„Šiuo metu su Europos Komisija yra derinami įkainiai, pagal kuriuos bus skiriamas finansavimas, ruošiami finansavimo sąlygų aprašymai. Konkretus skiriamų lėšų kiekis taip pat dar diskusijų objektas, tad tikslesnė informacija apie planuojamą paramą, visuomenę manau pasieks spalio–lapkričio mėnesiais. Atsižvelgiant į priemonės populiarumą ir poreikį, kvietimas teikti paraiškas gali būti dar ir šiais metais“, – sakė jis.
Savo ruožtu „Solitek“ produktų plėtros vadovė Indrė Tursienė ragino gyventojus nepraleisti šio kvietimo ir juo pasinaudoti: „Prisimenant praėjusius metus, kai elektros energija dėl karo Ukrainoje šoko į neregėtas aukštumas, saulės elektrinių prireikė visiems vienu metu. Kadangi paklausa auga sparčiau nei pasiūla, jų įrengimo kainos šoktelėjo apie 30 proc.“.
Ji priminė, kad anuomet vartotojai negalėjo pirkti saulės elektrinių iš tų tiekėjų, iš kurių norėjo, nes laukti įrengimo reikėjo po pusę metų ar ilgiau.
„Tada kai kurie vartotojai saulės elektrines pirko iš „to kas liko“, kas dažnu atveju reiškė brangesnius ir neretai nekokybiškus sprendimus“, – priminė „Solitek“ Produktų plėtros vadovė ir rekomendavo neatmesti galimybės, jog panaši situacija gali susiklostyti ir su baterijų įrengimu.
Pastebima, kad tik nedaugelis saulės elektrines turinčių vartotojų šiuo metu yra įsirengę ir energijos kaupimo įrenginius (baterijas arba kaupiklius). Nors jie yra puiki išeitis, kai, pavyzdžiui, dingsta elektra, arba kai staiga prireikia per trumpą laiką sunaudoti daug elektros energijos, pavyzdžiui, pakrauti elektromobilį.
Dažniausiai žmonės baterijas įsirengia ir tuomet, kai „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) neišduoda prisijungimo sąlygų. Taip yra tose vietovės, kur ESO transformatoriai įrengti pakankamai seniai ir nėra pritaikyti didesniam elektros energijos srautui tiek į vartotojo pusę, tiek iš vartotojo pusės.
Ir nors baterija yra labai praktiškas sprendimas, tačiau viena priežasčių, kodėl kartu su saulės elektrinėmis dauguma vartotojų jų neįsirengia, yra jų kaina.
Parama rezervuota per vieną dieną
V. Vrubliauskas sakė, kad bent jau praėjusiais metais elektros energijos kaupikliai rinkoje dar buvo pakankamai nauji, o kaina ganėtinai nemaža, tad planuojant paramos priemonę buvo abejonių, ar ji bus patraukli.
„Tačiau paraiškų gausa ir greitis parodė, jog susidomėjimas yra didelis. Iki šiol buvo vienas kvietimas teikti paraiškas el. energijos kaupimo įrenginiams arba baterijoms, kuris startavo 2022 metais ir buvo skirta 1 mln. Eur. klimato kaitos programos lėšų. Nebuvo tikėtasi, jog priemonė bus labai populiari, tačiau kvietimui numatyta suma buvo rezervuota per vieną dieną“, – apie visus lūkesčius pranokusį susidomėjimą pasakojo jis.
V. Vrubliauskas teigė pastebintis, kad kol kas šias technologijas įsirengia tie gyventojai, kurie domisi naujomis tendencijomis, inovacijomis ir galimybėmis investuoti.
Anot jo, nors valstybės teikiama parama leidžia lengviau apsispręsti padaryti tokias investicijas, tačiau gyventojai, norintis tapti mažiau priklausomi nuo elektros kainų svyravimų, jau dabar investuoja savarankiškai.
„Kita vertus didžioji dauguma vartotojų turi galimybę pagamintą elektrą atiduoti pasaugojimui į tinklus ir ją atsiimti už gana nedidelę kainą. Palankios pagamintos elektros pasaugojimo galimybės gali daryti įtaka apsisprendžiant įsigyti ar ne elektros energijos kaupiklius“, – pastebėjo V. Vrubliauskas.
Jis sakė, kad tokie įrenginiai šiuo metu yra naudingesni atokesnėse vietovėse įsikūrusiems namų ūkiams, kurių galimybės pagamintą elektros energiją atiduoti pasaugojimui į tinklą yra ribotos dėl neišvystytos infrastruktūros.
Augs ne tik elektros, bet ir baterijų poreikis
I. Tursienė sakė, kad vartojimo ir gamybos kreivę gali padėti stabilizuoti būtent ir energijos kaupimo įrenginiai (baterijos). Pasak jos, jau artimiausioje ateityje prognozuojama itin sparti baterijų plėtra – iki 2030 metų jų poreikis išaugs 5 kartus.
„Saulės elektrinės ir elektromobilių plėtra yra neatsiejami siekiant tvarumo. Jau 2030 metais, tai yra po šešerių su puse metų, planuojama, kad elektromobiliai sudarys 60 proc. Europoje naujai parduodamų keleivinių automobilių rinkos. Vadinasi, reikia pažaboti dygliažuvės spyglius“, – konstatavo I. Tursienė.
Prognozuojama, kad didžiąją dalį šių investicijų atliks šalių tinklo operatoriai (2030 metais 86 proc.), Lietuvos atveju tai būtų ESO ir „Litgrid“.
