Kaip nepasiduoti peršalimui: atsakymas slypi jūsų lėkštėje

 (21)
Nors galime pastebėti, kad sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis pastaruoju metu šalyje mažėja, pavojus susirgti ar net susidurti su rimtomis komplikacijomis išlieka didelis. Aiškinamės, kaip atskirti paprastą peršalimą nuo gripo ir kokių priemonių imtis pajutus pirmuosius simptomus.
Gripas
© DELFI / Andrius Ufartas

Painiojame gripą ir peršalimą, nors juos atskirti nesunku

Rudens ir žiemos laikotarpis neatsiejamas nuo didelio sergamumo peršalimo ligomis. Šias ligas gali sukelti ne tik gripo virusas, bet ir daugybė kitų bakterijų ir virusų, tačiau esame įpratę visus panašius susirgimus klaidingai vadinti gripo vardu. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja Daiva Razmuvienė tikina, jog šiuos skirtingus klinikinius simptomus atskirti gali tik medikai, tačiau paprastą peršalimą nuo gripo galime atskirti ir patys.

„Svarbu suprasti, kad gripo virusas yra piktas sukėlėjas, kuris žmogų susargdina labai greitai. Užsikrėtusiam žmogui netrukus pakyla labai aukšta temperatūra, kurią sunku numušti, skauda galvą, akis, kaulus, raumenis. Žmogus jaučiasi vangus ir nori miegoti, tačiau nenori valgyti“, – pagrindinius gripo simptomus vadina specialistė.

Kai kuriems vis dar sudėtinga atskirti peršalimą nuo gripo, nors šie susirgimai turi keletą reikšmingų skirtumų. Gydytojos teigimu, peršalus skauda gerklę, gali būti sloga, pakilti neaukšta temperatūra, kuri lengvai pasiduoda vaistams ir greitai nusileidžia.

Tiesa, kartais šiuos susirgimus lydi ir daugiau simptomų. Gripu užsikrėtusiam žmogui gali skaudėti ir pilvą, gerklę, taip pat jis gali viduriuoti, turėti užgulusią nosį, tačiau nejausti slogos, todėl kartais patiems nuspręsti, jog sergame būtent gripu, gali būti sudėtinga.

Gydytoja kritikuoja savigydą: patiems geriau nerizikuoti

Tiksliai nustatyti, ar tai virusinės, ar bakterinės kilmės liga, gali tik gydytojas, įvertinęs visus simptomus ir atlikęs laboratorinį tyrimą. Gydytoja pataria kiekvienam susirgusiam asmeniui kreiptis į savo gydymo įstaigą ir įsitikinti, koks sukėlėjas lėmė susirgimą, nes netinkamai pasirinkdami gydymosi būdą ne tik nepadedame sau pasveikti, bet ir kenkiame savo sveikatai.

Gydytoja primena, kad viruso sukeltų susirgimų atveju jokiu būdu negalima vartoti antibiotikų. „Antibiotikai neveikia bet kokios rūšies virusų, jie veikia tik bakterijas. Jei gydytojas nusprendžia, jog tai yra bakterinės kilmės peršalimas, žmogui skiriamas simptominis gydymas arba skiriami antibiotikai, bet tai sprendžia gydytojas kiekvienu skirtingu atveju“, – aiškina D. Razmuvienė.

Dažnai susidūrę su pirmaisiais ligos požymiais neskubame kreiptis į specialistus ir bandome pasveikti patys.

Vaistai
Vaistai
© DELFI / Karolina Pansevič

„Jeigu temperatūra nėra labai aukšta ir žmogus jaučiasi vidutiniškai, žinoma, jis pradeda gydytis liaudiškomis priemonėmis. Imbieru, arbatomis ir citrina gydyti nepakanka, kai simptomai yra sudėtingesni, pakyla aukšta temperatūra. Jei to priežastis yra gripo virusas, pasekmės nesigydant gali būti labai liūdnos. Savigydos tokiu atveju nereikėtų sau leisti, nors žmonės tai ir daro“, – perspėja pašnekovė.

Kai pasirenkame antibiotikus, gydytojai tampa bejėgiai

D. Razmuvienę stebina, jog daugybė žmonių vis dar savavališkai pradeda vartoti antibiotikus. „Po to matome baisias pasekmes, pastebimas įvairiausių bakterijų atsparumas vaistams. Kai išties reikia žmogų pagydyti ir skirti antibiotikus, jie paprasčiausiai nebeveikia. Šie vaistai būna plataus spektro, kurie tarsi užmuša viską, kas žmogaus organizme yra reikalinga. Po to gydytojas jau būna bejėgis, kai nori pagydyti iš tikrųjų problematišką situaciją“, – teigia gydytoja.

Pašnekovė pabrėžia, jog nuo šių susirgimų gali apsaugoti tinkama profilaktika. „Savo sveikata pradedame rūpintis rudens laikotarpiu, kai išgirstame apie augantį sergamumą. Tai negali būti vien sezoninis savęs stiprinimas – tai turėtų įeiti į mūsų kasdienybę“, – perspėja D. Razmuvienė.

