aA
Ar teko matyti žmogų, parduotuvėje vaisius kraunantį į savo atsineštą medžiaginį maišelį? O ar teko matyti žmogų, kuris, kavinėje užsisakęs kokteilį, išsitraukia metalinį šiaudelį? Galbūt šiandien kai kam tai dar pasirodytų neįprasta, tačiau „Zero waste“ judėjimo, propaguojančio gyvenimą be atliekų, gretos plečiasi. Kokių priemonių imasi žmonės, nenorintys kenkti aplinkai?
Gyvenimas be atliekų
© Asmeninis albumas

Dukros pirkiniai kėlė juoką: po kiek laiko, pasibaisėjo vaizdu šiukšlių dėžėje

Violeta Gevorkjan teigia, kad jos kelias į gyvenimo būdą be atliekų dar tik prasidėjo – imtis pokyčių ją privertė dukra.

„Pažiūrėjus aplink namus, supratau, kad viskas plastike ir net pasibaisėjau. Šiandien pirmas kartas, kai einu apsipirkti maisto prekių be pakuočių. Ruošiuosi eiti į turgų su savo maišiukais“, – apie gyvenimo pokyčius kalba moteris.

Dukra netgi įkalbėjo šeimą pirkti metalinius šiaudelius paaiškindama, kaip vis daugiau kavinių atsisako vienkartinių šiaudelių dėl to, nes labai daug jų išmetama į vandenyną. Tiesa, pirmąkart išvydusi netikėtą dukros pirkinį – metalinius šiaudelius – moteris to nesuprato.

„Mes su vyru pasijuokėm iš jos pirkinio. Bet po kurio laiko pastebėjau, kad šiukšlių dėžė su plastiku mūsų namuose prisipildo per dieną. Pasibaisėjau. Pradėjom diskutuoti apie tai su dukra ir ji papasakojo apie gyvenimo be atliekų judėjimą“, – aiškina V. Gevorkjan.

Gyvenimas be atliekų
Gyvenimas be atliekų
© Asmeninis albumas

„Įdomu, kad turime apsipirkimo įpročius ir net nesuvokiame, kad dėl savo komforto žalojame aplinką. Pavyzdžiui, ankščiau eidama į parduotuvę paimdavau jau supakuotus apelsinus, bulves, kivius, obuolius, nes tingėjau rinkti atskirai po vieną į maišiuką. Jei ką ir rinkdavau, tai dėdavau į plastikinį maišiuką. Prie kasos paimdavau dar vieną plastikinį maišą“, – teigia V. Gevorkjan.

Moteris pastebi, kad po šio pokalbio su dukra, jos plastiko atliekų dėžė jau keletą dienų yra pustuštė. „Tai džiugina akį. Geras jausmas“, – sako moteris.

Kiek besistengtų, plastiko konteineris vis tiek kaupiasi greičiausiai

Kuo mažiau daiktų – tokia taisykle jau daugiau nei metus vadovaujasi Miglė Makuškaitė. Kodėl? Nes kuo mažiau daiktų, tuo mažiau ir šiukšlių. Šį iššūkį moteris sau kelia ne tik namuose, bet ir kelionių, komandiruočių metu.

„Anksčiau būdavo sunku pakeitus aplinką laikytis tų pačių įpročių, nes tam reikia daugiau pasiruošimo. Turėjau savo gertuvę, todėl oro uostuose galėjau pasipildyti vandens ir nepirkti jo buteliukuose. Lininiuose maišeliuose nešiojausi savo pasiruoštus užkandžius – taip išvengiau plastikinių pakuočių. Gaminau maistą ir dėjausi jį į daugkartinį indą kitai dienai“, – apie savo įpročius išėjus iš namų, pasakoja ji.

Prieš daugiau nei metus M. Makuškaitė susirūpino dėl to, koks nedraugiškas aplinkai yra šiuolaikinio žmogaus gyvenimo būdas. Visgi, moteris juokiasi, kad, norint gyventi aplinkai draugišką gyvenimą, jai neprireikė apsigyventi šiaudinėje trobelėje toli nuo civilizacijos. Išeitį ji rado „Zero waste“ judėjimo filosofijoje.

Bet ar tikrai įmanoma gyventi visiškai be atliekų? M. Makuškaitės atveju, šiukšlių konteineriai jai vis dar reikalingi, o greičiausiai iš jų kaupiasi plastiko konteineris.

Gyvenimas be atliekų
Gyvenimas be atliekų
© Asmeninis albumas

„Daugiausia ten patenka pakuotės iš pirkinių internete ir maisto pakuotės. Labai nemėgstu apsipirkinėti, todėl, taupydama laiką, daug ką įsigyju internetu. Tik gaila, kad tuomet pardavėjai ne visada atsižvelgia į prašymus kaip įmanoma mažiau supakuoti prekes. Visa tai, ko negalima panaudoti, dar kartą nugula į rūšiavimo dėžę. 30 litrų plastiko rūšiavimo dėžę ištuštinu kartą per mėnesį. Popieriaus prisikaupia mažiau, per mėnesį maždaug pusė dėžės. Stiklo atliekų dar mažiau. Didžioji dalis stiklinės taros grįžta į rinką per depozito sistemą“, – teigia ji.

