aA
Vaikystėje daug laiko praleidusios gamtoje, senelių sodybose šalia ežerų ir miškų, tvarios gyvensenos mieste puoselėtojos Miglė Makuškaitė ir Laura Prievelytė-Juknė sako, kad ryšys su gamta išliko stiprus ir atsikėlus gyventi į Vilnių. Kelerius metus ieškojusios sprendimų, kaip butuose gyventi tvariai, šiandien pašnekovės šiomis patirtimis jau gali pasidalinti su kitais.
M. Makuškaitė ir L. Prievelytė-Juknė
© Asmeninio archyvo nuotr.

„Paskutinius dvejus metus mes eksperimentuojame su savo buitimi ieškodamos mums tinkamiausių sprendimų, kaip suderinti minimalizmą ir tvarumą. Gyvename mieste ir gerai žinome, kad tai savaime kelia daug iššūkių. Minimalistinis ir aplinkai draugiškas gyvenimo būdas mums padeda atsisakyti nerimo ir nuolatinio troškimo turėti daugiau, baimės kažką praleisti (angl. FOMO).

Vietoje to mes renkame patirtis, kuriame santykius, užsiimame mėgstamomis veiklomis ir saviraiška. Atsisakome to, kas nėra būtina, kad sukurtume daugiau erdvės ir laiko veikloms ir žmonėms, kurie iš tiesų mums yra svarbūs”, – pasakoja tvarios gyvensenos mieste puoselėtojos L. Prievelytė-Juknė ir M. Makuškaitė.

Vartotojiškumas sukelia ir psichologinių problemų

Pašnekovės tikina, kad kiekvieno iš mūsų vartojimo įpročiai ne tik sukelia mums patiems psichologinių problemų ir priklausomybių, tačiau taip pat daro įtaką aplinkai, kurioje gyvename.

„Todėl mes skatiname atsakingą vartojimą, kai įvertinamas visas produkto gyvavimo ciklas. Užduodame klausimus, kas pagamino produktą? Kaip jis buvo gaminamas? Kokie resursai buvo naudojami? Pirkimo procese savęs paklausiame: ar šis daiktas man tikrai reikalingas? Ar jis tarnaus ilgai? Kokia produkto gyvavimo pabaiga? Daiktui sugedus arba pasenus neskubame išmesti, ieškome būdų, kaip sutaisyti arba panaudoti dar kartą”, – savo vartojimo įpročius apibrėžia pašnekovės.

Vis dėlto tiek Laura, tiek Miglė pripažįsta, kad radikalūs pokyčiai, nusprendus gyventi tvariau bei siekis viską daryti tobulai, taip pat gali sukelti daug nereikalingo streso: „Pripažįstame, kad ne visada pavyksta rasti tinkamiausius tvarius sprendimus, nenuleidžiame rankų ir ieškome toliau.”

L. Prievelytė-Juknė ir M. Makuškaitė
L. Prievelytė-Juknė ir M. Makuškaitė
© Asmeninio archyvo nuotr.

Eksperimentai nuvedė link verslo

Laura Vilniuje baigė politikos mokslus, o Miglė studijavo ekonomiką, tačiau dabar merginos rūpinasi savo sukurtu tvariu prekės ženklu „Urban Earth Lovers”, kurio feisbuko paskyroje galima atrasti ir minimalizmo bei gamtai draugiškų praktinių patarimų, pritaikomų buityje.

„Prieš metus savo asmeniniais eksperimentais, pavyzdžiui, kaip reaguoja kavinės darbuotojai, kai atsineši savo metalinį gėrimų šiaudelį arba kaip kuriama minimalistinė drabužių spinta, pradėjome dalintis socialiniuose tinkluose.

Mūsų gyvenimiškos istorijos sulaukė susidomėjimo, tai mus paskatino tęsti projektą, o dar vėliau atidaryti pirmąją Lietuvoje elektroninę „Zero waste” produktų parduotuvę. Matėme vartotojų poreikį ir susidomėjimą produktams, kurie pakeičia įprastai naudojamus vienkartinius ir plastikinius produktus ir yra draugiški gamtai”, – apie tvaraus verslo susikūrimą pasakoja pašnekovės.

Atkreipia dėmesį į kosmetiką ir plastiką

Paprašius Lauros ir Miglės pasidalinti patarimais, kokie turėtų būti pirmieji žingsniai siekiant tvaresnės gyvensenos, pašnekovės nurodė, jog pirmiausia reiktų peržvelgti savo spintą, atsisakyti plastikinių pirkinių maišelių bei pakeisti juos į daugkartinius, medžiaginius bei artėjant vasarai išmainyti automobilį į dviratį.

Vienkartiniai šiaudeliai
Vienkartiniai šiaudeliai
© DELFI

„Miesto žmogus, kuris nori pabandyti minimalistinį ir aplinkai draugišką gyvenimą gali pradėti ir nuo tempo sulėtinimo. „Lėto” gyvenimo filosofija, kuri apima mūsų valgymo įpročius, apsipirkimą, laisvalaikį, madą – yra aplinkai draugiško gyvenimo tvarus pagrindas. Nėra svarbu, nuo kurios gyvenimo srities pradėsite savo pokyčius, svarbu, kad tai darytumėte savo tempu, tačiau nuosekliai”, – tvirtina pašnekovės.

