Naujienų agentūra „Reuters“ akcentuoja, kad Lietuva įstojo į euro zoną tuomet, kai didžioji kaimynė Rusija demonstruoja savo karinę galią regione. Euro įvedimas turėtų padėti šaliai įsitvirtinti Europoje ir padidinti šios Baltijos valstybės ekonominį ir politinį saugumą.
Kalbinti premjeras Algirdas Butkevičius, finansų ministras Rimantas Šadžius, centrinio banko vadovas Vitas Vasiliauskas akcentavo geopolitinę euro įvedimo reikšmę – suartėjimą su Vakarų Europa.
„Gyveni ten, kur gyveni. Tai reikia turėti omenyje“, - teigė V. Vasiliauskas, paklaustas apie prisijungimo prie euro zonos naudą, regione tvyrant įtampai.
Saugumo tema dominavo ir verslo naujienų agentūros „Bloomberg“ publikacijoje.
„Lietuviai linksminosi fejerverkais ir šampanu, pirktu už eurus, kai jų valstybė baigė ketvirtį amžiaus trukusį perėjimą iš komunistinės ekonomikos į vieningos europietiškos valiutos erdvę“, rašoma straipsnyje.
Lietuvai euras reiškia tiek politinę, tiek ekonominę palaimą – šalis 20 metų neturėjo nepriklausomos monetarinės politikos, tad dabar galės paveikti Europos centrinio banko sprendimus, turės priėjimą prie Europos bankų finansinio stabilumo fondo, taip pat pigiau skolintis.
Paskutinė iš Baltijos šalių į euro zoną įstojusi Lietuva akcentuoja, kad euras suteiks valstybei ekonominį saugumą.
„Kuo arčiau mes esame Vakarų, tuo toliau – nuo Rytų, - cituojamas V. Vasiliauskas. - Kaip centrinio banko vadovas aš neturėčiau būti susijęs su geopolitinėmis diskusijomis, tačiau šiandien tai yra faktas“.
BBC reportaže „Lietuva prisijungia prie Baltijos šalių euro klube“ prakalbino ir paprastus šalies gyventojus.
Štai pensininkė Antanina Macijauskienė teigė, kad prieš eurą kainos vaistinėse pakilo, tad ji nuogąstaujanti, ko laukti po euro įvedimo. Mokytoja Zita Kriukelienė pastebėjo, kad emocine prasme litas jai siejasi su šalies nepriklausomybe.
O verslininkas Dovydas Braukyla euro įvedime mato naudą: „Integracija į bendrą rinką padės padidinti prekybą ir sumažinti valiutos keitimo sąnaudas“.
Reportaže primenama, kad dėl politinės krizės Graikijoje vėl išaugo nerimas dėl euro zonos ateities, tačiau „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad Lietuva vis tiek nukentėjo nuo euro zonos stagnacijos ir nuosmukio, tad stojimas į euro zoną nepakeis bendro vaizdo.
„Tai graikai turėtų susirūpinti, į kurią pusę ateityje pasuks jų ekonomika“, - BBC teigė N. Mačiulis.
JAV milžinės CNN ekonomikos portalas Money.cnn.com kukliai nušvietė naujausią euro zonos narę, apie Lietuvą paskelbamas tik pagrindinius faktus.
Eurą sieja su didelėmis kainomis
Rusakalbė žiniasklaida euro įvedimą Lietuvą pasitiko dvejopai. Netrūko publikacijų, kuriose prisijungimas buvo aprašytas reportažo žanru, tačiau pasitaikė ir vertybinių dalykų.
Štai „Rossiyskaja Gazeta“ savo publikacija pavadino „Lietuva per Naujuosius pasiruošė „užšokti ant euro grėblio“ .
„Lietuva taps trečia užšokusia ant „euro grėblio“ per Naujuosius“, - taip, pasak leidinio, juokaujame Baltijos šalyse. Estijoje ir Latvijoje, kur euras įsivestas anksčiau, esą kainos pakilo 10 proc.
Anksčiau finansų ministras R. Šadžius yra teigęs, kad euro įvedimo infliacijos efektas gali siekti 0,2-0,3 proc., bet publikacijoje apie tai neminima.
„Liūdna Talino ir Rygos patirtis nejaudina Vilniaus. Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius pareiškė, kad pusiaunaktį ruošiasi pirmas pasiimti eurų iš bankomato ir išleisti juos restorane. Greičiausiai, ministrų kabineto vadovas už juos išgers už lito ramybę.“
Naujienų agentūra „RIA Novosti“ savo straipsnyje apie euro įvedimą „Lietuva oficialiai prisijungė prie euro zonos“ primena šalies kelią jungiantis prie euro zonos ir kaip nepavyko tai padaryti 2007 m.
Publikacijoje nurodoma, kad valdžiai pavyko įtikinti gyventojus euro nauda. Dar 2014 m. rugsėjį tik 47 proc. šalies gyventojų buvo už euro įvedimą, tuo tarpu lapkritį euro šalininkų skaičius pasiekė 63 proc.
Tačiau kitame tos pačios agentūros straipsnyje ironišku pavadinimu „Nepriklausomybė nuo lito. Lietuva sausio 1 d. įsiveda eurą“ teigiama, kad euro įvedimą šalyje palaiko tik 45 proc. gyventojų, o kitų „užmiršo paklausti“.
Litas vadinamas „priešpaskutiniu valstybingumo atributu“ - anksčiau jų buvo du „vieta žemėlapyje ir nacionalinė valiuta“. Publikacijos autorius teigia, kad Lietuva įstojo į išrinktųjų klubą, kuris per siūles plyšta, o šalis džiaugiasi.
Tačiau įdomu tai, kad euro saugumo garantijos motyvas nuo Rusijos, kurį taip akcentavo aukščiausi Lietuvos pareigūnai, dažniausiai rusiškose publikacijose, skirtingai nei vakarietiškose, net nebuvo minimas.
Primename, kad Lietuva 2015 m. sausio 1 d. tapo 19-ąja euro zonos valstybe. Lietuviai yra paskutiniai iš Baltijos šalių prisijungę prie bendros europinės valiutos. Kaimyninės šalys Estija ir Latvija jau yra euro zonoje: latviai – nuo 2014 m., estai – nuo 2011 m.
