aA
Kaip skelbiama Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos atsiųstame pranešime spaudai, gyventojai priduoda vis daugiau buitinės elektroninės įrangos atliekų į regioninius atliekų tvarkymo centrus. Kokie yra pagrindiniai veiksniai, lemiantys jau kelerius metus augantį šių atliekų srautą?
Elektronikos atliekos
© Organizatorių archyvas

„Aktyviai šviečiame visuomenę ir bendradarbiaujame su visais regioniniais atliekų tvarkymo centrais, iš gyventojų priimančiais įvairias atliekas. Jau kelerius metus stebime tendenciją, kad gyventojai į šiuos centrus pristato vis daugiau buitinės elektronikos atliekų. Tai džiugina, nes visuomenė vis labiau rūšiuoja ir mažiau nereikalingos elektroninės įrangos išmetama į komunalinių atliekų konteinerius ar paliekama kitose neleistinose vietose“, – sako Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos (EGIO) vadovė Veronika Masalienė.

Pavyzdžiui, vien Kauno regiono atliekų tvarkymo centras 2017 metais surinko 139,5 tonos nenaudojamos elektros ir elektroninės įrangos atliekų, o 2016-aisiais ir 2015-aisiais buvo surinkta atitinkamai 137,5 tonų ir 98,5 tonų.

„2015 metais pradėjo veikti 5 naujos didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės – padidėjus jų žinomumui, išaugo ir atliekų kiekis. Kita vertus, elektroninės įrangos (šaldytuvų, viryklių, skalbimo mašinų, televizorių, indaplovių, lygintuvų, virdulių ir pan.) atliekų srauto augimui įtakos turi didelė šios įrangos pasiūla ir gyventojų galimybės seną įrangą pakeisti nauja“, – sako Kauno regiono atliekų tvarkymo centro ekologė Jurgita Baziliauskienė.

Pasak jos, gyventojų pajamos auga, jie perka naują būstą, sodybas ir panašiai. Palankias sąlygas elektroninei įrangai įsigyti suteikia ir nuolat pardavėjų skelbiamos nuolaidų akcijos. Taigi, augantis vartojimas kartu skatina ir atliekų didėjimą.

Pastebima, kad miesto gyventojai dažniausiai pristato pilnos komplektacijos seną elektronikos įrangą, kuomet kaimo vietovių gyventojai vis dar linkę įrangą išardyti ir kai kurias jos detales priduoti patys.

„Reikėtų nepamiršti, kad elektros ir elektroninės įrangos atliekų negalima ne tik mesti į buitinių atliekų konteinerius, bet ir patiems ardyti dėl jose esančių pavojingų medžiagų. Elektros ir elektroninės įrangos atliekas gali surinkti ir perdirbti tik tokią teisę turintys atliekų tvarkytojai “, – primena V. Masalienė.

Patekusios į aplinką (vandenį, gruntą ar atmosferą) atliekos gali užteršti ją pavojingomis toksiškomis medžiagomis (gyvsidabriu, švinu, kadmiu, chromu) ir pridaryti daug žalos gamtai. Perdirbant atliekas gaunamos antrinės žaliavos, kurios ne tik neteršia aplinkos ir nekenkia žmonių sveikatai, bet ir leidžia sumažinti įvairių naujų gaminių savikainą bei saugo gamtos išteklius.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 10 regioninių atliekų tvarkymo centrų, kuriuos įsteigė miestų ir rajonų savivaldybės. Centrai rūpinasi atliekų sutvarkymu nuo surinkimo iš konteinerių iki visiško atliekų sutvarkymo (perdirbimo). Gyventojai elektroninės įrangos, kaip ir baterijų bei akumuliatorių bei kitas atliekas taip pat gali pristatyti į savivaldybių įsteigtas didelių gabaritų atliekų aikšteles (jų Lietuvoje yra arti 100). Aikštelių ir kitų atliekų priėmimo vietų adresus galima rasti čia.

Vien EGIO šiuo metu visoje Lietuvoje yra įrengusi 152 specializuotas elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo vietas bei organizuoja atliekų surinkimą iš beveik 1,1 tūkst. šios įrangos platinimo vietų visoje šalyje. Gyventojams atliekų pridavimas minėtose vietose nekainuoja, o už kai kurios nebenaudojamos buitinės technikos atvežimą į antrinių žaliavų surinkėjų ir perdirbėjų supirktuves gali būti mokamas atlygis.

2017 metais beveik tūkstantis EGIO narių vidaus rinkoje pardavė 7,2 tūkst. tonų buitinės elektronikos įrangos, o surinko ir perdirbo beveik 4 tūkst. tonų jos atliekų.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Ūkio ministras apie maisto kuponus: nežinau, iš kur atsiranda tokios idėjos (96)

Ar kainų mažinimą pagrindiniu tikslu išsikėlusi vyriausybė savęs neįvarė į kampą? „ Delfi...

Panevėžį drebina kūdikio netektis: po ligoninės išvadų – neįtikimos ir šokiruojančios detalės (25)

Kūdikio Respublikinėje Panevėžio ligoninėje spalį netekusios Ilonos iš mažo miestelio...

Į Maroką sugrįžti nenorėtų: vietiniai dedasi šventais, o išdarinėja velniai žino ką (41)

Manau, visi nors kažką girdėję apie Marakešą žino tą chrestomatinę situaciją, kai žioplam...

Moters gyvenimas priminė košmarą: kai tokie artimieji, tai ir priešų nereikia (3)

Vieni vaikystę prisimena su nostalgija, kiti – su baime. Šiurpia istorija pasidalinusią Aušrą...

Nuo likimo nepabėgęs Adomaitis: žinojome, kad bus problemų (3)

Vienas geresnių sezono rungtynių sužaidęs Vilniaus „Rytas“ atitinkamos satisfakcijos negavo...

Kinija demonstruoja savo paslaptingąjį „J-20“ (42)

Kinijos karinės oro pajėgos Žuhajuje vykusioje tarptautinėje aviacijos parodoje pademonstravo savo...

Kalėjimų sistemoje bręsta naujas skandalas (58)

Skandalas Kauno tardymo izoliatoriuje. Nukentėjusysis tvirtina, kad prieš pat teismo posėdį į...

Vilniaus naktinių klubų gražuolės turi savo taisykles: geria kavą, prašo vaikinų palydos ir maskuojasi juodai (15)

Ne paslaptis, kad naktiniai klubai – kaip atskiras pasaulis. Tai, kas juose vyksta po vidurnakčio,...

Iš emigracijos grįžusi lietuvė ir toliau renkasi mokėti mokesčius Britanijai (202)

Laisvas darbo jėgos judėjimas Europos Sąjungoje (ES) leidžia per savo karjeros metus lengvai...

Į pašto dėžutę gavo keistą lankstinuką: ar jo tikslas kiršinti visuomenę? (12)

Pirmadienį į pašto dėžutę gavau keistą lankstinuką nuo keisto instituto. Lankstinuko...