aA
Lietuva planuoja pastatyti daugiau atliekų deginimo jėgainių, kurios, pasak Vyriausybės, sumažins šilumos ir elektros energijos sąskaitas. Tačiau Seimo nariai ir nevyriausybinės organizacijos bijo, kad toks sprendimas pakenks perdirbimo tikslams, rašo portalas EURACTIV.COM.
Atliekų deginimas
© Shutterstock

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, mišrių atliekų gabenimas į sąvartynus 2015 metais Lietuvoje sumažėjo 6 proc. Šalis taip pat daugiau nei 10 proc. padidino savo perdirbimo ir kompostavimo apimtis, tačiau tuo pačiu 32 proc. išaugino savo deginamų atliekų kiekius.

Šiuo metu Vyriausybė planuoja statyti dvi naujas atliekų deginimo jėgaines. Viena, skirta tik komunalinėms atliekoms, bus Vilniuje. Kitą, galėsiančią deginti komunalines ir pramonės atliekas bei vandenvalos nuotekų dumblą, planuojama pastatyti Kaune. Teigiama, kad šios jėgainės leis pigiau tiekti elektros ir šilumos energiją bei sumažins atliekų tvarkymo sąnaudas.

Tačiau Seimo nariai nerimauja dėl to, kad Vyriausybės planuose nėra atsižvelgiama į atliekų prognozes. Baiminamasi, jog atliekų nepakaks tam, kad trys deginimo jėgainės šalyje veiktų visu pajėgumu.

Spalio 25 d. parlamentarai paprašė Aplinkos ministerijos pakartotinai atlikti skaičiavimus ir pateikti duomenis apie atliekų prognozes.

„Baiminamės, kad jei Vyriausybė investuos į papildomus deginimo pajėgumus, nebeliks jokių paskatų įgyvendinti žiedinės ekonomikos paketo tikslus“, – portalui EURACTIV.COM sakė Seimo Energetikos komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys.

Ateities atliekos

ES Atliekų direktyvoje, dėl kurios šiuo metu vyksta trišalės derybos tarp Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos, siekiama nustatyti, kad valstybės narės iki 2030 m. perdirbtų 65 proc. komunalinių atliekų.

Lietuvoje kasmet susidaro 1,3 mln. tonų mišrių komunalinių atliekų. Tai reiškia, kad išrūšiavus jų 65 proc., deginimui liks 455 tūkst. tonų. Tačiau Vyriausybės planuose numatyta, kad mišrių komunalinių atliekų deginimo pajėgumai šalyje sieks apie 540 tūkst. tonų. Lietuvoje deginimui trūksta maždaug 85 tūkst. tonų mišrių komunalinių atliekų, o mažėjant gyventojų skaičiui šie kiekiai dar labiau kris.

Valstybės įmonė „Lietuvos energija“, investuojanti į naujas jėgaines kartu su Suomijos „Fortum“, teigia, kad komunalinių atliekų trūkumą galės kompensuoti pramonės atliekų deginimas. „Fortum“ atstovo spaudai Andriaus Kasparavičiaus skaičiavimais, Lietuvoje per metus susidaro nuo 150 iki 200 tūkst. tonų deginti tinkamų pramonės atliekų.

Tačiau Seimo nariai ir nevyriausybinės aplinkosaugos organizacijos tvirtina, kad pramonės atliekų, kurių šiluminė vertė būtų tinkama, nepakanka. Be to, medienos apdirbimo įmonės turi savo deginimo katilus ir po gamybos likusią antrinę produkciją panaudoja energijai išgauti savo reikmėms, o nuotekų dumblą, kaip trąšas, naudoja ūkininkai.

Lietuvoje veikiančios nevyriausybinės organizacijos „Žiedinė ekonomika“ atstovas Domantas Tracevičius portalui EURACTIV.COM tvirtino, kad Lietuvoje veikiant trims atliekų deginimo jėgainėms, perdirbimo tikslams iškiltų grėsmė.

Jis taip pat atkreipė dėmesį į Estiją ir Švediją. Šioms šalims pradėjus daugiau atliekų deginti, sumažėjo jų perdirbimo ir kompostavimo apimtys.

Išeitis - importas?

„Fortum“ teigia, kad trūkstant atliekų, įmonė visada gali deginti biokurą ar medienos granules, kas jau yra daryta Klaipėdoje veikiančioje atliekų deginimo jėgainėje. Tačiau įmonės manymu, toks scenarijus yra mažai tikėtinas.

