Bėgiojimas pavasarį: klaidos, kurių geriau nedaryti

 (11)
Vėsus, dar neįšilęs oras, dažnai tampa puikiu pasiteisinimu patiems sau, pritrūkus ryžto bėgioti. Štai neužsigrūdinę žmonės baiminasi peršalimo, o pradedantiesiems būdingas nerimas pasirenkant optimalų bėgimo tempą, atstumą, aprangą ir kitus svarbius aspektus.
Bėgiojimas
© Shutterstock

Kauniečiui Lukui Nikodemui Statkui bėgimas tapęs neatsiejama sportiško gyvenimo dalimi. Pašnekovas bėgioja ištisus metus, nenuolaidžiaudamas sau dėl žemesnės temperatūros lauke.
„Bėgioju jau tikrai labai seniai, maždaug 8 metus su pertraukomis. Na o per pertraukas taip pat lydėdavo sportas – krepšinis, todėl be bėgimo niekaip!“ – pokalbį pradėjo L. Statkus.

Viską lemia apranga

Bėgimo klubo „Neko Runners“ įkūrėjo Daliaus Pavliukovičiaus teigimu, viską lemia apranga, kurią vilkėdami išbėgame.

„Iš pirmo žvilgsnio atrodytų juokinga, tačiau labai dažnu atveju žmonės per daug prisirengia šaltuoju metu, dėl to stipriai sukaista, o tuomet daug lengviau susirgti, kai drabužiai būna permirkę. Taigi itin svarbu pasirinkti kokybišką bei konkrečiam sezonui (temperatūrai) reikalingą aprangą. Žinoma, svarbiausia, kad apranga būtų patogi – niekur nespaustų bei netrintų“, – patarimais dalinosi treneris.

L. Statkus paklaustas, ar sunku buvo save motyvuoti įprantant bėgioti reguliariai, atskleidė, jog bene daugiausiai pastangų prireikė prisiversti tai padaryti pirmus kartus.

„Didžiausia motyvacija – savotiška kova su savimi, rezultatų gerinimas, o pastaruosius stebėti padeda labai paprastos programėlės išmaniuosiuose telefonuose kaip Endomondo ar Strava. Naudojantis jomis galima sekti savo rezultatus, konkuruoti su kitais žmonėmis, kurie bėgioja tose pačiose vietovėse.

Sekmadienis parke
Sekmadienis parke
© DELFI / Karolina Pansevič

Šis sportas, kaip aš sakau, padeda susidėlioti mintis į lentynas, nes bėgant galima rasti geriausius atsakymus į gyvenimiškus klausimus – galbūt todėl, kad smegenys yra daug labiau aprūpinamos deguonimi nei tiesiog vaikštinėjant, ar tuo labiau būnant uždaroje patalpoje“, – svarstė sportišką gyvenimo būdą propaguojantis vaikinas.

Svarbu, kad krūvis nebūtų per didelis

Renkantis tinkamą atstumą bėgimui, taip pat vertėtų gerai pagalvoti. Anot D. Pavliukovičiaus, pirmi išbėgimai gali būti maždaug 15-20 min. trukmės.

„Pradedantiesiems visada patariu neužsibrėžti jokių tikslių atstumų ar tempų. Bėgti reikėtų lėtai ir ramiai. Kitaip tariant, tokiu tempu, kad dar sugebėtumėte atsakyti į šalia bėgančio žmogaus klausimus. Jeigu bėgate vienas, neturite „padusti“. Tai ypač svarbu tik pradėjus bėgioti“, - patarė vyras.

Bėgimo klubo „Neko Runners“ treneris, paklaustas, kiek kartų per savaitę būtų tikslingiausia užsiimti bėgimu, visų pirma, pradedantiesiems rekomenduoja nebėgioti kasdien. Profesionalas pataria išbėgti 2-3 kartus per savaitę ir tik palaipsniui didinti atstumus bei bėgimo kartus.

„Žinoma, kiek kartų per savaitę optimalu bėgioti, lemia daugybė veiksnių: kokį gyvenimo būdą propaguojate, koks jūsų amžius, kokia jūsų fizinė forma. Svarbu, adekvačiai įvertinkite savo galimybes“, – kalbėjo sportininkas.

Bėgioti ryte ar vakare, trenerio D. Pavliukovičiaus nuomone, labai didelio skirtumo nėra, bet daugumai patogiau bėgioti vakarais po darbo – juk po fizinio krūvio nuovargis vis viena jausis.
„Tik patarsiu, nebėgiokite prieš eidami miegoti – tai nėra gerai jūsų sveikatai“, – pridūrė pašnekovas.