L. Prievelytė-Juknė ir M. Makuškaitė išskyrė ir kosmetikos, kurią naudojame kasdien, problematiškumą – pirmiausia, kosmetikos priemonių, kurių sunaudojame tikrai daug, pakuotės nėra daugkartinės – keramikinės, metalinės ar stiklinės – kaip būdavo anksčiau.

„Didžioji dalis vonios produktų pakuočių yra plastikinės, o tai didelė problema, nes dažnai jos nėra rūšiuojamos, todėl patenka į sąvartynus ar net vandenynus. Niekuomet negalime būti tikri dėl pakuotei naudojamo plastiko kokybės. Cheminės medžiagos gali sunktis į kosmetikos priemones, kurias naudojame ant savo odos.

Mūsų voniose gausu ir „pasislėpusio” plastiko. Nagų lakas, akių šešėliai su blizgučiais. Tai – mikroplastikas, kuris kaipmat patenka į vandenynus, nes yra per smulkus išfiltruoti. Yrantis plastikas įgauna naujų cheminių savybių, pritraukia toksinus. Organizmai gyvenantys vandenyje, užterštame plastiku, ar geriantys jį, ima kaupti nuodingas medžiagas”, – tikina Laura ir Miglė.

Kosmetika
Kosmetika
© Shutterstock

Pasak pašnekovių, daugelis plastiko atliekų nepasiekia perdirbimo punkto, o ten tik dalis plastiko yra tinkama perdirbimui. Plastikinių gėrimų šiaudelių, dantų šepetėlių, vienkartinių skustuvų, indų plovimo kempinių, tam tikros rūšies kosmetikos buteliukų iš viso nėra galimybių perdirbti. Šios atliekos su bendru srautu nukeliauja į sąvartynus, kur beveik niekada nesuyra, o jų daroma žala aplinkai ir mūsų sveikatai išlieka ilgam.

„Todėl geriau vengti vienkartinių plastikinių produktų, vietoje to naudoti daugkartinius produktus. Renkantis prekę taip pat reiktų vengti plastikinės pakuotės, geriausia, kad prekės mūsų namus pasiektų be jokios pakuotės. Taip pat svarbus visas prekės gyvavimo ciklas, iš kokių medžiagų ji pagaminta, koks poveikis aplinkai, gyvūnams ir žmonėms buvo daromas gamybos metu.

Ar prekę gamino vietinis gamintojas, ar visos tiekimo grandys gavo sąžiningą atlygį už savo darbą, ar galima prekę perdirbti arba panaudoti antrą kartą. Todėl siekiant teigiamo poveikio aplinkai reikia įvertinti daugelį aspektų ne tik plastiko medžiagas”, – nurodo Laura ir Miglė.

Kompostuoti galima ir bute – tai lengviau nei atrodo

Pradėjusios „Urban Earth Lovers” veiklą, pašnekovės tikina sulaukiančios labai įvairių klausimų iš žmonių. Dalis jų būna apie „Zero waste” produktus – kaip juos naudoti, kokia produktų gyvenimo pabaiga ar po naudojimo galima perdirbti, kodėl šie produktai draugiški gamtai.

Kompostavimas bute
Kompostavimas bute
© DELFI / Karolina Pansevič

Žmonės taip pat nori sužinoti apie tvaraus gyvenimo praktikas – kaip rūšiuoti atliekas, kodėl verta mažinti plastiko vartojimą, kaip atrodo kompostavimo procesas namuose, kaip apsipirkti parduotuvėse be plastikinių maišelių, kas yra etiška mada ir kiti praktiški kasdienėje buityje pritaikomi patarimai.

Tam, kad jau išbandytais patarimais galėtų pasidalinti ir su kitais, L. Prievelytė-Juknė ir M. Makuškaitė pradėjo ir renginių ciklą „Miesto minimalisčių istorijos”, kuriuose susitikimų metu dalinasi savo asmeninėmis sėkmės ir nesėkmės istorijomis apie aplinkai draugišką ir minimalistinį gyvenimą mieste.

„Pasakojame apie eksperimentus, kaip sukurti sveiką harmoniją tarp savo poreikių ir gamtos. Pavyzdžiui, kaip kompostuoti 50 kv. metrų Vilniaus senamiesčio bute. Klaidingai manoma, kad kompostavimas skirtas tik tiems, kurie gyvena užmiesčio name arba turi sodą. Laura su savo vyru išbandė kompostavimą daugiabutyje.

