Perteklinės energijos generaciją lemia kelios priežastys
„Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) duomenimis, pavasarį prie tinklo buvo prijungtas 100–tūkstantasis saulės elektros energiją gaminantis vartotojas. Tai rodo, kad saulės elektrinių populiarumas šalyje neslopsta. Norintys gyventi tvariau ir pigiau, tokią alternatyvą laiko viena patraukliausių. Tačiau kiekvienas tai svarstantis turėtų žinoti, kad, siekiant įgyvendinti šiuos lūkesčius, vien pastatyti saulės elektrinę neužtenka – gaminti reikia efektyviai. Tačiau dažnas susiduria su situacija, kad ant namo stogo įrengta saulės elektrinė generuoja perteklinį energijos kiekį. Tai rodo ir statistiniai duomenys. ESO atstovė ryšiams su visuomene Rasa Juodkienė teigia, kad iki šių metų kovo 31 dienos, per dvejus metus, gaminantys vartotojai buvo sukaupę ir nesuvartoję 90 GWh perteklinės elektros energijos.
„Tad čia verta prisiminti ir gamintojo vartotojo modelio esmę: elektros energijos gamyba savo poreikių tenkinimui. Todėl visiems rekomenduojame prieš įsirengiant saulės elektrinę įsivertinti savo metinius elektros energijos poreikius bei konsultuotis su saulės elektrines įrengiančiomis įmonėmis, kurios gali profesionaliai patarti dėl elektrinės galingumo bei planuojamos generacijos“, – pabrėžia ji.
„Enefit“ privačių klientų segmento vadovas Julius Areška, paklaustas, kokios priežastys lemia, kad elektros energijos gaminantys vartotojai pagamina daugiau nei reikia, aiškina, kad jų yra kelios. Viena jų – neteisingai apskaičiuotas elektros energijos poreikis, manant, kad elektros prireiks daugiau, nei iš tiesų suvartojama. Dar viena priežastis – galimybė pagamintą elektros energiją nukreipti į kitą objektą, „tačiau to nepavyksta padaryti, jeigu skiriasi objektų savininkai ir elektros tiekėjo sutartys“, o elektra lieka kauptis.
„Taip pat pastaraisiais metais viena iš svarbių priežasčių, kodėl galbūt dalis klientų pasistatė didesnę elektrinę, yra ir valstybės reguliuojamo aspekto momentas. Vienas iš naudojimosi ESO tinklais atsiskaitymo variantas yra toks, kad dalį savo pagamintos elektros kiekio, kurį pateikiate į tinklą, galima nubraukti ir tokiu būdu nemokėti jokio tiesioginio tinklų naudojimosi mokesčio. Tai reiškia, už naudojimąsi tinklais sumokėti kilovatvalandėmis. Tokiu būdu yra padengiamos ar dabartinio mėnesio, ar ateities mėnesių sąskaitos. Mes klientui leidžiame arba padengti savo elektros sąskaitą, arba siūlome tuos pinigus pervesti į banko sąskaitą“, – pasakoja ekspertas.
ESO duomenimis, J. Areškos įvardyta galimybė gaminantiems vartotojams naudojimąsi tinklais kompensuoti savo pagaminta elektros energija, išties yra viena iš varomųjų jėgų, skatinanti įsirengti galingesnę saulės elektrinę. Pasak R. Juodkienės, dėl šios priežasties gaminantys vartotojai įsirengia trečdaliu galingesnes elektrines, nei jiems reikia. Vis dėlto, tai nėra pats tinkamiausias perteklinės elektros energijos panaudojimo būdas.
„Kompensavimas iš elektros tiekėjo, turint perteklių kaupimo periodo pabaigoje, neturėtų būti didesnės elektrinės tikslas, nes ši kompensacija dažniausiai priklauso nuo elektros energijos kainų didmeninėje elektros rinkoje ir kasmet svyruoja“, – sako ji.