Neskubėk ir būsi pirmas

Pati didžiausia ir dažniausiai daroma klaida yra per greitas tolygaus bėgimo (labiau paplitęs terminas – kroso) tempas.

„Bėgdami greitai, jūs ne tik kad nestiprinate širdies, o ją varginate. Visa bėgimo paslaptis glūdi stiprioje širdyje. Nuskambės filosofiškai, bet tik bėgiodami lėtai, jūs galėsite bėgti greitai“, – patirtimi dalinosi žinomas treneris D. Pavliukovičius.

Lukas Nikodemas Statkus taip pat patarė pradėti būtent nuo mažų atstumų. „Liaudiškai tariant – nepersiplėšti, viskam kas gera ir naudinga reikia laiko, nieko nereikia skubinti, pradėjus po truputėlį – tęstinumas savaime išauga. Juk persistengus, gali dingti motyvacija ir ši veikla pasirodyti per sunki“, - aiškino vyras.

Įvertinkite savo galimybes

Bėgiojimas, be abejonės, turi tiesioginę įtaką mūsų sveikatai. Pasak specialisto, jeigu žmogus bėgioja reguliariai pagal savo galimybes ir bėgdamas atsižvelgia į pulsą, tuomet toks bėgimas turės tik teigiamą poveikį: stiprės raumenys, širdis, bus deginami riebalai.

„Tačiau, kai žmonės pradeda bėgioti daug, tai gali atsiliepti ir neigiamai: atsiranda traumų tikimybė, taip pat šią riziką pradedantiesiems dar labiau padidina tempimo bei kūną stiprinančių pratimų nedarymas. Visada patariu žmonėms, kurie nori pradėti daugiau bėgioti – pasikonsultuokite su profesionalais“, – kalbėjo D. Pavliukovičius.

L. Statkus taip pat jaučia žymų poveikį sveikatai: pagerėjusį fizinį pasiruošimą, palengvėjusį lipimą laiptais.

„Sportuojant taip pat pagerėja kraujo apytaka, organizmas išsivalo nuo toksinų, nes labai didelė dalis jų iš kūno pasišalina, deja, kartu ir su mineralais", - sakė vyras.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Eko gyvenimo būdas

Po dušu lendate kasdien? Gydytoja turi jums prastų žinių (182)

JAV dermatologai neseniai paskelbė rekomendacijas, kuriose teigia, kad kasdien praustis po dušu nėra sveika.

Sveikuolė pasidalino išmintimi, kaip be vaistų išvengti ligų (25)

Kuo ilgesnis buvimas gryname ore, mankšta, šaltas vanduo, vaikščiojimas basomis ar netgi buvimas be drabužių. Taip grūdinimąsi apibrėžia Sveikuolių sąjungos viceprezidentė Lukrecija Augustaitytė.

Su dilgėle painiojamas augalas nuo seno gydo baisiausias akių ligas (39)

Kai jau visi lietūs išlijo, o šalnų dar didelių nebuvo, galima iš trobos nosį iškišt ir užkampiais notrelių paieškoti – labai paprastas, neryškus, užtat labai svarbus augalėlis. Kartais notrelė painiojama su dilgėle, bet viena yra iš notrelinių, o kita iš dilgėlinių šeimos kilusios.

Širdį alinantis karštis verčia susirūpinti: paprastas įprotis gali išgelbėti gyvybę (11)

Turintiems nusiskundimų širdimi, vasara nėra pats mieliausias metas. Karštasis metų laikas apsunkina širdies darbą, sutrinka jos ritmas, jaučiamas diskomfortas. Nemalonūs pojūčiai siunčia ženklą, jog metas savo sveikatai skirti daugiau dėmesio – padėti sau galime pradėdami nuo paprasčiausios stiklinės vandens.

Vaistažolių rinkimo kalendorius: ką ir kada rinkti, jei visus metus norite būti sveiki (7)

Atėjo metas, kai savo sveikata galite pasirūpinti paprasčiausiai išėję į pievą. Pirmaisiais vasaros mėnesiais į nušvitusią saulę pasistiebia visa vaistinių augalų puokštė, kurią parsinešę namo galite nebijoti jokių ligų. DELFI parengė vaistažolių rinkimo kalendorių, kad nepamirštumėte, kada ir kokių vaistažolių ieškoti.