Nors maisto produktams lietuviai per mėnesį vidutiniškai skiria apie 218 eurų, ne visas jis išties pasiekia gyventojų skrandį. Aiškinant paprasčiau, didelė dalis maisto keliauja tiesiai į šiukšlių dėžę. O kartu su maistu ir jam išleisti pinigai. Pasak SEB banko asmeninių finansų ekspertės Sigitos Strockytės-Varnės, Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos statistika rodo, kad kiekvienas lietuvis kasmet išmeta apie 60 kg maisto, kuris dar galėtų būti suvartotas. Tad ką daryti, kad pavyktų ne tik nešvaistyti, bet ir sutaupyti?
Taupymas prasideda ne parduotuvėje
Pasak dietistės Vaidos Kurpienės, taupymas prasideda ne tada, kai einame į parduotuvę ir renkamės prekes parduotuvės lentynose, o dar namuose. Šią taisyklę daugelis neretai užmiršta. Labai dažnai į prekybos centrą užsuka po darbo, kai šis yra pakeliui namo, o produktai įsigyjami remiantis nuolaidomis, alkio pojūčiu ar kitais aspektais, o ne peržiūrėjus namuose turimus likučius ir įvertinus, kokių produktų dar reikia įsigyti, norint paruošti vieną ar kitą patiekalą.
„Pirmiausia reikėtų peržiūrėti savo spinteles, šaldytuvą ir šaldiklį, kad išsiaiškintume, ko turime ir ką būtų galima panaudoti maisto gaminimui. Tikiu, kad taip daug kas rastų ir tokių produktų, kurių galiojimas pasibaigęs arba jau greitai baigsis. Kalbant apie sausus ar konservuotus produktus, ypač dažnai būna, kad vis perkame naujus, senus stumiame gilyn spintelėje ar sandėliuke ir jų niekaip nesuvartojame.
Su šaldikliu taip pat – kas yra jo dugne arba gale, labai dažnai metų metais, kartais net dešimtmečiais guli nejudinami. Tad tikėtina, kad didžioji dalis Lietuvos gyventojų, peržiūrėję spinteles ir šaldytuvą, bent jau savaitę, o kai kas net ir mėnesį, galėtų išgyventi neidami į parduotuvę. Todėl reikėtų labai konkrečiai planuoti, ką ir kada valgysime ir tada daryti sąrašą produktų, kurių reikia ir trūksta“, – aiškina mitybos specialistė.
Pašnekovės teigimu, vedant reikiamų įsigyti produktų sąrašą reikia žinoti ir vieną svarbią taisyklę. Kaip teigia ji, dažnai užrašoma: „reikia varškės“, tačiau užmirštama pridėti konkretų kiekį, kurio prireiks patiekalo gamybai.
„Reikia 200 gramų ar kilogramo? Parduotuvėje jau ne laikas galvoti, kiek man prireiks. Reiškia, privalu žinoti iš anksto – reikia vienos morkos ar kilogramo. Čia atsiranda didelis skirtumas – jeigu susirašome tik ko reikia, bet nesusirašome kiekio, dažnai prisiperkame per daug“, – tikina V. Kurpienė.
Prieš keliant koją į parduotuvę S. Strockytė-Varnė taip pat rekomenduoja išsiaiškinti, kokią dalį pinigų skiriate maistui ir siūlo peržiūrėti praėjusių kelių mėnesių išlaidas bei įsivertinti, ar suma, kurią išleidote maistui, atrodo tinkama, o gal yra per didelė. Be to, ji skatina pagalvoti, ko galėjote atsakyti, kokio tipo maisto nespėjote suvartoti.
„Tokia analizė padės tiksliau nusistatyti, kas maisto krepšelyje turi likti, o ko galėtumėte pirkti mažiau. Ypač atkreipkite dėmesį, kiek pinigų išleidžiate pusfabrikačiams ar užkandžiams, šios kategorijos produktai dažnai yra brangūs. Žinodami sumą, kurią vidutiniškai kas mėnesį išleidžiate maistui, galėsite lengviau paskirstyti ją, atsižvelgdami į tai, kiek kartų einate į parduotuvę.
