aA
Puikiai mokantis ekonometrijos paslaptis? Ar puikiai sugebantis greitai to išmokti? Be sunkumų galintis dauginti dviženklius skaičius mintinai? Ar sugebantis sugalvoti, kaip kūrybiškai rasti užduoties sprendimą? Kol mokyklose dar daug skiriama teorinėms žinioms, įmonės tikisi, kad mokyklos paruoš ne tik daugybos lentelę gerai išmokusius asmenis.
© Shutterstock

Paskutiniu metu itin populiaru sakyti, kad iš būsimų darbuotojų tikimasi kūrybiškumo ir kritinio mąstymo. Tačiau kas slepiasi po visu tuo? Kokių dar savybių tikisi darbdaviai iš savo būsimų darbuotojų.

„Nors šiandien labai populiaru sakyti, kad svarbiausios asmeninės savybės yra kūrybiškumas ir gebėjimas būti lyderiu, visgi manyčiau, kad nemažiau reikalingi ir kiti asmeniniai bruožai. Man atrodo, kad kertinis įgūdis – gebėjimas bendradarbiauti. Gerą rezultatą dažniausiai sukuria gera, tvari ir stipri žmonių komanda. O gebėjimas bendradarbiauti iš asmens reikalauja ugdyti daug kitų būdo bruožų: gebėjimą klausytis, empatiškumą, kantrybę, argumentavimą bei iškalbą“, – įsitikinusi prekybos tinklo „Maxima LT“ generalinė direktorė Kristina Meidė.

Eksperimentavimas be apčiuopiamo rezultato

Pasak jos, iniciatyvumas – dar vienas bruožas, kurio tikimasi iš naujų darbuotojų. Vieni jį gali išsivystyti su patirtimi, tačiau kituose svarbu tai ugdyti nuo mažens.

„Jei jaunus žmones išmokysime, kad nemaža dalis pokyčių priklauso nuo jų pačių veiksmų, tai bus pagrindas bei paskata judėti pirmyn. Jaunas žmogus neturi būti tas, kuris lauktų, kol jam kažkas lieps kažką daryti“, – kalbėjo ji.

Dar viena savybė, kurios K. Meidė tikėtųsi iš darbuotojo, – visapusiška atsakomybė, gebėjimas priimti visus savo veiklos rezultatus bei padarinius, kad ir kokie jie bebūtų. Vadovė mano, kad be šių bruožų kūrybiškumas ir iniciatyvumas taptų tiesiog drąsiu eksperimentavimu be apčiuopiamo rezultato: „Būtent atsakomybės pojūtis mus skatina mąstyti, galvoti apie tai, kokie bus vieno ar kito mūsų veiksmo padariniai“.

Prekybos tinklo vadovė galvoja, kad būtent šios išvardytos savybės ir liks svarbios ateityje, net verslui diegiant vis daugiau naujų technologijų.

Kristina Meidė
Kristina Meidė
© DELFI / Andrius Ufartas

„Jau šiandien matome, kaip patys moderniausi verslai deda ypatingas pastangas, skatindami savo komandas bendradarbiauti. O iniciatyvumas ir atsakomybė, manau, visais laikais buvo ir liks labiausiai vertinami būdo bruožai, be kurių nevyksta pažanga nei versle, nei visuomenėje“, – svarstė ji.

Ko reikia, kad geriausi mokiniai neišvyktų

Pasiteiravus, ko labiausiai trūksta šiandieninei švietimo sistemai Lietuvoje, K. Meidė teigė, kad tam reikėtų atskiro pokalbio, nes tema labai plati ir turinti daug niuansų. Pasak jos, daug kas priklauso ne tik nuo mokytojų, bet ir nuo jaunimo.

„Labai svarbu, kad mokykloje jauni žmonės pradėtų mąstyti, ką nori veikti ir kuo užsiimti gyvenime. Tačiau dar svarbiau, kad mokykloje būtų formuojamas atsakomybės už save ir savo šalies ateitį suvokimas. Jo nesant, kad ir geriausi mokiniai, deja, bet kurs ne Lietuvoje, o kažkur kitur, – komentavo ji. – Manau, labai svarbu bendras suvokimas, nuo ko prasideda ir kam skirtas švietimas. Jei ši sritis būtų matoma kaip esminis piliečių paruošimo ir šalies ateities garantas, didžiosios dalies dabartinių problemų, greičiausiai, nebūtų. Ne veltui labiausiai išsivysčiusios valstybės būtent švietimui skiria didžiausią prioritetą“.

