Psichologų įsitikinimu, tamsa neigiamai veikia žmonių nuotaiką. Atsiranda daugiau nerimo, įtampos, sulėtėja vairuojančiųjų reakcija, todėl padidėja eismo įvykių tikimybė. Jų žodžiais, pavojingiausias paros metas yra prieblanda, kai didmiesčiuose dar nebūna išsisklaidę kamščiai. Tuomet įvyksta daugiausia eismo įvykių.
„Tamsa veikia mūsų nuotaiką per smegenų darinius, pavyzdžiui, šviesos įtakoje padidėja tonusas, pakinta nuotaika. Jūs galit pastebėt, kad saulėtom dienom dauguma praeivių šypsosi. Kai žmonių nuotaika gera, paprastai jie yra atidesni, labiau atsipalaidavę – vairuoja dėmesingiau. Prietema slopina kankorėžinę liauką – atsiranda daugiau nerimo, kai kurie žmonės net ir adrenaliną jaučia. Be abejo, jie ne taip lengvai stabdo, daro neapgalvotus judesius. Jų nuotaika spindi konkurencingumu. Jie aštriau reaguoja į tuos, kurie juos lenkia“, - tamsos poveikį vairuotojams DELFI atskleidė psichoterapeutas Olegas Lapinas.
Kuriuos vairuotojus tamsa veikia labiausiai?
Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad vairuotojams daugiausiai problemų kyla spalio-gruodžio mėnesiais, o esą „maždaug prieš Kalėdas mes įvažiuojam į žiemą – sužinom, kad vairuot reikia kitaip“. Tik pirmojo žiemos mėnesio pabaigoje vairuotojai pripranta prie slidžių kelių ir prie lėtesnio važiavimo.
„Norint priprasti prie vakarinio dangaus, vakarinių kelių, reikia daugiau vaikščioti. Išlipus iš automobilio daugiau laiko reikia praleisti ant savo kojų ir įsitikinti, koks yra oras – nieko gudresnio nesugalvosi“, - kaip greičiau priprasti prie pasikeitusių eismo sąlygų, patarė psichoterapeutas.
Ar visus vairuotojus tamsa veikia vienodai? O. Lapinas išskyrė žmones, bijančius tamsos, kamuojamus nuotaikos sutrikimų, vartojančius psichotropinius vaistus, blogai matančius.
Galima įprasti treniruojantis
Psichologė Lina Gervinskaitė taip pat tikino, kad važiuojant tamsiuoju paros metu padidėja nesaugumo jausmas, kuris gali turėti įtakos įtampos ar streso atsiradimui. Taip pat nemažai baimės įvaro rudenį ir žiemą suprastėjęs matomumas. Todėl vairuotojai turi būti budresni, „labai atidžiai žiūrėti, kas vyksta kelyje, kad neišbėgtų kas į kelią“. Visa tai, anot psichologės, kai kuriems vairuotojams gali pasirodyti pernelyg sunkia užduotimi, todėl jie žiemą paprasčiausiai vengia vairuoti.
Tamsa, psichologės teigimu, labiau veikia patirties stokojančius ir vyresnius vairuotojus, kurie skundžiasi prastesniu regėjimu.
„Jeigu neįvyksta eismo įvykių, vėliau saugumo jausmas padidėja, įtampa sumažėja. Sau galima padėti treniruojantis. Pradžioje galima važinėti neilgais arba pažįstamais maršrutais. Reikia nusiteikti, kad vairavimas bus šiek tiek kitoks nei vasarą. Ir nereikia pamiršti, kad geriau lėčiau nuvažiuoti, bet saugiau“, - reziumavo L. Gervinskaitė.