Statydami galingesnes elektrines, negalvojame apie kaimynus
Nors, grubiai tariant, elektros energija neišsisklaido ore ir jos panaudojimas vienokiu ar kitokiu būdu užtikrinamas, ekspertas aiškina, kad statydami galingesnes saulės elektrines nei diktuoja mūsų poreikiai, kenkiame ne tik sau, bet ir kitiems: „Būtent dėl to, jog mūsų elektros tiekimo tinklas nėra lankstus, tuo atveju, kai kiekvienas klientas turi dideles elektrines, galimybės pasistatyti elektrinę nebelieka jo kaimynui.“
Todėl tikslingiausia būtų statyti tokią elektrinę, kuri atitinka šiandieninius poreikius arba atliepia būsimus poreikius netolimoje ateityje. Pavyzdžiui, jei po kelerių metų planuojama įsigyti elektromobilį arba pereiti nuo kietojo kuro šildymo sistemos prie sistemos, naudojančios elektros energiją.
„Kitu atveju tai bus investicija, kuri nebus optimali, kuri atsipirkinės ilgiau, kuri neneš naudos taip greitai, kaip norėtųsi. Be abejo, jeigu ateityje nutiktų tokių situacijų, jog perteklinės elektros atidavimas būtų papildomai apmokestintas arba atsirastų kažkokių finansinių įsipareigojimų, beveik kiekvienu atveju galima apriboti saulės elektrinės darbą ir jį stabdyti. Tai čia yra klausimas, ar norima pasirinkti investiciją, kuri yra optimali, ar, įdėjus mažiau apmąstymų ir darbo, statyti didesnę elektrinę“, – aiškina jis.
J. Areška pastebi, kad tikslų elektros energijos poreikį lengviau skaičiuoti tiems, kurie saulės elektrinę stato ant tokio objekto, kuriame gyvena ne vienerius metus. Kur kas sudėtingiau tiems, kurie šį įrenginį stato ant naujos statybos objekto stogo.
„Žmonėms, kurie jau turi būstą, yra lengviau, kadangi jie gali tiesiog paimti savo paskutinių metų, kelių metų sąskaitas ir matyti vidurkį, kiek jie suvartojo per metus. Sunkesnė situacija galbūt yra tiems, kurie šviežiai pasistatę namus arba neturi to istorinio suvartojimo ir jiems reikia daryti skaičiavimus. Aišku, yra galimybė ir internete rasti skaičiuoklių, kuriose susivedant visus planuojamus prietaisus ir visus įrenginius, kurie gali vartoti elektrą, galima turėti bendrą įsivaizdavimą, kiek maždaug kilovatvalandžių bus išnaudota ar per mėnesį, ar per metus.
Kai kurie žmonės tą daro. Kiti, susiduriame ir mes, kreipiasi tiesiog pasikonsultuoti, nes ką tik pasistatė namus. Tada mes įvertiname, kokį šildymo būdą tiems namams planuoja, kokie maždaug įrenginiai yra numatyti ir iš savo pusės tada pateikiame ekspertinę nuomonę su preliminariu numatomu suvartojimu“, – teigia ekspertas.
Elektromobilis – bene geriausia alternatyva perteklinei energijai naudoti
Viena iš galimybių efektyviai išnaudoti pagamintą perteklinį elektros energijos kiekį – kaupti jį namuose, įsirengiant specialius elektros energijos kaupiklius. Vis dėlto, tokių vartotojų dar nėra daug, nors susidomėjimas – didelis.
„Realus šių sistemų montavimas kol kas yra pakankamai nedidelis, bet stabiliai augantis. Ir praėjusiais metais, ir šiemet birželį turėtų pasirodyti parama kaupimo įrenginiams, žmonės tikrai tuo domisi. Tai turi keletą privalumų. Visų pirma, perteklinės energijos suvaldymas, kuomet tu gali savo elektros poreikius, kuriuos turi naktį, patenkinti naudojantis energija, kuri buvo sugeneruota dieną, iš kaupimo įrenginių.