Pavyzdžiui, jei vidutiniškai maistui skiriate 200 eurų per mėnesį ir apsiperkate kas antrą savaitę, žinosite, kad vieno apsipirkimo metu negalite išleisti daugiau kaip 100 eurų. Tai padės ne tik išvengti impulsyvių pirkinių, bet ir tiksliau vadovautis sąrašu, įtraukiant tik būtinuosius pirkinius. Jei į parduotuvę einate, pavyzdžiui, 5 kartus per savaitę, nes nemėgstate planuoti savaitėmis, vienas apsipirkimas neturėtų viršyti 10 eurų. ir t. t. Tačiau maistą paprastai lengviausia planuoti vienai savaitei“, – sako ji.
Nuolaidos – kelias į storesnę piniginę
Planuojant apsipirkimą V. Kurpienė rekomenduoja atsižvelgti ir į prekybos vietų siūlomas nuolaidas. Pavyzdžiui, prieš vykstant apsipirkti puikiai pasitarnautų akcijų leidinių apžvalga.
„Produktai yra skirstomi į dvi grupes: vieni trumpo galiojimo, kiti – ilgo. Kalbant apie ilgo galiojimo produktus, verta turėti sąrašą, ką jūs visada norite turėti namuose ir tada stebėti nuolaidas. Žinoma, to per vieną savaitę neįgyvendinsime, bet ilgainiui galima stebėti per kiek laiko X kiekį jūsų šeima arba vienas asmuo suvartoja. Labai dažnai prekybos centrai skelbia nuolaidas tam tikru periodiškumu, tam tikrai produktų grupei. Tai reiškia, jeigu aš žinau, kad grikių per tris mėnesius suvartoju 2 kg, tai kito išpardavimo metu man reikia nusipirkti 2–3 kg, bet jokiu būdu ne 5 kg.
Kalbant apie trumpo galiojimo produktus, planuojant mitybos planą galima atsižvelgti į jūsų meniu: pavyzdžiui, trečiadieniais jūs valgote žuvį. Tad jūs peržvelgiate nuolaidų katalogus ir matysite kokiai žuviai galvoti receptą, juk vieną savaitę nuolaida bus lydekai, kitą savaitę – skumbrei, trečią – kažkam kitam ir tada galite prisitaikyti prie to, kam yra nuolaida“, – teigia specialistė.
Tačiau ieškodami nuolaidų gyventojai taip pat neišvengia klaidų. Neretai atvykus į parduotuvę ir pastebėjus viliojantį pasiūlymą net nesusimąstome, ar išties siūlomas produktas mums reikalingas. Kaip aiškina banko asmeninių finansų ekspertė S. Strockytė-Varnė, akcijomis pasinaudoti galima, tačiau labai svarbu stebėti perkamų produktų galiojimo laiką, įvertinti, ar tikrai spėsite juos suvartoti ir nereikės išmesti maisto ir pinigų.
„Dažnai akcijos „3 už 2 kainą“ yra gana rizikingos, nes sumokate vis tiek dukart brangiau, o neretai produktų nespėjate sunaudoti. Žinoma, jei produktai ilgai negenda, jomis galima naudotis, tačiau akcijos neturėtų būti paskatinimas įsigyti papildomai. Taip pat prieš planuodami apsipirkimą parduotuvėje, peržiūrėkite parduotuvių pasiūlymus, tai gali pasufleruoti idėjų, ką gaminsite ateinančią savaitę, tačiau vis vien pirmiausia patikrinkite, ką jau namuose turite ir tik tada patrauklesnėmis kainomis ieškokite produktų parduotuvėse “, – tikina ji.