Anot jos, esminis raktas į sveiką gyvenseną yra subalansuota mityba. „Kartais socialinė žmogaus aplinka ne visada leidžia tinkamai tuo pasirūpinti, tačiau tai turėtų tapti įpročiu. Savo sveikatą turime pradėti vertinti ir įvertinti. Kitų šalių piliečiai žino, jog sumokėjo tam tikrus pinigus draudimui ir už juos gali nueiti laiku pasiskiepyti, nes jeigu eis vėliau, teks už ligą susimokėti patiems“, – aiškina ji.

Arbata
Arbata
© Shutterstock

Nuo visų ligų apsaugos šildantys produktai

Dar Hipokratas buvo pasakęs, kad visos ligos prasideda virškinamajame trakte – tokios nuomonės laikosi ir žolinčius, „Arbatos namų“ įkūrėjas Ramūnas Daugelavičius. Jo teigimu, žmogaus imunitetas labiausiai priklauso nuo virškinimo ugnies.

„Tam, kad virškinimo ugnis būtų gera, o iš maisto gaunamos maistingosios sultys pamaitintų ir inkstus, ir kepenis, svarbu laikytis sezoninės mitybos. Žiemos laikotarpiu, kol dar nebuvo atlydžio, ji turi susidaryti iš pakankamai riebaus, bet nerafinuoto ir nepasterizuoto maisto“, – tvirtina jis.

Taigi, norintiems nesirgti peršalimo ligomis, visų pirma, reikia maitintis riebiu, šildančiu maistu. „Priklausomai nuo žmogaus pažiūrų, tai gali būti gyvuliniai riebalai, augaliniai aliejai. Aviena, sėmenų, kanapių aliejus, įvairiausi svietai, druskos – visa tai yra šildantys produktai, kurie padeda išlaikyti gerą virškinimo ugnį. Taip nebebūsite perpučiami vėjo“, – teigia pašnekovas.

Linų sėmenų aliejus
Linų sėmenų aliejus
© Shutterstock

R. Daugelavičius pataria šiuo laikotarpiu vengti ne tik žmonių susibūrimo vietų, bet ir streso, rasti laiko atsipalaiduoti ir nurimti. Anot jo, savo sveikatai apsaugoti pakanka ir paprastų priemonių – profilaktiškai gydytis puikiai tinka garinė pirtis, vantų kompresai, česnako antpilai, vaikščiojimas gryname ore. Kai kūnas sušyla, atsipalaiduoja ir užgulta nosis, o ir pasveikti tampa kur kas lengviau.

Didžiausias sergamumas registruojamas Marijampolėje

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, jog sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis Lietuvoje mažėja. Tiesa, didžiausias sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis rodiklis šių metų 6-ąją savaitę registruotas Marijampolės administracinėje teritorijoje.

ULAC duomenimis, šeštąją 2017 metų savaitę visoje Lietuvoje dėl gripo į ligoninę buvo paguldyti 107 asmenys. Iš jų – 12 vaikų iki 2 metų amžiaus, 37 asmenys iki 17 metų, kiti suaugusieji. Penki asmenys buvo gydyti intensyviosios terapijos skyriuje. Daugiausiai sergančiųjų buvo Kauno ir Vilniaus apskrityje.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Eko gyvenimo būdas

Po dušu lendate kasdien? Gydytoja turi jums prastų žinių (182)

JAV dermatologai neseniai paskelbė rekomendacijas, kuriose teigia, kad kasdien praustis po dušu nėra sveika.

Sveikuolė pasidalino išmintimi, kaip be vaistų išvengti ligų (25)

Kuo ilgesnis buvimas gryname ore, mankšta, šaltas vanduo, vaikščiojimas basomis ar netgi buvimas be drabužių. Taip grūdinimąsi apibrėžia Sveikuolių sąjungos viceprezidentė Lukrecija Augustaitytė.

Su dilgėle painiojamas augalas nuo seno gydo baisiausias akių ligas (39)

Kai jau visi lietūs išlijo, o šalnų dar didelių nebuvo, galima iš trobos nosį iškišt ir užkampiais notrelių paieškoti – labai paprastas, neryškus, užtat labai svarbus augalėlis. Kartais notrelė painiojama su dilgėle, bet viena yra iš notrelinių, o kita iš dilgėlinių šeimos kilusios.

Širdį alinantis karštis verčia susirūpinti: paprastas įprotis gali išgelbėti gyvybę (11)

Turintiems nusiskundimų širdimi, vasara nėra pats mieliausias metas. Karštasis metų laikas apsunkina širdies darbą, sutrinka jos ritmas, jaučiamas diskomfortas. Nemalonūs pojūčiai siunčia ženklą, jog metas savo sveikatai skirti daugiau dėmesio – padėti sau galime pradėdami nuo paprasčiausios stiklinės vandens.

Vaistažolių rinkimo kalendorius: ką ir kada rinkti, jei visus metus norite būti sveiki (7)

Atėjo metas, kai savo sveikata galite pasirūpinti paprasčiausiai išėję į pievą. Pirmaisiais vasaros mėnesiais į nušvitusią saulę pasistiebia visa vaistinių augalų puokštė, kurią parsinešę namo galite nebijoti jokių ligų. DELFI parengė vaistažolių rinkimo kalendorių, kad nepamirštumėte, kada ir kokių vaistažolių ieškoti.