Jos teigimu, procesas lengvesnis, nei gali pasirodyti iš pirmo žingsnio. Laura naudojo kompostavimo maišą, kuris pagamintas iš tvirtos orui pralaidžios medžiagos, taip sukuriama natūrali ventiliacija, todėl namuose nėra jaučiamas nemalonus kvapas. Procesą pagreitina kompostavimo maiše apgyvendinti sliekai. Taip galima kompostuoti visas augalinės kilmės atliekas, likusias po maisto gaminimo, naminių augalų lapus. Nerekomenduojama bute kompostuoti mėsos ir pieno produktų, citrusinių vaisių, česnakų, kurie gali sukelti nemalonius kvapus”, – pasakoja Miglė.

Esame vartotojų visuomenė

Anot pašnekovių, minimalizmas padeda atsisakyti nereikalingų daiktų bei sutaupyti pinigų, nes galvodami, ką perkame, nustojame pirkti atsitiktinius daiktus, kuriais dažnai užkrauname namus: „Vartojant atsakingiau perkame tik tuos daiktus, kurių mums iš tiesų reikia. Kiekvieną kartą pirkdami naują daiktą „balsuojame”, t. y. siunčiame žinutę gamintojams ir prekybininkams, kokius produktus norime matyti parduotuvių lentynose.

M. Makuškaitė ir L. Prievelytė-Juknė
M. Makuškaitė ir L. Prievelytė-Juknė
© Asmeninio archyvo nuotr.

Prieš kiekvieną impulsyvų pirkimą verta savęs paklausti, ar pinigus, kuriuos uždirbome aukodami savo laisvą laiką, norime atiduoti šio daikto įsigijimui. Minimalistai rekomenduoja vietoje apsipirkinėjimo savo laisvalaikį skirti patirtims, artimiesiems ir savo hobiams.”

Vis dėlto, minimalizmas ir tvarus gyvenimas nėra išorinio pasaulio reiškinys – anot Lauros ir Miglės, viskas prasideda viduje. Turint mažiau daiktų turi daugiau laiko sau, nes nereikia tiek daug tvarkytis. Taip pat gerėja ir emocinė savijauta, kai pirmenybę teikiame potyriams ir bendravimui, o ne daiktams.

Tačiau pašnekovės pažymi, kad lietuviai yra vartotojų visuomenė kaip ir bet kuri kita šiuolaikinė visuomenė: „Mes vartojame kasdien prekes, informaciją, pramogas. Tuo pačiu patys tapome prekėmis, kurias vartoja verslas, žiniasklaida, mūsų draugai. Tačiau matome ir kylančią atsakingo bei sąmoningo vartojimo bangą.”

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(16 žmonių įvertino)
4.1875

Top naujienos

Lietuviškoji Venecija: atradę šį kraštą pamiršta Lietuvos pajūrį (31)

Pamario kraštas – vandenų apsuptas Lietuvos regionas, kurį sudaro visa Šilutės rajono vakarinė...

„Valstiečių“ taryba balsavo kitaip, bet Pranckietis lieka: tai gali turėti pasekmių papildyta 19:34

Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos taryba balsų dauguma patvirtino koalicinę sutartį, pagal...

Kas taikosi „įspirti“ Ursulai von der Leyen? Priešų netrūksta pačioje Vokietijoje (18)

Artėjant lemtingai dienai, Europos Parlamente antradienį vyksiantiems Europos Komisijos...

Kūdikių pilvo diegliai: gydytojas Vaidotas Urbonas įvardijo vienintelę priemonę, kuri iš tiesų padeda (63)

Kūdikių pilvo diegliai – visų tėvų siaubas. Bet, pasak gydytojo gastroenterologo Vaidoto...

Įvaizdžio specialistė išskyrė kelias svarbias Nausėdos inauguracijos detales: ką tai sako apie naująjį šalies vadovą (76)

Penktadienį priesaiką tautai davusio prezidento elgesį, kalbas ir net aprangą stebėjo kone visos...

Buvau neištikima visiems savo vaikinams, tačiau nė trupučio nesigailiu (90)

„Mes sėdėjome ant jo lovos taip arti, kad nors nesilietėme, jaučiau nuo jo kūno sklindantį...

LKL vadovas – apie apribojimą „monstrui“ „Žalgiriui“ ir Eurolygos metamorfozę (29)

Prienų komanda nevirs Kauno „Žalgirio“ dubleriais aukščiausiame šalies divizione, teigia...

Nekomercinio renginio organizatoriai sunkiai patikėjo gautu nurodymu susimokėti: už ką? (54)

Esame nedidelė entuziastų grupelė, kuriems patinka automobilių traukos lenktynės DRAG, kadangi...

Festivalio „Midsummer Vilnius“ atidaryme – žinomi svečiai ir „Queen“ dainos (4)

Vasarišką pirmadienio vakarą startavo tradicija jau tapęs festivalis „ Midsummer Vilnius “....

Žilvinas Tratas pasidalijo kadrais, kuriuose jis atrodo neatpažįstamai: visi galvojo, kad tai grimas (21)

Aktoriui Žilvinui Tratui neretai tenka įvairių herojų ar blogiukų vaidmenys veiksmo filmuose....