„Be to, jeigu taikoma nuolaida didesniam produkto kiekiui, o jūs matote, kad jo nesunaudosite, tai gali būti, kad jums pigiau pirkti mažesnį kiekį be nuolaidos nei pirkti didelį. Jei vis tiek nuolaida vilioja, pagalvokite, ar galite susitarti tada su drauge, kaimyne ar kitu asmeniu, kad gal per pusę ar kitomis proporcijomis pasidalinti.
Taip pat dažnai daroma dar viena klaida – visi žino, kad didelė pakuotė kilogramais ar litrais kainuoja pigiau nei maža pakuotė ir tada labai dažnai žmonės žiūri litro arba kilogramo kainą ir perka tą, kuris lyg ir pigiau. Tačiau jeigu jūs iš to litro suvartojate tik 300 mililitrų, tai jums pigiau yra pirkti mažą pakuotę“, – priduria V. Kurpienė.
Likučiai neturi atsidurti šiukšliadėžėje
Sveikos mitybos specialistės teigimu, jei jau nepavyko neprisipirkti per daug, galbūt netgi ir prisigaminti gavosi daugiau nei planuota, iš likučių gali pavyktį skanūs ir sotūs patiekalai, o papildomų ingredientų parduotuvėse reikės vos keletos arba gali pavykti išvengti apskritai. Pavyzdžiui, turint džiovintų pupelių galima išsivirti pupelių troškinį ar sriubą, o išsivirus didesnį kiekį – pagaminti trintą užtepėlę sumuštiniams, ją esant poreikiui užsišaldyti.
„Jeigu nesuvalgome ir matome, kad nesuvartosime, galima dažniau naudoti šaldiklį – jau pagamintą maistą šaldyti porcijomis: dalį tų likučių, kuriuos išmetame, nes galvojame, kad jau nebevalgysime, tikrai galime dar kartą panaudoti sriuboms, troškiniams, omletams, padažams, įdarams. Tačiau šaldyti reikėtų porcijomis, nes labai dažnai daroma klaida šaldant per didelėmis porcijomis. Pavyzdžiui, nuvirus mėsą lieka sultinys, tad gal verta kubeliais arba mažomis porcijomis susišaldyti, o ne kelis litrus vienoje talpoje?
Jeigu jau matome, kad per daug pasigaminome, tai iš karto atvėsinus ar kitą dieną galima užšaldyti, tikrai ne tada, kai pastovi 3–4 dienas ar savaitę – toks maistas jau yra nevalgomas. Patiekalai šaldiklyje gali stovėti 2–3 mėnesius. Švieži maisto produktai, termiškai neapdoroti, gali būti laikomi nuo pusės iki metų. O štai šviežios sodo, daržo gėrybes šaldiklyje rekomenduojama laikyti iki kito to paties derliaus“, – aiškina dietistė.
S. Strockytė-Varnė atkreipia dėmesį, kad sandėliuojant šaldytuve ar šaldiklyje maistą taip pat reikėtų laikytis svarbių taisyklių.
„Visuomet arčiau durelių laikykite tuos produktus, kurių galiojimo laikas trumpiausias ir stenkitės viską sudėti taip, kad matytųsi kiekvienas produktas. Tai padaryti visuomet bus lengviau, kai produktų šaldytuve nebus per daug“, – patarimais dalijasi banko atstovė.
Pusgaminiai ir užkandžiai plonina piniginę
Pasak V. Kurpienės, labai daug pinigų išleidžiame ir pirkdami pusgaminius. Renkantis juos, reikėtų pasverti: kaina ar laikas? Pasak jos, dažniausiai tuos pačius patiekalus galime pasigaminti namuose – pavyzdžiui, didesnį kiekį koldūnų, virtinukų ar kitokių patiekalų, o pasigaminus didesnį kiekį juos užšaldyti.