Vienos didžiausių Lietuvos įmonių vadovė jaunimui linki pirmiausia nebijoti klysti, o kartu – išbandyti save.

„Kad ir nepažįstamoje ar neišbandytoje veikloje. Tvirtinama, kad baimė egzistuoja tik mūsų sąmonėje, todėl ne kas kitas, o būtent mes patys savo mintimis apribojame savo pačių veiklos galimybes“, – teigė ji.

Be to, pasak pašnekovės, jaunimas pakliuvus į sudėtingą situaciją turėtų prisiminti, kad visi esame žmonės ir daugiau galima pasiekti bendradarbiaujant, o ne aklai konkuruojant.

„Trečias dalykas – labiau tikėti savimi, o ne abstrakčia „sėkme“. Imantis svarbių sprendimų ar veiksmų, gerai apgalvoti, kas priklauso nuo manęs ir ką galiu padaryti geriau. Geras rezultatas dažniausiai būna gerai apgalvotų sprendimų, o ne abstrakčios „sėkmės“ pasekmė“, – patarimais dalijosi K. Meidė.

Trūksta teorinių žinių pagrindimo praktika

Telekomunikacijų bendrovės „Tele2“ Žmogiškųjų išteklių direktorė Baltijos šalims Ieva Daugėlienė teigė suprantanti, kad į darbo rinką įsiliejęs jaunimas dar neturi patirties ar darbo įgūdžių. „Tačiau, priimdami naują darbuotoją į savo komandą mes visuomet tikimės, kad jaunas žmogus bus smalsus, kūrybiškas ir turės spindinčias akis, t.y. didelę vidinę motyvaciją ir norą mokytis. Taip pat vertiname žmones, kurie geba visoje savo veikloje išlaikyti nuoseklumą. Suprantama, jaunajai kartai tai kartais sunkiai sekasi, tačiau ieškome ir vertiname nuosekliai bei stabiliai dirbančius žmones“, – kalbėjo ji.

I. Daugėlienė prisipažino stebinti didelį pokyti šalies švietimo sistemoje ir kai kuriose srityse galima pajusti progresą.

Bendradarbystės erdvė „UMA“
Bendradarbystės erdvė „UMA“
© Bendrovės archyvas

„Nepaisant to, dar yra kur tobulėti. Pavyzdžiui, norėtųsi, kad ugdant jaunus specialistus būtų suteikiamos subalansuotos žinios: tiek teorinės, tiek ir praktinės. Universitetą baigęs jaunas specialistas į darbo rinką įsilieja turėdamas tikrai didžiulį bagažą teorinių žinių, tačiau labai mažai praktinių. Todėl įsidarbinus vyksta dar vienas, praktinių žinių mokymosi, etapas. Darbuotojui ir darbdaviui būtų kur kas lengviau, jei teorija būtų pagrindžiama praktika. Arba naujos praktikos kurtų teoriją. Juk dirbame kaip niekada dinamiškais laikais, kur pokytis – nepaisant, kokioje srityje dirbi – vyksta ypatingai greitai“, – komentavo pašnekovė.

Paprašyta įvardyti, kurioms sritims švietimo įstaigose turėtų būti skiriama daugiau dėmesio, telekomunikacijų bendrovės atstovė teigė, kad daugiau dėmesio turėtų būti skirta praktiniams įgūdžiams, kūrybiškumui, emociniam intelektui, motyvacijai ir kritiniam mąstymui lavinti. Ji norėtų, kad švietimo įstaigose žmogus būtų pasirengęs vieną dieną tapti lyderiu.

