Pasak jos vadovo Gyčio Kauzono, ir pernai, ir šiemet stebima auganti šviežios vištienos, ypač – krūtinėlės filė, šlaunelių mėsos ir sparnelių, paklausa. Teigiamus artimiausios ateities lūkesčius stiprina ir po COVID-19 pandemijos atsigaunančios eksporto rinkos.
„Praėjusius metus galima vadinti amerikietiškais kalneliais paukštininkystės verslui. Metų pradžioje šoką sukėlė išaugusios pašarų ir energijos kainos – itin svarbi mėsinės paukštininkystės kainos dedamoji“, – pranešime sakė G. Kauzonas.
Paukštininkystės asociacijos vadovas tikisi, kad šiemet sąlygos verslui bus palankesnės, tačiau mato ir grėsmių.
„Po COVID-19 pandemijos atsigauna eksporto rinkos. Nemaža Lietuvoje išaugintos vištienos iškeliauja į Europos maitinimo ir svetingumo („Horeca“) sektorių. Taip pat stiprėjanti tendencija tai, kad vis daugiau lietuviškos vištienos atsiranda ir eksporto šalių prekybos tinkluose, tarp kurių – ir pasaulinės reikšmės vardai. O tai reiškia aukštos kokybės užtikrinimą, leidžianti pasiekti galutinį vartotoją.
Taigi šie faktoriai yra teigiamų lūkesčių pagrindas. Tačiau ir iššūkių bus. Antai, energijos kainos Lietuvoje vis dar nėra stabilios ir lengvai prognozuojamos. Be to, po pasaulį sklando paukščių gripo šmėkla. Laukinėje gamtoje ir Lietuvoje buvo ne vienas užsikrėtimas paukščių gripu, o praėjusių metų pabaigoje vienas atvejis fiksuotas ir komerciniame paukštininkystės ūkyje“, – dėstė pašnekovas.
Kalbėdamas apie vištienos vartojimą Lietuvoje, G. Kauzonas pabrėžė, kad šalies gyventojai vis sąmoningiau vertina savo valgomą maistą. „Stebima tendencija, kad žmonės nuo raudonos mėsos – kiaulienos, jautienos – pereina prie baltos – paukštienos, dažniausiai vištienos“, – teigė asociacijos vadovas.
