spintelėje, nes jų nematome. Be to, retai kada būna, bet jei atsiras dėžutėje kandis, tai ji ten ir liks, negadins kitų maisto produktų, o ir ieškojimas to, ko reikia, neves iš kantrybės.
Daržoves, vaisius ir uogas aš laikau tam skirtose dėžutėse šaldytuve – maistas jose ilgiau išsilaiko šviežias. Jų dėka taip pat matau, kokie yra likučiai, o kai maistas turi savo vietą, nėra išmėtytas po visą šaldytuvą, jo čia telpa žymiai daugiau. Ir pagamintą maistą laikau dubenėliuose, kurie yra 100 proc. sandarūs, todėl nei dėžutės, nei dubenėliai nepraleidžia jokių kvapų, išskyrus bananai, nes jų į dėžutes nededu.
Maisto išmetimo nerodau vaikams kaip pavyzdžio, išmetame labai retai, stengiuosi suvartoti viską, ką įsigyju ar pagaminu. Jei pagaminau per daug – dedu į dubenėlius ir likučius mes suvalgome, pavyzdžiui, kaip garnyrą ar tiesiog pašildžius. Taip pat nevengiu ir užšaldyti, pavyzdžiui, iškepusi per daug ankštinių kepsnelių juos visada užšaldau, sudedu į specialias šaldymo dėžutes – lygiai taip pat padedančias išvengti kvapo šaldiklyje“, – aiškina moteris.
Be to, pasak veganiškos mitybos tinklaraščio autorės, norint, kad vaikai valgytų viską, nemėtytų maisto ir jį gerbtų, reikėtų pradėti su jais ne tik apsipirkinėti, bet ir gaminti, taip pat derėtų rodyti gerą pavyzdį ir patiems elgtis atsakingai.