aA
Kviesdami rūšiuoti ir atsakingai tvarkyti atliekas, aktyvistai ar ekologijos žinovai dažniausiai akcentuoja neigiamą, toksišką atliekų poveikį gamtai ir žmonių sveikatai.
Rūšiavimas
© Shutterstock

Internete gausu šiurpių užterštos aplinkos vaizdų, prie daugiabučių atliekų konteineriai aprašyti sąrašais, ką draudžiama mesti, ir net perspėjimais apie baudas, tačiau konteinerių viduje – daugybė draudžiamų atliekų. Psichologės Daivos Klovienės teigimu, moralizavimo, draudimo ir neigiamo pavyzdžio taktika – visiškai nepaveiki ir psichologiškai nepagrįsta, tiksliau – veikia priešingai, nei tikimasi: tai nepadeda formuoti naujų rūšiavimo įpročių.

„Draudimai, smerkimas, moralizavimas veikia priešingai. Jeigu norime, kad žmonės įprastų rūšiuoti ir tvarkyti atliekas, turėtume pakeisti taktiką – nustoti moralizuoti ir gąsdinti. Žmogus pripranta ką nors daryti dėl to, kad jis gauna teigiamą atlygį. Kliūtis pakeisti įprotį pirmiausia yra ta, kad jie už tai negauna atlygio.

Pavyzdžiui, kai žmonėms sakoma, kad jie turi rūšiuoti atliekas, dažniausiai akcentuojami neigiami aspektai: nerūšiuodami teršiate gamtą, tai neigiamai veikia jūsų sveikatą ir panašiai. Tokie negatyvūs argumentai visiškai nemotyvuoja žmogaus keisti savo įpročius“, – aiškina psichologė.

Pasak D. Klovienės, įpročiui susiformuoti padedantis atlygis už veiksmą nebūtinai turėtų būti pinigai ar daiktinis prizas, gali pakakti ir teigiamų emocijų.

„Jeigu norime, kad susiformuotų nauji žmonių įpročiai, turėtume pažadinti žmonių atlygio troškimą. Plastiko surinkimo punktai tikrai motyvuoja – kartais net pamiršti paimti čekį, svarbu tapo tvarkingai išmesti – tai teikia pasididžiavimą. Motyvuoja ne tik tas menkas uždarbis, bet ir mintis, kad „sutvarkiau namus“, „elektronikos atlieka buvo panaudota tinkamai“, „apsaugau gamtą“, „švaros pojūtis namuose“, – sako psichologė.

Rūšiavimas
Rūšiavimas
© Shutterstock

Kaip rašoma pranešime, mokslininkai teigia, kad net 40 proc. mūsų veiksmų atliekama padedant įpročiams. Daugelį veiksmų mes išmokstame atlikti automatiškai, tai palengvina mūsų kasdienybę, pavyzdžiui, vairuojant ar atliekant kitą įprastą, kasdienišką darbą. Mokslininkai tvirtina, kad įpročiai susiformuoja, nes „smegenys nuolatos ieško būdų, kaip sutaupyti energiją ir pastangas“. Įpročiai padeda, nes kai kuriuos veiksmus atliekame automatiškai, tačiau, kita vertus, įprotis gali tapti mūsų priešu: sumažina žmogaus laisvę, sąmoningą pasirinkimą ir atsakomybę.

„Įpročiai įsirašo labai giliai, jie gali būti suformuoti nesąmoningai arba sąmoningai. Šeimoje vaikai gretai perima tėvų įpročius, o vėliau juos atsineša į savo šeimas, savo jau suaugusių žmonių gyvenimus. Mokykla, visuomeninės institucijos, darbovietės, žiniasklaida turi įtakos naujų įpročių atsiradimui.

Vis dėlto įpročiai nėra nepakeičiamas dalykas, tik jiems pakeisti jau reikia sąmoningų pastangų. Įpročio mechanizmą sudaro „signalas“, tam tikras elgesys ir atlygis, arba apdovanojimas, kurį gauna įpročiui paklūstantis žmogus. Pavyzdžiui, feisbuko naudotojams toks signalas tai gali būti telefone nuskambėjęs garsas, elgesys – žinučių tikrinimas, o apdovanojimas – geros emocijos, džiaugsmas, ryšio su kitais suvokimas ir panašiai. Susiformuoja vadinamasis įpročio ratas“, – pasakoja psichologė.