Visur nešiojasi savo mylimiausią puodelį, šiaudelį ir maišelius

Norint išvengti atliekų, ypač pasikeitė M. Makuškaitės apsipirkimo įpročiai. Pirmiausia ji atsisakė plastikinių maišelių.

„Pirkdama daržoves ir vaisius naudoju savo lininius maišelius arba dedu viską be maišelių į krepšį. Kuprinėje nešiojuosi daugkartinius pirkinių krepšius, jei kartais tenka neplanuotai užeiti į parduotuvę. Norėdama išvengti maisto atliekų, stengiuosi planuoti pirkinius ir maisto gaminimą savaitei į priekį. Didžiąją dalį krepšelio sudaro nesupakuotos daržovės, vaisiai ir grūdiniai produktai. Juos stengiuosi pirkti kuo didesnėmis pakuotėmis“, – aiškina ji.

Į kavines šiandien ji nešasi savo mylimiausią puodelį ir daugkartinį metalinį šiaudelį. Taip pat atsisakė greitos mados, nes ji vos po kelių skalbimų gula į sąvartynus. „Šiuo metu turiu labai nedaug, bet kokybiškų ir tarpusavyje derančių drabužių, kurie leidžia visada atrodyti ir jaustis gerai. Tiek virtuvėje, tiek vonioje taip pat turiu būtent tik tiek daiktų, kiek yra būtina“, – prideda Miglė.

M. Makuškaitės manymu, daugybė žmonių vis dar nerūšiuoja dėl to, nes jie neranda stipraus pagrindo ir motyvacijos keisti savo įpročius.

„Žinoma, tai yra kiekvieno žmogaus pasirinkimas ir aš gerbiu tai. Iš savo asmeninės patirties galiu tik pasidalinti, kad gyvendama aplinkai draugišką gyvenimo būdą pati jaučiuosi „švaresnė“, lengvesnė. Manau, kad svarbu suprasti, kad aplinkosaugos problemos yra visų mūsų atsakomybė ir kiekvienas mes savo poelgiais galime arba gilinti šią problemą, arba prisidėti prie sprendimo“, – aiškina ji.

Visgi, jos manymu, net ir labiausiai nenorintiems rūšiuoti galima įgyvendinti nors vieną pokytį, kuriuo jie reikšmingai sumažintų savo neigiamą poveikį aplinkai. „Paprasčiausia būtų pradėti nuo plastiko rūšiavimo. Turėti namuose bent dvi atliekų dėžes tikrai nėra sudėtinga. Ir būtent plastiko rūšiavimas turi didžiausią poveikį“, – pabrėžia pašnekovė.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Orai: šaltis parodys savo nagus (10)

Pirmadienio dieną iš vakarų priartės nauja kritulių zona. Debesuotumas sparčiai didės....

Dėl 100 tūkst. ryžosi ekstremaliam eksperimentui: žmogaus protui tai per žiaurus išbandymas haliucinuoti pradėjo jau 3 parą (62)

Richas Alati tegalvojo apie šešiaženklę sumą. Kad ją laimėtų, jam tereikėjo ištverti 30...

Pagrindinis priekaištas Skverneliui: ką jo vietoje darė Grybauskaitė (466)

Į prezidentus kandidatuojantis Saulius Skvernelis teigė nematąs priežasčių, kodėl turėtų...

(Ne)Grįžtu. Apie tradicijas mirusįjį šarvoti lovoje ir emigracijoje palaidotus lietuvius (26)

Kai kurie nė neketina grįžti iš emigracijos, kiti apie tai svajoja dešimtmetį, o dar kiti...

Kaltinimų dėl neva išsigalvoto neįgalumo sulaukusi Antonovienė pratrūko: tik retas žino, kokią kainą moku už sportą (184)

„Mafijos tėvu“ vadinamo Vido Antonovo žmona Rima neseniai ir vėl atsidūrė dėmesio centre....

Miestietis laimingas pabėgęs į ekologišką vienkiemį, kuriam valdininkai net nesuteikia adreso (25)

Jei kadaise kauniečiui Tomui Didžiuliui kas būtų pasakęs, kad jis, tikras miesto vaikas, augęs...

Puikų Messi smūgį atrėmęs vartininkas nesulaikė „su mėsomis“ taranavusio Suarezo epizodo įrašas

Ispanijos „ La Liga “ čempionate 20-ame ture sunkią pergalę pasiekė namuose rungtyniavusi...

Po vandentiekio avarijos Vilniuje pagaliau gera žinia vairuotojams

Ketvirtadienį, sausio 17 d., apie 16.23 val., Vilniuje , Žemaitės g., trūko vandentiekio...

Rimvydas Valatka. Antrasis Mesijo atėjimas – iš Rusnės betliejaus (1112)

Vieni statė postamentus Raiteliui ir Basanavičiui. Kiti už valdiškus pinigus statėsi estakadą...

Atleisk ir pamiršk: kaip išsilaisvinti iš pykčio, pagiežos ir skausmo (11)

Būti visada nuolankiam, priimti viską, kaip yra, ir laukti, kol likimas visas problemas išspręs...