„Vėlgi, tai nereiškia, kad universitetai turi ugdyti individualistus. Priešingai, norėtųsi, kad iš mokymo įstaigos atėjęs jaunuolis mokėtų dirbti komandoje ir siektų bendrų rezultatų. Nėra nė vienos įmonės, kuri būtų sėkmingas „vieno žmogaus projektas“. Todėl komandinio darbo mokyti reiktų pradėti ne universitete, o dar mokykloje arba dar geriau – darželyje. Jei komandinio darbo pagrindai būtų įdiegti jau pirmose klasėse, jaunas specialistas turėtų gebėjimą siekdamas asmeninių rezultatų prisidėti prie bendrų komandinių tikslų“, – tęsė ji.

Be to, švietimo sistemoje, pasak I. Daugėlienės, galėtų būti daugiau integracijos tarp skirtingų disciplinų, nes kol kas mokoma atskirų dalykų.

„Todėl nieko keisto, kad iš universiteto suolo į darbovietę patekęs specialistas kartais nustemba, kiek skirtingų procesų jam tenka pažinti vienu metu. Šiais laikais jauni specialistai turi ne tik žinoti, bet ir gebėti pritaikyti skirtingas žinias taip, kaip to reikalauja situacija. Ribos tarp disciplinų yra išsitrynusios, todėl atėjus dirbti pardavimo specialistu nebeužtenka tik mokėti parduoti, reikia gebėti ir tinkamai aptarnauti klientus. Arba nebeužtenka žinoti vien reklamos subtilybių, šalia to reikia išmanyti ir komunikacijos ar socialinių tinklų specifiką. Darbdaviai ieško universalių darbuotojų, todėl už jų ugdymą atsakingos institucijos turėtų skirti daugiau dėmesio juos ruošdamos“, – argumentavo pašnekovė.

Iš kitos pusės jau dabar pastebima, kaip darbdaviai įtraukiami į švietimo sistemos kūrimą ir tobulinimą, o tai padeda paruošti labiau darbo rinkai pasiruošusius asmenis.

Vis didesnis dėmesys pamatinėms vertybėms

Vieno didžiausių Baltijos šalyse baldų gamybos koncerno „SBA grupės“ personalo vadovas Edis Kasperavičius pasakojo, kad priimant naujus žmones į 5 tūkst. darbuotojų turinčią įmonę atkreipiamas dėmesį į žinias ir įgūdžius, tačiau vis didesnę reikšmę turi asmens pamatinės vertybės ir asmeninės savybės.

„Stiprus ryšys tarp organizacijos vertybių bei kultūros ir jos verslo sėkmės abejonių nekelia, todėl, atsirinkdami darbuotojus, vertiname ne tik kandidatų profesinius įgūdžius, bet ir „minkštuosius“ dalykus: asmenines savybes, vertybes. Kaip tik šiuo metu grupėje diegiame naujas mūsų organizacijos vertybes, kurios yra – aistra laimėti, atradimų lyderystė ir šeimininkiškumas. Šios vertybės atspindi mūsų organizacijos šerdį ir įprasmina jos DNR“, – kalbėjo jis.

 Iš naujų darbuotojų bendrovė tikisi veržlumo, ambicingumo, kūrybiškumo.

Edis Kasperavičius
Edis Kasperavičius
© Bendrovės archyvas

„Kartu norėčiau pabrėžti, kad darbuotojų atrankos procesas nėra vienos krypties gatvė, ypač dabartinėje įkaitusioje darbo rinkoje. Darbo sutartis yra abipusis pasirinkimas ir įsipareigojimas. Vis dažniau darbuotojai renkasi organizaciją ne vien tik pagal darbo sąlygas ir papildomas naudas, bet ir pagal tai, ar organizacija vertybiškai stipri bei tinkama kandidatams. Todėl kompanijos dėl darbuotojų vis labiau konkuruoja ne tik darbo sąlygomis, aplinka, bet ir vertybėmis, kurias jos puoselėja“, – sakė E. Kasperavičius.

Kalbėdamas apie šiandieninę situaciją švietimo sistemoje, pašnekovas paminėjo, kad čia mato per daug užimtumo savigydai, o pačioms įmonėms lieka įdėti daug darbo, kad išugdytų tinkamas darbuotojų kompetencijas.