Atliekos gamtoje
Atliekos gamtoje
© Shutterstock

D. Klovienė atkreipia dėmesį: jeigu tėvai rūšiuoja atliekas ir yra motyvuoti, jie greičiausiai mato, kaip jų vaikai ima elgtis pagal suaugusiųjų pavyzdį, o tokie tėvai dažniausiai randa papildomų būdų, kaip motyvuoti savo vaikus. Tokie vaikai sulaukia pagyrimo iš tėvų ar kitokio paskatinimo – patiria rūšiavimo džiaugsmą. Paskatos formą lemia tėvų išradingumas, o iš tokios šeimos ateina ir visuomenei reikalingi pozityvūs pokyčiai. Vien tik šeimos iniciatyvos irgi neužtenka. Jeigu mokykloje, įstaigose ar kieme nėra rūšiavimo konteinerių, tai neskatins rūšiuoti.

Pasak D. Klovienės, gerus rūšiavimo įpročius dažnai padeda ugdyti aktyvios bendruomenės, mokytojai, darbdaviai ar bendradarbiai. Kai kurie mokytojai apdovanoja vaikus specialiu ženkliuku su simboliniu žaliu lapeliu ar užrašu „Aš saugau gamtą“ – vaikui tai sukelia pasididžiavimo jausmą arba džiaugsmą. Jei nebus paskatos, vaikas pasirinks numesti plastiko atlieką ar bateriją bet kur – svarbu, kad niekas nematytų.

Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
5.0000

Top naujienos

Pranckiečio testas valdančiajai koalicijai: susiklostė ypatingos sąlygos balsuoti papildyta 11:29 val.  (202)

Antradienį paaiškės, ar valdantieji turi bent 71 balsą išspręsti nepasitikėjimo Seimo...

Gyvai / 2020 metų biudžetą pristatęs Šapoka mato smarkiai prastėjančius verslo lūkesčius (51)

Antradienį Seimo plenariniame posėdyje finansų ministras Vilius Šapoka pateikė 2020 metų...

Šimonytė – apie biudžetą: kažkuria prasme tai yra skandalinga (83)

Seime pateikiant kitų metų biudžetą opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių...

Lemiamas Pranckiečio ir valdančiųjų susirėmimas: darbotvarkė patvirtinta (37)

Seimo antradienio posėdyje bus rengiamas pakartotinis balsavimas dėl Seimo pirmininko Viktoro...

Prie Norvegijos krantų dreifuojantis Rusijos ledlaužis pasiuntė nelaimės signalą (44)

Rusijos ledlaužis „Tor“, esantis netoli Norvegijos krantų, pasiuntė nelaimės signalą ir...

Vertingiausia sutartis Lietuvos istorijoje: rankomis trina ir „Pacers“, ir patys Saboniai (60)

Indianos „Pacers“ klubas patvirtino, kad ilgam pratęsė sutartį su 23-ejų metų 211 cm ūgio...

Pamirškite močiučių patarimus – ekspertė paaiškino, kodėl „namudinė“ kosmetika labiau kenkia nei padeda (17)

Vardan to grožio, visos pasidarėme labai kūrybingos. Bet... jeigu mokame skaniai pagaminti košę,...

Abortą patyrusios lietuvės išpažintis: vaiko abu norėjome, bet kai pastojau, prasidėjo košmaras (18)

Pagal oficialią statistiką Lietuvoje per metus atliekama per 3,5 tūkstančio abortų. Tačiau...

Technologjų bendrovė siūlo daugiau nei 100 tūkst. dolerių: jums tereikia parduoti savo veidą (16)

Norėtumėte važinėti nauju „Porsche“? Taupote pinigų namui? O gal svajojate apie kelionę...

Kaip suprasti, kokio būsto jums reikia: atkreipkite dėmesį į šiuos dalykus

Planuojant įsigyti nuosavą būstą, visuomet atidžiai įvertinama jo vieta: atstumas iki centro,...