Vidurnakčio dūžiai užbaigs metus, kuriuos aptemdė Rusijos intervencija į Ukrainą – didžiausia grėsmė Baltijos valstybėms nuo tada, kai jos maždaug prieš ketvirtadalį amžiaus išsilaisvino nuo žlungančios Sovietų Sąjungos, rašo naujienų agentūra AFP.
NATO šiais metais 150 kartų – triskart dažniau negu pernai – kėlė savo naikintuvus, kad jie palydėtų karinius Rusijos lėktuvus, įskridusius į trijų Baltijos valstybių oro erdvę, nurodo Lietuvos krašto apsaugos ministerija.
„Vieninga Europos valiuta taip pat reiškia didesnį saugumą, o tai yra labai svarbu, turint tokią kaimynę“, - sakė maždaug 50 metų vilnietis Vytautas Kompka. Už euro įvedimą pasisakė 53 proc. iš 3 mln. Lietuvos gyventojų, o 39 proc. tam nepritarė, rodo lapkričio mėnesį atlikta apklausa, kurią paskelbė centrinis bankas.
„Turiu pripažinti, kad būgštavimai dėl saugumo buvo viena iš priežasčių, paskatinusių visuomenę pritarti euro įvedimui“, - AFP sakė Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius. Euro įvedimą jis pavadino „trečiu svarbiausiu žingsniu Lietuvai integruojantis į Vakarų Europos bendruomenę“, kai 2004 metais ji įstojo į Europos Sąjungą (ES) ir NATO.
Tačiau visuomenės pritarimas eurui buvo banguotas ir, tvyrant nerimui dėl galimų neigiamų pasekmių, kartais nusmukdavo žemiau 50 proc. ribos.
„Euras nepadidins pensijų ar atlyginimų, jis tik pakels kainas“, - AFP sakė pensininkė Danutė Petkevičienė. „Tačiau jau viskas nuspręsta“, - pažymėjo ji, galvoje turėdama centrinio banko nustatytą datą, kada Lietuva taps 19 euro zonos nare.
Priešingai negu kaimyninėje Lenkijoje, kuri turi laisvai kintančio kurso valiutą, Lietuvos litas nuo 2002 metų buvo pririštas prie euro, todėl priklausė nuo Europos centrinio banko. „Iš esmės mes jau turėjome eurą daugiau kaip 12 metų, tik jis buvo vadinamas litu“, - sakė R. Šadžius, pridurdamas, kad perėjus prie euro, kainos neturėtų pakilti daugiau kaip 0,2 – 0,3 proc.
Litas padėjo sustiprinti Lietuvos valstybę, kai ji 1918 ir 1990 metais išsikovojo nepriklausomybę nuo Maskvos, tačiau nuo to laiko nacionalinės valiutos vaidmuo sumenko. Lapkričio mėnesį lietuviai siekė įamžinti litą Guinnesso pasaulio rekordų knygoje, iš vieno milijono monetų pastatydami didžiausią monetų piramidę.
Lietuva įsivesti eurą tikėjosi dar 2007 metais, tačiau tuomet nepatenkino infliacijos kriterijaus. 2009 metais per pasaulinę finansinę krizę šalis patyrė gilią recesiją. Skausmingos taupymo priemonės nutiesė kelią euro įvedimui ir pavertė Lietuvą viena sparčiausiai augančių ekonomikų ES: pastaraisiais metais ūkis augo apie 3 proc.
Tačiau sumažintos socialinės išmokos ir apkarpytos viešojo sektoriaus išlaidos paskatino rekordinę emigraciją į turtingesnes Vakarų Europos valstybes, pavyzdžiui, Didžiąją Britaniją. Kaimyninės Baltijos šalys Estija ir Latvija eurą įsivedė atitinkamai 2011 ir 2014 metais. Lietuva delsė jungtis prie euro zonos, nes politikai nenorėjo to daryti prieš 2012 metų visuotinius rinkimus.
Dabar vyriausybė tvirtina, kad euras suteiks papildomą stimulą ekonomikai, kurios padėtis ir taip yra geresnė negu kitų vangių euro zonos valstybių. Tačiau ekspertai įspėja, kad politikai gali pakartoti prasiskolinusios Graikijos klaidas, kurias paskatino pigus skolinimasis ir prasta fiskalinė disciplina.