Paklaustas, kokių pokyčių jis tikėtųsi švietimo sistemoje, „SBA grupės“ personalo vadovas pirmiausia įvardijo reikalingą požiūrio pasikeitimą.

„Neretu atveju, pavyzdžiui, profesinio mokymo įstaigos gyvena savo inertišką izoliuotą gyvenimą, menkai tesukdamos galvą apie jų absolventų galimybes darbo rinkoje. Žinoma, yra gražių išimčių“, – kalbėjo E. Kasperavičius.

Taip pat, pasak pašnekovo, Lietuvos švietimo sistemai reiktų įsiklausyti į rinkos poreikius ir atsiverti bendradarbiavimui su verslu. Minėdamas aukštąjį mokslą, pašnekovas akcentavo, kad šis turi daugiau dėmesio skirti studijų kokybei ir gebėjimo mokytis savarankiškai ugdymui, nes vis greičiau kintant rinkos poreikiams, darbo turiniui ir įrankiams, nuolatinio mokymosi reikšmė nuolat didės.

Į darbo rinką besiruošiančiam prisijungti jaunimui personalo vadovas palinkėjo neprarasti gebėjimo dėti pastangas, atlikti ne funkcijas, o vaidmenis ir ugdyti lankstumą.

Kovo 20 dieną „Žalgirio“ arenoje jau antrą kartą suskambės skambutis į „Geriausia ever pamokų diena“! Čia susirinks vyresniųjų klasių moksleiviai ir jų mokytojai, kurių lauks daugybė pranešėjų, savo srities profesionalų.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(19 žmonių įvertino)
2.1579
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Puteikis ir Puidokas debatuose kuria savo komandas: vienam labiau patinka Maldeikienė, ktam – Radžvilas

DELFI tęsia kandidatų į Prezidentus debatus – šį kartą vienas prieš vieną susitiko Naglis...

Reklaminiuose klipuose Nausėda ir Porošenka savo valstybes iliustravo tais pačiais vaizdais (126)

Kas sieja į Ukrainos prezidento postą kandidatavusio Petro Porošenkos ir į Lietuvos Prezidento...

Susirgusiųjų tymais – daugiau nei pusė tūkstančio (3)

Registruotų susirgusių tymais asmenų skaičius peržengė pusės tūkstančio ribą – nuo metų...

Įspėjimas apie sukčius: neatidarinėkite šių žinučių (56)

Lietuvos policija įspėja apie sukčius ir pataria neatidarinėti jų atsiųstų nuorodų.

Filipinuose – sukrečiantys vaizdai: iš siūbuojančio dangoraižio liejasi vanduo užfiksuotas dar vienas žemės drebėjimas (28)

Filipinus supurtė stiprus žemės drebėjimas, o pasaulio dėmesį prikaustė neįtikėtinas vaizdo...

Teisėjai ir pareigūnai skambina pavojaus varpais: Vyriausybė sukūrė planą, kaip galės juos kontroliuoti (48)

Teisėsaugos ir priežiūros institucijos perspėjo, kad Vyriausybė gali suvaržyti jų...

„Amazon“ tenka įsitikinti, kad organizuoti realią loteriją nėra taip paprasta

Šio mėnesio pradžioje, stovėdamas eilėje prie kavos San Francisko tarptautiniame oro uoste,...

Lėto maisto kultūra, arba ožkos, kurias valdo feisbuko vartotojai

Antrąją šv. Velykų dieną Varėnos rajono Norvydiškių kaime, sūrininkų Rasos Ilinauskaitės ir...

Paaiškėjo, kokia eilės tvarka rinkimų į EP sąraše išsirikiavo kandidatai papildyta 11:31 (37)

Europos Parlamento rinkimuose dalyvaujančios partijos ir komitetai išsitraukė numerį, kuriuo jie...

„Žalgirio“ revanšas užgavo „Fenerbahče“ ambicijas: parodysime, kad reguliarųjį sezoną laimėjome ne veltui (21)

Antradienio vakaras Kauno „Žalgirio“ arenoje bus labai karštas. 20 val. trečiose Eurolygos...