„Visada natūralus, pirminis produktas kainuos pigiau. Jeigu yra atvirkščiai, rekomenduoju žiūrėti į sudėti, ką jūs iš tikrųjų perkate. Pusgaminiai ne visada yra nesveika, pavyzdžiui, garintos pupelės ar lęšiai tikrai geras pasirinkimas. Dabar atsiranda tikrai kokybiškų pusgaminių, ypač šaldytų. Jau negalima sakyti, kad pusgaminis visada yra blogiau. Bet tikrai brangiau“, – sako ji.
Dar viena didelė išlaidų dalis – užkandžiai. Atrodytų, pusantro euro ar euras užkandžiams nėra reikšminga suma, tačiau šias kai kam menkavertes sumas sudėjus mėnesio gale, išties gali tekti išsigąsti. Tad paklausta, kokie užkandžiai būtų pigiausi ir sveikiausi, V. Kurpienė pabrėžia, kad tai – itin subjektyvus dalykas, kuris priklauso nuo to, į kokią kainą žmogus orientuojasi, kiek kartų per dieną valgo, kokio dydžio porcijos ir kiek kalorijų jam reikia.
„Pavyzdžiui, riešutai atrodytų brangūs, tačiau jeigu juos valgo 40-ies metų nesportuojanti moteris, jos užkandžio dydis būtų 25 gramai riešutų. Jeigu mes imame tuos 25 g ir dar pavyzdžiui pasinaudojame kokia akcija, nes riešutai yra ilgo galiojimo produktas ir jiems tikrai būna -30 procentų nuolaidos, tai iš to maišelio, kuris sveria 100 gramų, suvalgius 25 gramus kaina tada ne tokia didelė.
Žinoma, jeigu nesirenkame kokių kedrinių pinijų ar makadamijos riešutų, kurie ir taip yra brangesni. Tada jeigu imame vaisių, jei kilogramą valgote, tai gal ir brangoka, bet jeigu suvalgote 150–200 g vynuogių, kadangi dabar sezonas, arba vieną obuolį, tai kažin ar čia labai brangu? Šalia dar galima sugraužti morką“, – aiškina ji.
Be to, kadangi galutinė produktų krepšelio kaina parduotuvėje labai dažnai priklauso nuo preferencijų, galima svarstyti apie pigesnes alternatyvas. Pavyzdžiui, kalbant apie daržoves ant pietų stalo, jeigu norime maitintis pomidorais ir agurkais – kaina gali būti didelė, tačiau jei pasirinksime pigesnes daržoves – sutaupysime.
„Pavydzdžiui, 200 gramų kopūstų, šlakelis acto, šlakelis aliejaus, druska ir, tarkime, pagardinimui paprikos arba morkos, arba kukurūzų truputėlis ir tos salotos tikrai nė euro nekainuos, o sotumo bus daugiau. Galima taip pat susitarkuoti 100 gramų šviežio burokėlio ir 100 gramų morkų. Visada yra pasirinkimas to paties tipo brangesnio ar pigesnio produkto – galime valgyti lašišą, bet galime pasirinkti ir silkę, galime valgyti avinžirnius, o galime ir žirnius“, – teigia dietistė.
Taip pat vienas didžiausių mitų, anot pašnekovės, yra tai, kad žmonės neretai galvoja, jog sveika mityba labai brangiai kainuoja. Pradėję maitintis sveikai, žmonės neretai nustemba, kad yra visiškai priešingai.
„Tarkime, dėl sveikatos priežasčių žmogus pakeičia mitybą, nes jį priverčia gyvenimas, ir tada labai nustemba, kad sveikoje mityboje, perkant kai kuriuos produktus, kurie yra brangesni, bendroje sumoje per mėnesį išleidžiama nuo 10 iki 50 proc. mažiau. Taip atsitinka dėl kelių priežasčių: dėl to, kad neperka pusgaminių, užkandžiams renkasi sezoninį vaisių arba riešutus, atsisako perdirbto pieno produktų ir svarbiausia – planuoja mitybą. Taip išleidžia daug mažiau pinigų“, – aiškina V. Kurpienė.