„Pavyzdžiui, „Litgrid“ kol kas sinchronizacijai su Kontinentinės Europos tinklais jau įrengė 200 megavatvalandžių bateriją, kuri vėliau bus naudojama ir elektros energijos tinklo balansavimui“, – apie dar pilotinį projektą kalbėjo pašnekovė ir teigė, kad jau dabar prie tinko balansavimo planuoja prisidėti ir verslas. Jam turėti baterijas naudinga naudoti kainų arbitražui – vartoti kai energija pigi, ir atiduoti į tinklą kai brangi.
„Šiandien, kai dar nereikia galvoti apie tinklo perkrovimą saulės generuojama energija, gyventojams baterijos gali praversti ne tik dėl stichinių nelaimių dingus elektros tiekimui iš tinklo, bet ir kraunat elektromobilį. Juk krovimo galią dažnai riboja elektros įvado galia – turint bateriją galima pagreitinti elektromobilio krovimą. Pavyzdžiui, turint 10 kW įvadą ir 10 kW bateriją, elektromobilį galėsite krautis dvigubai greičiau – 20 kW galia“, – sakė I.Tursienė.
V. Vrubliauskas priminė, kad kaupimo sistema įgalina sumažinti į skirstomąjį tinklą generuojamą galią: „Tai leidžia prijungti didesnės galios elektrinę nei leidžia ESO skirstomasis tinklas be papildomos rekonstrukcijos ir užsitikrinti didesnį reikalingą elektros energijos kiekį namų ūkiui“.
Gaminantis vartotojas vis dar priklauso nuo tinklo
Lietuvoje šiuo metu veikia gaminančio vartotojo schema, kuri dar vadinama „net-metering“ arba grynojo kaupimo sistema.
Tai reiškia, kad dieną, jei žmonės būna darbuose ir nenaudoja elektros energijos, ji šviečiant saulei gaminama ir atiduodama į tinklus. Vakare pradėjus vartoti elektrą, dieną sugeneruota elektros energija susigrąžinama iš tinklo už tam tikrą pasinaudojimo tinklais mokestį (0,05929 Eur/kWh). Šiuo atveju elektros kaina biržoje vartotojui jokios įtakos nedaro.
Tačiau Europoje yra populiaresnė „net-billing“ arba grynojo atsiskaitymo sistema.
Šiuo atveju kilovatvalandžių „pasaugojimas“ yra apskaičiuojamas pagal tuo metu biržoje galiojančią elektros energijos kainą tiek perduodant perteklinę elektros energiją į tinklus, tiek ją susigrąžinant. Čia vartotojui didelę įtaką daro elektros energijos kaina – priklausomai nuo energijos kainos skirtumo dieną ir vakare, vartotojas gali arba gauti finansinės naudos arba patirti nuostolį.
Ši sistema galioja didžiosiose Europos valstybėse – Vokietijoje, Italijoje, Prancūzijoje, nuo praėjusių metų – ir Lenkijoje, greičiausiai nuo ateinančių – ir verslo klientams Lietuvoje.
Natūralu, jog dieną, kai visos saulės elektrinės tuo pačiu metu gamina elektros energiją, rinkoje mažėja energijos poreikis, dėl to mažėja ir elektros energijos kaina. O ryte ir vakare, kai išauga energijos suvartojimas namuose, bet saulės elektrinės energijos dar negamina, stipriai auga energijos poreikis iš tinklo, dėl to auga ir kaina.
Vokietija ir Kalifornija: antis, kanjonas ir dygliažuvė
Vokietijos ir Kalifornijos pavyzdžiais, kur rinka jau prisotinta saulės elektrinių, gerai iliustruoja saulės elektrinių formuojamas grėsmes, kaip, pavyzdžiui, dieną į tinklą tiekiama perteklinė elektra gali sukelti dažnio ir įtampos sutrikimus, gali formuotis neigiama energijos kaina. Maža dalis tuo metu vartojančių elektros energiją net gali gauti papildomų pajamų. Tačiau tai išbalansuoja visą tinklą.
Šis fenomenas yra vadinamas „duck curve“ arba kitaip „anties kreive“. Jį geriausiai iliustruoja Kalifornijos pavyzdys. Vokietijos rinkose matoma jau ne anties, o kanjono kreivė.
Akivaizdu, kad elektromobilių plėtra taip pat turės didžiulę įtaką elektros tinklų veikimui. Minėtose šalyse buvo pastebėtas ir kitas efektas, vaizdingai pavadintas dygliažuve, kai kraunant elektromobilius tinkle formuojasi staigus energijos poreikio šuolis, kuris gali išbalansuoti tinklą.
Tačiau elektros energijos tinklo veikimas gali būti užtikrinamas turint tik stabilią vartojimo ir gamybos kreivę: be jokių ančių, kanjonų ir dygliažuvių.
Lietuvai dar yra toli iki tokių situacijų, tačiau kaip jų išvengti, reikia galvoti jau šiandien.
Juolab, kad Saulės elektrinių ir kitų atsinaujinančių išteklių plėtra yra neatsiejama nuo Europos Sąjungos tvarumo tikslų – yra sutarta iki 2050 metų tapti klimatui neutraliu žemynu. Vadinasi, visos ES šalys, taip pat ir Lietuva, turės pereiti prie žaliosios energetikos. O kartu ir elektromobilių.
Taigi, minėtos vaizdingai pavadintos kreivės, jau greitai gali tapti ir Lietuvos kasdienybe.