„Jei mes turėjome labai veiksmingą atliekų tvarkymo sistemą, kurioje surinktų surūšiuotų komunalinių atliekų, skirtų deginti, būtų tik 400-500 tūkst. tonų per metus, tai būtų stebuklas“, – sakė įmonės atstovas spaudai A. Kasparavičius.

Kitas galimas variantas Lietuvai – atliekas importuoti, kaip tai daro daugelis ES šalių. Tačiau pagal šalies įstatymus tai yra draudžiama.

2015 metais „Fortum“, eksploatuojanti jėgainę Klaipėdoje, sudegino 3 tūkst. tonų nerūšiuotų atliekų, importuotų iš Airijos. Dėl tokių veiksmų buvo pradėtas tyrimas, bendrovė nutraukė sutartį su importuotoju, o byla šiuo metu yra teisme.

„Lietuvos įstatymai yra šiek tiek keisti. Jie leidžia atliekas importuoti, tačiau neleidžia jų šalinti sąvartynuose, deginti ar perdirbti“, – EURACTIV.COM tvirtino A. Kasparavičius.

Atliekų importas taip pat prieštarauja ES atliekų tvarkymo sistemos "artumo principui", pagal kurį atliekos turėtų būti tvarkomos kuo arčiau jų susidarymo vietos.

Nepaisant to, 2013 m. „Fortum“ siūlė Lietuvos Aplinkos ministerijai sudaryti sąlygas atliekų importui pagal galiojančius įstatymus ir teigė, kad tai leistų su atliekomis tvarkytis rentabiliau.

„Mes nuolat teigiame, kad neturime jokių problemų dėl kuro, pagaminto iš komunalinių atliekų, laisvo judėjimo tarp valstybių. Kartais daug efektyviau yra jas sudeginti“, – teigė „Fortum“ atstovas spaudai.

Šiuo metu dar kartą yra svarstoma ES Atsinaujinančios energetikos direktyva. Europos Parlamento Aplinkosaugos komiteto nariai įtraukė pakeitimą, pagal kurį mišrioms komunalinėms atliekoms nebūtų skiriamos atsinaujinančios energetikos subsidijos. Taip pat nustatytos apsaugos priemonės, užtikrinančios, kad tai, kas gali būti pakartotinai panaudota ar perdirbama, nebūtų deginama ir naudojama energijos gamybai.

Dėl šio direktyvos pakeitimo šalys dar nepasiekė kompromiso. Artimiausias balsavimas vyks lapkričio 28 d.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Pradėjus aiškintis, kaip prie Matijošaičio įmonės sklypų ežeras virto sausuma, savivaldybė patyrė tikrą nesėkmių ruožą (13)

DELFI paskelbus publikaciją apie galimai nukasinėtą Lampėdžio ežero pakrantę šalia Kauno mero...

Automobilių mokestis daugeliui bus siurprizas: kiek turės mokėti, sužinos tik paskutinę minutę (180)

Planuojamas taršos mokestis kelia karštas diskusijas. Nors šį mokestį turėtų mokėti daugelis,...

Andrius Tapinas. Amžino įšalo valdžia (125)

Turim. Pasitvirtinom Vyriausybę ir ji gavo įgaliojimus veikti.

Per Lietuvą slenka liūčių ruožas: naujausia informacija apie būklę sostinės gatvėse (5)

Lietus Vilniuje kol kas didesnių eismo trukdžių nesukėlė. Naudodamiesi žiniomis iš...

Bankai paskelbė šiemet atsisakantys beveik 50 tūkst. darbuotojų – pirmauja Europa (6)

Bankai visame pasaulyje paskelbė apie daugiau kaip 48 500 darbo vietų panaikinimą šiais metais,...

Aptiko faktinį kazusą: valdantieji per skubėjimą balsavo už „Karbauskio-Palucko“ koalicijos Vyriausybę (274)

Vyriausybės programos nepanorę keisti valdantieji per skubėjimą greičiausiai patys iki galo...

Danijos karališkieji rūmai vos vienu žodžiu sureagavo į Trumpo akibrokštą (131)

Danijos karališkųjų rūmų atstovė trečiadienį pareiškė, kad karališkąją šeimą...

NSGK vadovas: Rozova leidimo negavo dėl nuslėptų kontaktų papildyta (30)

Seimo narė Irina Rozova leidimo dirbti su slapta informacija negavo nuslėpusi kontaktus su kitų...

Lietuvoje užregistruotas antras mirties atvejis nuo retos užkrečiamosios ligos (15)

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro ( ULAC ) duomenimis, Lietuvoje šiais metais užregistruoti 2...