Kitas aspektas, be abejo, yra ir energetinis saugumas. Jeigu nutinka netikėta problema tinkluose, priklausomai nuo baterijos talpos, bent jau kurį laiką galima savo namus aprūpinti elektra arba bent jau ilgesnį laiką palaikyti būtiniausių prietaisų veikimą. Iš ekonominės pusės žvelgiant, tai taip, tai yra investicija, kurios atsipirkimas yra šiek tiek ilgesnis – jis gali siekti ir iki 9–10 metų. Su mūsų išmaniu valdymu jis sutrumpėja iki 6–7 metų, bet, vėlgi, matome, jog viskas priklauso nuo to, kokia kaina formuojasi rinkoje“, – svarsto J. Areška.
Perteklinę elektros energiją, kaip pastebi ekspertas, galima išnaudoti ir įsirengus kondicionavimo sistemą. Pavyzdžiui, jei egzistuoja vėsinimo poreikis, ypač karštomis vasaros dienomis, tai yra puiki išeitis vasaros metu pagamintą energiją momentaliai išnaudoti.
Dar viena iš ekspertų nurodomų alternatyvų, padedanti efektyviai duotuoju momentu išnaudoti perteklinį elektros energijos kiekį, – automobilio su vidaus degimo varikliu keitimas į elektromobilį. Kaip aiškina J. Areška, „gaminantys vartotojai turbūt yra pirmieji, kurie įsigyja arba ima svarstyti elektromobilio pirkimą“.
„Vienareikšmiškai, turint saulės elektrinę ant stogo ir turint elektromobilį, galima pasiekti maksimalių sutaupymų. Saulėtą dieną ant stogo esantys moduliai generuoja elektrą, o ta elektra, praėjusi pro keitiklį, pro įkrovimo stotelę, iš karto keliauja į elektromobilį. Tokiu atveju nėra mokamas nei tinklų panaudojimo mokestis, nei elektra yra perkama, – ji yra pačių pagaminta ir elektromobilis įkraunamas nemokamai.
Tokiu paprastu pavyzdžiu jūs išnaudojate pagamintą elektrą maksimaliai efektyviai ir didesnio kiekio neatiduodate į tinklą. Čia yra puikus sprendimas klientams. Elektromobilių įkrovimo stoteles greta namų dabar įsirengia vis daugiau žmonių. Pastebime augančią tendenciją rinktis ne tik stotelės įsigijimą, bet ir ieškoti tam mažesnių investicijų reikalaujančių alternatyvų“, – sako jis, pabrėždamas, kad jo atstovaujamas elektros tiekėjas siūlo nemažai naudų vartotojams, kurie renkasi įsigyti elektromobilius.
Be to, kaip pabrėžia pašnekovas, elektromobilio įsigijimą gaminančių vartotojų gretose skatina ir Aplinkos projektų valdymo agentūros skiriama parama, kuri naujus elektromobilius įsigyjantiems gyventojams skiria 5 tūkst. eurų paramą. Naudotų, ne senesnių nei 4 metai, elektromobilių pirkėjams skiriama 2,5 tūkst. eurų kompensacija.
„Kraunant elektromobilį greta namų, ne tik efektyviai naudojama gaminama saulės energija, bet ir gerokai sumažinamos išlaidos transporto priemonės išlaikymui. Juo labiau, jog pasirinkus elektromobilį ir taip išlaidos kelionėms tampa mažesnės. Naujausiais Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį nuvažiuoti 100 kilometrų lengvuoju keleiviniu (M1 klasės) elektromobiliu vidutiniškai kainavo 4,73 euro, o, pavyzdžiui, A95 markės benzinu varomu automobiliu sudarė 10,91 euro“, – skaičiuoja jis.
Pasak R. Juodkienės, „dar tvaresnis būdas, jeigu klientas turi ir valdo kelis vartojimo taškus, pagamintą elektros energiją išskaidyti per visus objektus“.
„Toks būdas vis populiarėja tarp gaminančių vartotojų“, – pastebi pašnekovė. Svarbu pastebėti, kad elektros energiją nukreipti į kelis objektus galima tik tuo atveju, jei visų objektų savininkas yra tas pats asmuo.